įmantrybė

Įmantrybė – tai kalbos ypatybė, kai mintis išreiškiama pernelyg sudėtingai, vartojant daugybę retų žodžių, painias konstrukcijas ar perteklinius apibūdinimus, dėl ko prarandamas aiškumas.

Pavyzdžiai:
1. Vietoj: „Jis atėjo vėlai“ – įmantru sakoma:
„Aforeminis asmuo savo asmeniu pasirodė žymiai vėliau nei buvo numatyta laiko intervale.“

2. Vietoj: „Diena buvo karšta“ – įmantru:
„Atmosferos sąlygos šią dieną pasižymėjo reikšmingai padidėjusia oro temperatūra, kuri viršijo įprastus rodiklius.“

Trumpai: Tai kalbos perteklius, kuriuo siekiama atrodyti išsilavinusiam, bet dažnai tik apsunkinamas supratimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Įmantrybė – tai kalbos ypatybė, kai mintis išreiškiama pernelyg sudėtingai, vartojant daugybę retų žodžių, painias konstrukcijas ar perteklinius apibūdinimus, dėl ko prarandamas aiškumas. Pavyzdžiai: 1. Vietoj: „Jis atėjo vėlai“ – įmantru sakoma: „Aforeminis asmuo savo asmeniu pasirodė žymiai vėliau nei buvo numatyta laiko intervale.“ 2. Vietoj: „Diena buvo karšta“ – įmantru: „Atmosferos sąlygos šią dieną pasižymėjo reikšmingai padidėjusia oro temperatūra, kuri viršijo įprastus rodiklius.“ Trumpai: Tai kalbos perteklius, kuriuo siekiama atrodyti išsilavinusiam, bet dažnai tik apsunkinamas supratimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.