Atmana – tai sanskrito terminas, reiškiantis „siela“, „vidinė esybė“ arba „dvasinė prigimtis“. Jis dažnai vartojamas hinduizmo ir budizmo filosofijoje, nurodant amžiną, nemirtingą asmens esmę, besiskiriančią nuo laikino kūno ir proto.
Pagrindinės reikšmės:
1. Individuali siela – amžinas vidinis „aš“, susijęs su universaliąja dvasia (Brahman).
2. Tikroji savastis – esmė, kuri išlieka nepakitusi per visus gyvenimus.
3. Dvasinė prigimtis – grynas sąmoningumas, laisvas nuo materialių apribojimų.
Pavyzdžiai vartojimo:
- Filosofiniuose tekstuose: „Atmana yra Brahman“ (Individuali siela yra visatos dvasia).
- Kasdienėje kalboje: „Pažink save per atmaną“ (atskleisk savo tikrąją prigimtį).
- Budizme: Anatman („be sielos“) – mokymas, paneigiantis pastovią „atmaną“.
Trumpai: „Atmana“ – tai amžina dvasinė esmė, esanti kiekviename gyvybėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.