Atotrūkčiais – tai prieveiksmis, reiškiantis veiksmą, kuris vyksta staigiai, netikėtai, trumpais, smarkiais spurtais (pvz., apie kvėpavimą, judesius, garsus).
Pavyzdžiai:
1. Kvėpavimas:
Jis kvėpavo atotrūkčiais po intensyvios bėgimo treniruotės.
2. Judėjimas:
Vaikas ėjo atotrūkčiais, kai bandė išlikti ant slidaus ledo.
3. Garsai/ kalba:
Per radiją girdėjosi atotrūkčiais skildę šūviai.
Ji kalbėjo atotrūkčiais, verkdama.
Sinonimai:
trūkčiais, staigiais spurtais, netolygiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.