atknisti

.
knìsti, -a, -o (-ė).

1. snukiu kasti, versti, rausti: Kiaulės knìsa pievą. Kiaulės apluoką knisa. Šitos veislės vis labiau knìsa. Nebūk toks, kaip kur žemę knisa. Kam tos kiaulės? – Kupstam knistie. Ir meitėlis, būdavo, knisa ir knisa sode. Paršeliai pie [= apie] krūmelius žemelę knisa. Ar čia berno arta, ar čia kiaulės knista? | Eik, eik tu, ilganosi, dobilienų knisti! Būtų kiaulė bulbes knisus, tik tvoroj skylės nesurado. Kiaulė, dieną neknisusi, knis naktį (kas dieną tinginiauja, dirba naktį) . Kuri kiaulė dieną nèknisa, knìsa naktį. Lėta kiaulė gilią šaknį knisa. Ramioji kiaulė gilią šaknį knisa. Apsaugok, Viešpatie, nuo priešo, kursai patamsiais duobę knisa. Bulvėse knisos kiaulės. | Sveikata menka, krūtinėje vėl kažin kas ima knistis. Po žemėm du paršiukai knisas.

2. arti (arkliu), sunkiai dirbti (žemę) ; vargti, triūsti: Žemę knisù, tai i maitinuosi. Tuojau ans nusiperka tokią nusprogusią kumelėlę ir knisa tą savo žemelę. Knìso knìso žmogus žemę kai kurmis ir numirė. | Knisì knisì žmogus, o to piningo vis tiek nėr. Nuo priešaušrio iki gilių sutemų knisosi tada Tilindis savo žvirgždėtame šešių hektarų sklype. Per visą savaitę knisies kaip koks gyvulys po žemę, geri dulkes. Knisúos visą gyvenimą, ir gana. Nusipirko šiokį tokį sukrypusį kuiną ir knisasi.

3. ieškoti, vartyti, rausti: Ko tu knisi čia? Beknisdamas užtiko seną neapdarytą lietuvišką laikraštį. Ėmiau namie knisties knygyne, palėpėse. Ko tu čia knisies po tą kašę?! Nusiminė valsčių raštininkai ir ėmė knistis po leistrus, skutinėt, prirašinėt, kad viskas būtų, o nieko nebūtų. Jau kelinta diena kaip knìsas po knygas, bet nieko neranda. Senis knisasi po knygų lentyną. Lietuviai kuo labiausiai apsišvies, kad pradės kningose knisties ieškodami išminties. | Manai, kad niekas nesiknisa tavo širdy, kur neatras tavęs. Knisasi kaip kiaulė kapuos.

4. ieškoti priekabių, šmeižti, peikti: Pradėjo ans mane knìsti. Kam knisái kitą, tai dabar ir džiaukis, kad kitas tave iškniso. Neknìsk (nebark) tu, motin, munęs. Ans buvo savo viršininkų knìsamas. Tu pri munęs nesiknìsk.

5. lįsti: Knisas pri žmogaus lygu kiaulė. Nekniskis pri munęs, atsitrauk.

6. tyrinėti, klausinėti, kvosti: Anas kai pradeda knìst, tai ir užsimenu tai dainų, tai pasakų. Jeigu yra skundimų, tai ir knìsasi.
į akìs knìsti meluoti, kvailiu laikyti: Neknìsk į akìs.
per ãkį knìsti išjuokti: Neknisk par akį.
po (kieno)
pamataĩs knìstis. stengtis ką išgriauti, sunaikinti; ieškoti priekabių: Neduoda žmogui ramiai gyventi, vis knìsasi po pamataĩs.
apknìsti, àpknisa, -o (àpknisė).

1. apgadinti knisant: Bulvės šernų gerokai àpknistos. [Bobulė] atsiklaupusi apkasinėjo šaknis, kurias paršai buvo apknisę.

2. išrausti knisant.

3. knisant apsiversti kuo: Meitėlis nulervojo pabalin, apsìknisė ir atsidrėbė. Kiaulė guli apsiknisus šiaudais ir pūkščia.

4. apkaupti: Kad taip sušylu, kol apknisu bulves.

5. apsigauti. .
atknìsti, àtknisa, -o (àtknisė). knisant atkapstyti, atrausti: Kiaulės atkniso rūtį (rūsį) bulbių.
įknìsti, į̃knisa, -o (į̃knisė)

1. knisant įrausti gilyn, įkasti: Kiaulė įknìso paršelį į kinį, ir nebgali rasti. Tai įknisk [kojas] dabar į šiaudus, kad užpūtis nepermuštų. Kiaulės guli įsiknisę į purvynę. Guli kaip kiaulė, migin įsiknìsusi. Kiaulė įsikniso į migį, kad nei ausų nesimato. | Vaikai į smėlį įsiknisę. Įsikniso kaip kurmis į žemę. Guli insiknìsę šiauduosun. Persirengęs įsiknisau į lovą ir užmigau. Vaikas, įsiknìsęs į priegalį [= priegalvį],
kniūsto. Tai įsikniso į seklumą [garlaivis],
tikrai nakvosime šioje vietoje.

2. įsikibti: Kai nučiupsiu už pakarpos ir įsiknisiu į kudlas, tai nuštilsi! | Nenorėčiau taip įsiknisti į vieną žemę, reikėtų imties ir už kitokio darbo.

3. įsigilinti, stengtis ištyrinėti: Kunigėlis ir vėl įsikniso į apaštalų gyvenimą. Jie visi keturi labai uoliai įsikniso į bylą. Įsikniso į tuos popierius, pamiršo ir valgyt eiti. | Bet boba būna savyje įsiknisusi (užsidariusi), surūgusi.
išknìsti, ìšknisa, -o (ìšknisė).

1. išrausti knisant: Išknìso kiaulės pievas. Varyk kiaulę – baigia visą pievą išknisti. Kiaulės visas bulves ìšknisė. Kiaulė vis savo kinį išknisa. Kiaulės išknìso bulves. Tokius didelius medžius išrovė, išvertė, išknìso. Tyka (tylinti) kiaulė didelę šaknį išknìso. Tik tie medžiai nesilenkia vėtroms, kurių kiaulės neišknisa.

2. išrausti, išvartyti, išsklaidyti ieškant ko: Išieškojo visur, ìšknisė. Susidėk malkinėj visus daiktus žinio [je],
o tas piemuo ìšknisa, iškreikščia, išblaško viską.

3. išlįsti, išeiti knisantis: Kiaulės išsìknisė pro pamatą.

4. knisant susirasti: Kiaulė po ąžuolu išsiknìso daug gilių.

5. ką išaiškinti tyrinėjant, kvočiant: Palauk, kvailas ne kvailas, o dar suras, išknis, ko jam reikia. Knisė knisė, vis dėlto išknisė visas vagystes ir padavė teisman.

6. pašalinti: Jie gali ir moka kartais tol knisti, kol išknisa iš vietos (pasiekia, kad ką iškeltų iš vietos) .
nuknìsti, nùknisa, -o (nùknisė).

1. knisant ką nugadinti, išrausti: Zuikiai nutrypė avižas, o šernai nukniso bulves. Kiaulės nukniso bulves. Paršai kiemą nuknìso. Nuknisus šaknis, gali ąžuolas nudžiūti.

2. knisant vienas kitą nuskriausti: Paršeliai nusiknisa, žąseliai vieni kitus nusipeša.

3. sumenkinti, nuskurdinti: Nuknìso gyvenimą pijokas vyras. Jau tas vaikis gatavai nusiknìso. Tam kaime visi taip nusiknìsę, ka neturia ko valgyti. Nusiknìsęs gaspadorius, o kitus įkačiula pri darbo.

4. sunkiai nueiti, nukeliauti: Vos ne vos nusiknisau ligi miesto.

5. apgauti, nusukti: Vot ana moka nuknìsti žmonis.
paknìsti, pàknisa, -o (pàknisė)

1. kiek knisti, kasti: Paknisė kiek patvory ir nuėjo kažin kur [kiaulė]. Kiaulės paknìso pievą, jis pagrebo [jo] grėbliu ir pasėjo avižas. | Ragana pribėgusi pakniso kalną, buvo bandžius lipti, bet neužlipo.

2. knisant sužaloti: Kiaulė pakniso ąžuolo šaknis.

3. kiek pasirausti, paieškoti: [Senis] pasiknisęs po kišenę, ištraukė saują pinigų. | Pasiknisęs savo atmintyje, tikriausiai surastų kokį nors istorinį atsitikimą.

4. knisant palįsti po kuo. . Beliko pasalomis pasiknisti (kenkti, daryti žalą), mažmožiais kiršinti.
po (kieno)
pamataĩs pasiknìsti pakenkti kam: Bekilmiai kosmopolitai – tai antipatriotinė grupė, kuri stengėsi pasiknisti po mūsų socialistinės kultūros pamatais.
parsiknìsti, parsìknisa, -o (parsìknisė) įsiknisti: Čia pat už sienelės į šiaudus parsiknisęs drybso peniukšlis.
pérknisti.

1. išrausti knisant: Žemę pérknisti.

2. rausiant, ieškant perkiloti ką: Vieną trobos pusę be jokio pasisekimo perknisę.
praknìsti, pràknisa, -o (pràknisė).

1. kiek išrausti knisant: Kiaulė truputį pràknisė pievą.

2. galėti prarausti: Čia kieta žemė, paršas nepraknìs.

3. prasirausti, prasikasti: Prasknìsme kaip kurmiai, jeigu ažupustys.

4. kiek šiaip taip praarti, prakasti: Ar jis žemę išdirba? – Praknisa kiek, ir sėja. Praknisiu ir pasodinsiu [medelį]. Prasiknis mediniu arklu sau žmogus kąsnelį pievos ir laukia šimteriopo vaisiaus. Bintakio tėvai menkai tebuvo prasiknisę žemės.

4. prapuldyti: Dėk adetą į vietą, nepraknisk, ir turėsi.
priknìsti, prìknisa, -o (prìknisė).

1. knisant prirausti ko: Žiūrėk, kiek čia bul'bų kiaulių prìknista.

2. prisidirbti knisant, nebenorėti daugiau knisti: Perdien lauke kiaulės prisiknisa, tai gurbo neberausia.

3. knisant ką priversti, pripildyti: Kiaulė geldą priknìsusi.

4. prikišti; prikibti: Man nepriknis tų banditų laikymo, aš nebijau. Anie nora prisiknìsti i pri sodno.
suknìsti, sùknisa, -o (sùknisė).

1. suversti knisant, surausti: Kiaulės pievas suknìs. Kai kiaulė alkana, tai ir susiknìsus (sujaukia migį) .

2. padaryti netvarką, suvelti, sujaukti: Kam tu dabar vė tą lovą sùknisei – taip gražiai buvau pataisius! Nė atsigult gerai nedavė, tik suknistų tokių paduškų. | Tu tatai visą dalyką suknisái (suardei, supainiojai) . Suknista (rūpesčių išvarginta) mano galva.
suknistaĩ. prastai, netikusiai: Suknistaĩ išejo anam su šnapše – sugavo beverdant. Gal reikėtų trinkt kiaulę: tokia susiknìsus (susivėlusi, nešvari), netiks į bekonus. Žiūrėk, kokia tu susiknìsus, kokia tavo šlebė! Susiknìsę (susipainioję, susinarplioję) tie siūlai į pluoštus. | Susiknìsę buvom su bulvėms, nebuvo laiko nė ateiti.

3. prastai suarti: Ar arklas negeras, ar jis art nemoka, kad tep negražiai suknìso pūdymą.

4. suniekinti, sudirbti: Bral, kad išėjo kalbėt, – tuoj sùknisė.
užknìsti, ùžknisa, -o (ùžknisė).

1. knisant ką užversti, užžerti: Kiaulės ùžknisė griovelį, ir nebenubėga [v] anduo.

2. įsigilinti, įsitraukti, užsidaryti: Buvo toks užsiknisęs savyje, minčių iš jo su kabliu neištrauksi.
akìs užknìsti apgauti: Man akių neužknisi.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atknisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Žemėlapis