apykalba

Apykalba – tai kalbos variantas, vartojamas tam tikrame nedideliame geografiškai ar socialiai atskirame regione, paprastai skiriasi tam tikrais fonetiniais, leksiniais ar gramatiniais ypatumais, bet išlieka suprantamas visiems tos kalbos vartotojams. Tai tarpinė kalba tarp bendrinės kalbos ir tarmės.

Pavyzdžiai:
- Žemaičių apykalba – vartojama Žemaitijoje, turi savitų tarimo ir žodžių ypatumų (pvz., „čiesė“ vietoj „čia“, „muokykla“ vietoj „mokykla“).
- Suvalkiečių apykalba – būdinga Suvalkijos regionui (pvz., „dzieg“ vietoj „daug“).
- Klaipėdiškiai – turi savitų žodžių dėl istorinės įtakos (pvz., „kūlis“ – didelis akmuo).

Trumpai: Apykalba – regioninis kalbos variantas, artimas tarmei, bet mažiau išsiskiriantis.

Įrašas
Paaiškinimas	Apykalba – tai kalbos variantas, vartojamas tam tikrame nedideliame geografiškai ar socialiai atskirame regione, paprastai skiriasi tam tikrais fonetiniais, leksiniais ar gramatiniais ypatumais, bet išlieka suprantamas visiems tos kalbos vartotojams. Tai tarpinė kalba tarp bendrinės kalbos ir tarmės. Pavyzdžiai: - Žemaičių apykalba – vartojama Žemaitijoje, turi savitų tarimo ir žodžių ypatumų (pvz., „čiesė“ vietoj „čia“, „muokykla“ vietoj „mokykla“). - Suvalkiečių apykalba – būdinga Suvalkijos regionui (pvz., „dzieg“ vietoj „daug“). - Klaipėdiškiai – turi savitų žodžių dėl istorinės įtakos (pvz., „kūlis“ – didelis akmuo). Trumpai: Apykalba – regioninis kalbos variantas, artimas tarmei, bet mažiau išsiskiriantis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.