apvartyti

vartýti, var̃to, var̃tė. versti.

1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius. Jis visus var̃tė [per imtynes],
buvo labai dužas. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane. Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela. vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos. Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė.

2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm. Vartýti trobos pamatus. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas]. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles. | Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto. Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama.

3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau. Pradėjo šernai bulbas vartýt. Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) . Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt. Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama.

4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako. Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta. Medinės šakės vartýt pradalgiai. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams. Šieną vartýti. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną. Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm. Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to.

5. sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) . sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje. Kningų nebvartái i nėko nebžinai.

6. visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas. Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo. Vartýt nereikė [jo],
numirė minuta (staigiai) . Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką. Vartýti kalaviją. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė. Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja. Lydeka kaip rąstas var̃tos. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma [n] nespėsi vartýtise! Ana. nesvar̃to pati. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) . Jis var̃tės ant savo guolio. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu. Ko vartais kaip kepamas? Var̃tos kai vijurkas. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto. Lėktuvas var̃tėsi ore. Gimnastas ant skersinio var̃tosi. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais. Vartýtis per galvą. Artistai par galvą var̃tos. Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe. Raudona lentelė papeliučky vartos. kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama]. Aukštyn žiūri, akeles varto. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas. Vis baltosias var̃to šuva. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų. Ko čia vartaĩ akis kaip pelėda? Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk. Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje]. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas.

7. gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis. Var̃tos namie dyka, niekur neina. Ačiū Dievuo, lovo [je] da nevartáus. Su cukralige kap pradė [ja] u ligoninėse vartýties, ir vartaũs. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas. Vartýkias (Nevartýkias) kaip cigonė ant parvazo. A jūs dar čia, o aš maniau, ka Palango [je] var̃totės. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus. Vaikai var̃tosi po smiltį. Karkvabalis po kojų var̃tos. Po kojomis jo vartysis velinas pamintas. | Mėtosi [nuotraukos],
var̃tosi – nėra kam sutvarkyt. Rūkysi, žemė [je] vartýsys (mirsi) , mesk, i ko greičiau. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis. rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje]. Jy. toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos. raičiotis (per galvą). . Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti. O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis. Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties.

8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų.

9. vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu. Ar tai aš vartýsiu tas sopkas aukšty tą patalynę įdėt?

10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių.

11. kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą. Katkus lauke varto žirnių guzulus. Aš jų. labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta. Ką ma [n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų]. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores. Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus.

12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti.

13. daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam). . smarkiai plakti, tuksėti. Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros.

14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo. Vartýti adatą rankoje. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) . išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to. Seniau ponai mužikus kap norė [jo],
tep vartė.

15. turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus.

16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus.

17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu varteĩ, mainei šituos namus?! | Gražus pliušas, juostom vartýtas. Oras labai kaitos, mainos, var̃tos. Vėjas dažnai var̃tosi. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi.

18. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo.

19. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi. Yr žmonių – kai pirštinę vartýk. Mokėjo vartýtis, tai iškilo. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės. Niekas neindavinėj [o],
nepardavinėj [o] – nesvar̃tė niekap.

20. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ. Papratusi esu stačiai [kalbėti],
nė aš vartáu jau tos kalbos.

21. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis.

22. verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) . | Do tep smagiai var̃tos bobelė. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) .

23. gyventi, suktis: Kaip vartaĩsi? Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse. Var̃tos kai inkstas į taukus.

24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus. Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis. Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais.

25. linksniuoti.
akìs (akimìs) vartýti.

1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas.

2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Akìs var̃to, juokas. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko.

3. stebėtis: Tai ko čia daba akìs vartaĩ, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Akìs var̃to kai iš medžio iškritęs.
ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs.
gálvą vartýti galvoti: Vartaĩ vartaĩ, suki suki gálvas mokytas.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo [je] nevar̃tos, durnas.
ìštekliuose var̃tosi. Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi?
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą.
liežùvį (liežiùvį) vartýti

1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik. Nevartyk liežuvio be reikalo! Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to. Girtas, liežùvio nebvar̃to.

2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartaĩ?!
liežiùvis var̃tosi. Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt?
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi. Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi.
meškà gãli vartýtis. Vieni vyrai [gyvena],
meškà gãlia vartýtis.
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to.
tur̃tuose var̃tosi. Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi.
visaĩs šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visaĩs šónais vartýties.
apvartýti.

1. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom. virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė.

2. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras],
kai apikepė. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartaĩ, vėl daužai. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom. | Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė.
apvar̃tomai. Sesuo sirgo apvar̃tomai.
apvartýtinai. Pirmadienį nupjovė [šieną],
šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė. Mes noriam ganyklą apsivartýt. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs.

3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartaĩ, ir teip apvartaĩ [linus],
duodi duodi, kol išbrauki. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) . Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai. Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras.

4. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga.

5. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto.

6. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman.

7. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės.

8. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma.

9. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs.

10. Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią. Valgo apsivartýdamas. Miega iki ryto apsivartýdamas. Duoda su kultuve apsivartýdamas.
atvartýti.

1. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos. nebegali atsiversti. Šieną iš pradalgių atvartýti. Einu šieno atvartýt. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst.

2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas.
davartýti. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta.
įvartýti

1. įversti
1.

2. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan.
išvartýti.

1. išversti 1: Ižkratau, ižvartau. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę. Vėjas išvar̃tė gubas. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti. Miškas buvo išvartýtas. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė. Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja. Išvartýtas krėslas. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą. Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo. O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses. Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę) , mažai bė [ra].

2. sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską. Daba išvartýtos triobos – nebė [ra],
neieškok. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė. Kur tik buvo [pasiutėlis],
visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti. Altorius netikrų dievų išvartė.

3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo. Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės.

4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus!

5. į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartaĩ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartaĩ, aplaistai tuo sūrymu. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartaĩ gerai. į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti.

6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas]. Šieną tą išvartaĩ – sulyja, ir vėl. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti. Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo.

7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi.

8. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo. | Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė.

9. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė [ja] karštis. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn. pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie. | Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio [je] prasčio [je] ligoninikė [je].

10. sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado. Išvartyti leiterius – knygas. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau.

11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus]. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos!

12. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę. Ka ma [n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to. atvėpti, atkarti: Prasta merga toki, mažutė, lūpos išsivar̃tę.

13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos.

14. išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks. Sąšlavynus išvartýti. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė.

15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios.

16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį.

17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu.

18. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau.

19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai. Visep išsivar̃to gyvenimas.

20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė.

21. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta.

22. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm!

23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu.

24. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais.

25. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai.
2
6. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų.
2
7. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu.
į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko].
juokaĩs išsivartýti visiems labai juoktis: Juokaĩs išsivar̃tėm iš tokios šnektos.
nuvartýti. nuversti:

1. Vėjas nuvar̃tė medžius. Daug anas. stulpų nuvar̃to.

2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius.

3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė.

4. apvartyti: Nuglostinė [ja],
nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį],
nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine.

5. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų.
kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi.
pavartýti.

1. paversti
1. Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo. sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas].

2. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot. Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus]. Reiks eiti šieno pasivartýti.

3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) . | Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę. Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas. Gražiai pasivar̃to ant skersinio. Aš negaliu nė pasivartýt: ma [n] gelia strėnas i kojas. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo. Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko. pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai. pavartỹs pavartỹs. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė. Akies obuolys nepasivarto.

4. pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs.

5. vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo [je]. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę.

6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą.

7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas. Šitų pinigų nepavartìs mano. Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų.

8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi.

9. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti.

10. Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus.
liežùvį pavartýti. galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs.
parvartýti. parversti
1.
pérvartyti.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apvartyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x