artižliugis

Artižliugis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis menišką, subtilų, sudėtingą, bet kartais pernelyg įmantrų ar dirbtinį daiktą, puošmeną, papuošimą ar elementą. Dažnai vartojamas su šiek tiek neigiamu atspalviu, pabrėžiant perteklinį smulkmeniškumą ar perdėtą ornamentiką.

Pavyzdžiai:
1. Interjere: „Šiame bare per daug artižliugių – aukso lipdinių, raižytų kolonų ir gobelenų.“
2. Literatūroje: „Rašytojo stilius pilnas artižliugių, užkertančių kelią paprastam skaitymui.“
3. Kalbant apie drabužius: „Suknelė buvo paprasta, be jokių nereikalingų artižliugių.“
4. Architektūroje: „Baroko bažnyčios gausu artižliugių – angelų skulptūrėlių, spiralinių kolonėlių ir aukso ornamentų.“

Sinonimai: įmantrybė, puošyba, ornamentika, smulkmena.

Įrašas
Paaiškinimas	Artižliugis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis menišką, subtilų, sudėtingą, bet kartais pernelyg įmantrų ar dirbtinį daiktą, puošmeną, papuošimą ar elementą. Dažnai vartojamas su šiek tiek neigiamu atspalviu, pabrėžiant perteklinį smulkmeniškumą ar perdėtą ornamentiką. Pavyzdžiai: 1. Interjere: „Šiame bare per daug artižliugių – aukso lipdinių, raižytų kolonų ir gobelenų.“ 2. Literatūroje: „Rašytojo stilius pilnas artižliugių, užkertančių kelią paprastam skaitymui.“ 3. Kalbant apie drabužius: „Suknelė buvo paprasta, be jokių nereikalingų artižliugių.“ 4. Architektūroje: „Baroko bažnyčios gausu artižliugių – angelų skulptūrėlių, spiralinių kolonėlių ir aukso ornamentų.“ Sinonimai: įmantrybė, puošyba, ornamentika, smulkmena.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.