„Atorūgos“ – tai lietuviškas terminas, reiškiantis žmogų, kuris elgiasi veidmainiškai, apsimeta, apsimetinėja (pvz., apsimeta draugu, bet kalba nugara). Dažnai vartojamas kaip priešingybė tiesiam, nuoširdžiam žmogui.
Pavyzdžiai:
1. Kontekste: „Nepatikėk juo – jis tikras atorūgos: šypsosi į akis, o už nugaros plepa.“
2. Pavyzdinis sakinys: „Politikas pasirodė kaip atorūgos, žadėdamas tai, ko niekada nevykdė.“
Sinonimai: veidmainis, apsimetėlis, dviveidis žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.