aptrupėti

trupė́ti, trùpa (trum̃pa), -ė́jo. dalytis, irti į smulkias daleles, gurėti: Trupė́ti, graudumi stoties, graudėti. Pasenusi duona graudi, trùpa. Pakaitusių rugių duona skyla ir trum̃pa. Sušalus varškė – trùpa iš viršaus. Tai šustinį buvo padirbus ir mūsų mama, atsimenu, trùpa, tai su visa sauja [valgo]. Trùpa tos pienės lupamos, – karčios nenūluptos. Moma, būdavo, kai išverda jeknas, tai net trùpa. Sopa – tegul sopa, trùpa – tegul trùpa [dantys]:
nejau in daktarą. Dančiai jau pradėj [o] trupė́t. Negerai, bo plaukai trùpa. Tame žarde kaip išdžiūna, ka trupė́tum [šiaudai],
su tuo volu volydavo. Dobilai geriausia sužardyt – tada nètrupa. Kaip čiupinėji [šieną] – sausas, trùpa. Šieneliukas sausas, net trum̃pa. Tie šiaudai trùpa žemyn, lūžta. Bet tik minas, bet tik trùpa tas spalis – ir gerai. Paskleisiam [linus] – ir būs, išsibūs, kol pradės spaliai trupė́ti. Žemė gura ariant, t. y. trùpa. Pavasarį molis, per žiemą iššalvėjęs, trùpa. Iš tos pelkės yra labai trùpančios velėnos. Ir trupėdami grumstai, ir šakelės koto girgždesys tą patį kartojo. Vestuvės bus…. Graudi eglė skaldoma trùpa. Da katras parskeltas, al i tas sutrūnijęs, – trum̃pa va, i gan, tie beržai. Mediniai kuolai būdavo; kokio stipresnio medžio parenka: ar beržo, ar vėl kokio, kad jau ne teip trùpa. Aštresniai dura šakos, kad jau medis trupa. Alksnis y [ra] toks trupą̃s. Stembriniai pavalkai y [ra] netrupą̃. Tvartai jau linksta, trùpa visos plytelės. Ir kadai gi jau [pastatyta bažnyčia] – ir plytos nètrupa, o dabar vagi čianoj gi lipdė lipdė – ir cimantas nulėkė, ir visa. An mano kaklo granatai trupė́jo. Trupantysis vaisius. Ui kad šaltà – ir bezdant trùpa.
aptrupė́ti, àptrupa, -ė́jo. kiek nutrupėti, apsilaupyti, apšiupėti: Aptrupėjusio mūro sienų įdubimuose mėgino žolė žaliuoti. Tinkas aptrupė́jęs. Ir geležis, o àptrupa! Jiej patys àptrupa, tiej lukštai. Būdavo, kekės [serbentų] kaip kuorai, o dabar kokios aptrupė́ję. Aptrupėjęs, apšiupėjęs senukas visų užpakalį mato.
atitrupė́ti, atìtrupa, -ė́jo. trupant atskilti, atsiskirti: Atatrupė́ti.
įtrupė́ti, į̃trupa, -ė́jo. trupant įkristi: Kaip muši kiaušiuką, ir į̃trupa koks kevalo gabalelis, – ką aš padarysu.
ištrupė́ti, ìštrupa, -ė́jo. trupant išbyrėti, išgurėti: Maliava, duona, vis [a],
kas trupa, ištrupė́jo. Man visi priekiniai dantys ištrupė́jo. Netraukė, nereikė, patys išlakstė, ištrupė́jo [dantys]. Be skaudėjimo, be nieko ištrupė́jo dantys. Siūlų kandamasis dantis ištrupė́jo. Šeši dantys išlūžo, ištrupė́jo. Cinko mostele tepdavo [vaikams galvas],
kol ìštrupa tie šašai. Tegu mano persenę dantys ištrupa už tokią mintį! Šūdas ne taukai: išdžiūs ir ištrupė́s. Neduok duonos – ištrupė̃s, neduok druskos – išbyrės. vietomis nutrupėti, aplūžti, apskilti: Marinatas verdamas emaliuotame neištrupėjusiame puode. Dalgė ištrupė́jus. Ištrupėjęs kirvis. Pečiaus gomurys geras, neištrupė́jęs. Tavo klaimo padas viškum ištrupė́jęs. Su cveku ka kali [šiferį],
apačio [je] ìštrupa. Vibruojant ištrupa peilio pjovimo briaunos.
nutrupė́ti, nùtrupa, -ė́jo. trupant nukristi, nubyrėti, nugurėti: Kartą piemeniukai valgė miške duoną, ir vienas trupiniukas nutrupė́jo žemėn. Nulaužiau pušies šakelę, pamerk vandenin – spygliai nutrupė̃s. Daužydavova su spragilais, kol nùtrupa avižų drabužiai (luobelės) . Laidyt (mėtyti) jau dobilus negali, jau nùtrupa lapai. Bet nė [ra] sutižusios visos anos [linų galvos],
tik ką nū̃trupa nu tų stiebelių. Net ir nelietingame ore ankštinių žolių šieną reikia džiovinti ant žaginių, kad pačios brangiausios žolių dalys (lapeliai, žiedynai) nenutrupėtų. Kaip iškepa duona, nùtrupa kopūstlapis. Žodžiai, kurių galai yra „nutrupėję“ arba kurie yra visai sutrumpėję betariant, yra rašomi iš kilmės. Dainos žodžiai jau nutrupėję. | Visiems aišku, kad vãkar yra nutrupėjęs galininkas, vãkar ą. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Langų staktos papuvusios nutrupė́jo. Sienos ir lubos buvo juodos ir nutrupė́jusios. Nutrupė́jo botagas bepliaukšint. Nuo sienų nutrupė́jo tinkas. Plytos dabar tai trupa, va kryžių pataisė perniai – ir nutrupė́jo. Tuos pusplyčius suvertėm viduj ir užliejom cimantu – ir gerai: nei išsikreivinus siena, nei nutrupė́jus. Geras trečdalis būrio buvo nutrupėjęs pirmom dienom, lūkuriuojant ženklo stoti į kovą dėl savo upės. Nùtrupa nùtrupa (nueina) į šalį, kai ne visi savieji.
patrupė́ti, pàtrupa, -ė́jo. aptrupėti: Dantys patrupė́ję. Mūro apačia jau gerokai patrupėjusi.
pritrupė́ti, prìtrupa, -ė́jo. trupant pribirti: An stalo liko pritrupė́ję duonos. Tiek ten tų visokių pritrupė́s varpų, visko!
sutrupė́ti, sùtrupa, -ė́jo. suirti į smulkias dalis, sugurėti, subyrėti: Stiklas, iškritęs iš lango, sutrupė́jo į smulkius trupučius. Tik užgirdau: tėkšt žemėn puodynę – ir sutrupė́jo mažiausiuos trupiniukuos. Dantes jau suvisu sutrupė́jo. Tik ažšalo [duona],
sutrupė́jo kap durpės. Duona visai sutrupė́jo, kol parsivežiau. Duona tai kogi te iš pelų nesutrupė̃s, papurtysi – ir subyrės. Kumščiu duosi duonos bakanan – ir sutrupė̃s. Sudžiovina, kad jau anie sutrupė̃tum, tie spaliai. Buvo tokie muštuvai mediniai: pasiimsi teip i duosi, i nulėks tos [linų] galvos, i sutrupė́s. Sùtrupa ir šiaudai, – karvė da geriau ėda. Anais metais dažėm [rūdimis] – marškos ir sutrupė́jo. Palakštės yra sutrupami akmenys. Te bombą kaip davė, tai mat sutrupė́jo [dvaras],
da galas liko, tai mokykla buvo. Sutrupėjo šimtametė pušis ir žemėmis užpylė apkasuose kareivius. Jeigu vėjas geras užeis – ir sutrupė̃s tie pūzdreliai (supuvusių rąstų lūšna) . To koja lūžo, kai buvo lijundra, kituokart [lūžo] – kaulas sutrupė́jo. Krito nu žago – i sutrupė́jo nugarkaulis. Menka kiek papykdai – pasiunta: langai sutrupė̃s! Tylėk, ba kad duosiu, tai visas sutrupė́si ševeliais! Kai ta lazda pajudės, seniui kaulai sutrupės. Anas spyrė koja ažpakalinin ratan – ir sutrupėjo ratas. Niekaip negalėjo ratelių pavyt, katrie tolei važinėjos, kolei nesutrupėjo. To [gyvatė] tai kitoniška, to tai sùtrupa, kai muši. Senosios gadynės valdžia sutrupėjo. Sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys. Pasbaigs giminių adyna, sutrupės pasaulė.
užtrupė́ti, ùžtrupa, -ė́jo. trupant užkristi ant ko. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trupė́ti, </b>trùpa (trum̃pa), -ė́jo. <span class="explanation">dalytis, irti į smulkias daleles, gurėti: </span> Trupė́ti, graudumi stoties, graudėti. Pasenusi duona graudi, trùpa. Pakaitusių rugių duona skyla ir trum̃pa. Sušalus varškė – trùpa iš viršaus. Tai šustinį buvo padirbus ir mūsų mama, atsimenu, trùpa, tai su visa sauja [valgo]. Trùpa tos pienės lupamos, – karčios nenūluptos. Moma, būdavo, kai išverda jeknas, tai net trùpa. Sopa – tegul sopa, trùpa – tegul trùpa [dantys]: nejau in daktarą. Dančiai jau pradėj [o] trupė́t. Negerai, bo plaukai trùpa. Tame žarde kaip išdžiūna, ka trupė́tum [šiaudai], su tuo volu volydavo. Dobilai geriausia sužardyt – tada nètrupa. Kaip čiupinėji [šieną] – sausas, trùpa. Šieneliukas sausas, net trum̃pa. Tie šiaudai trùpa žemyn, lūžta. Bet tik minas, bet tik trùpa tas spalis – ir gerai. Paskleisiam [linus] – ir būs, išsibūs, kol pradės spaliai trupė́ti. Žemė gura ariant, t. y. trùpa. Pavasarį molis, per žiemą iššalvėjęs, trùpa. Iš tos pelkės yra labai trùpančios velėnos. Ir trupėdami grumstai, ir šakelės koto girgždesys tą patį kartojo. Vestuvės bus…. Graudi eglė skaldoma trùpa. Da katras parskeltas, al i tas sutrūnijęs, – trum̃pa va, i gan, tie beržai. Mediniai kuolai būdavo; kokio stipresnio medžio parenka: ar beržo, ar vėl kokio, kad jau ne teip trùpa. Aštresniai dura šakos, kad jau medis trupa. Alksnis y [ra] toks trupą̃s. Stembriniai pavalkai y [ra] netrupą̃. Tvartai jau linksta, trùpa visos plytelės. Ir kadai gi jau [pastatyta bažnyčia] – ir plytos nètrupa, o dabar vagi čianoj gi lipdė lipdė – ir cimantas nulėkė, ir visa. An mano kaklo granatai trupė́jo. Trupantysis vaisius. Ui kad šaltà – ir bezdant trùpa. <br/><b>aptrupė́ti, </b>àptrupa, -ė́jo. <span class="explanation">kiek nutrupėti, apsilaupyti, apšiupėti: </span> Aptrupėjusio mūro sienų įdubimuose mėgino žolė žaliuoti. Tinkas aptrupė́jęs. Ir geležis, o àptrupa! Jiej patys àptrupa, tiej lukštai. Būdavo, kekės [serbentų] kaip kuorai, o dabar kokios aptrupė́ję. Aptrupėjęs, apšiupėjęs senukas visų užpakalį mato. <br/><b>atitrupė́ti, </b>atìtrupa, -ė́jo. <span class="explanation">trupant atskilti, atsiskirti: </span> Atatrupė́ti. <br/><b>įtrupė́ti, </b>į̃trupa, -ė́jo. <span class="explanation">trupant įkristi: </span> Kaip muši kiaušiuką, ir į̃trupa koks kevalo gabalelis, – ką aš padarysu. <br/><b>ištrupė́ti, </b>ìštrupa, -ė́jo. <span class="explanation">trupant išbyrėti, išgurėti: </span> Maliava, duona, vis [a], kas trupa, ištrupė́jo. Man visi priekiniai dantys ištrupė́jo. Netraukė, nereikė, patys išlakstė, ištrupė́jo [dantys]. Be skaudėjimo, be nieko ištrupė́jo dantys. Siūlų kandamasis dantis ištrupė́jo. Šeši dantys išlūžo, ištrupė́jo. Cinko mostele tepdavo [vaikams galvas], kol ìštrupa tie šašai. Tegu mano persenę dantys ištrupa už tokią mintį! Šūdas ne taukai: išdžiūs ir ištrupė́s. Neduok duonos – ištrupė̃s, neduok druskos – išbyrės. <span class="explanation">vietomis nutrupėti, aplūžti, apskilti: </span> Marinatas verdamas emaliuotame neištrupėjusiame puode. Dalgė ištrupė́jus. Ištrupėjęs kirvis. Pečiaus gomurys geras, neištrupė́jęs. Tavo klaimo padas viškum ištrupė́jęs. Su cveku ka kali [šiferį], apačio [je] ìštrupa. Vibruojant ištrupa peilio pjovimo briaunos. <br/><b>nutrupė́ti, </b>nùtrupa, -ė́jo. <span class="explanation">trupant nukristi, nubyrėti, nugurėti: </span> Kartą piemeniukai valgė miške duoną, ir vienas trupiniukas nutrupė́jo žemėn. Nulaužiau pušies šakelę, pamerk vandenin – spygliai nutrupė̃s. Daužydavova su spragilais, kol nùtrupa avižų drabužiai <span class="explanation"> (luobelės) </span>. Laidyt <span class="explanation"> (mėtyti) </span> jau dobilus negali, jau nùtrupa lapai. Bet nė [ra] sutižusios visos anos [linų galvos], tik ką nū̃trupa nu tų stiebelių. Net ir nelietingame ore ankštinių žolių šieną reikia džiovinti ant žaginių, kad pačios brangiausios žolių dalys (lapeliai, žiedynai) nenutrupėtų. Kaip iškepa duona, nùtrupa kopūstlapis. Žodžiai, kurių galai yra „nutrupėję“ arba kurie yra visai sutrumpėję betariant, yra rašomi iš kilmės. Dainos žodžiai jau nutrupėję. | Visiems aišku, kad <span class="explanation">vãkar</span> yra nutrupėjęs galininkas, <span class="explanation">vãkar</span> ą. <span class="explanation">nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: </span> Langų staktos papuvusios nutrupė́jo. Sienos ir lubos buvo juodos ir nutrupė́jusios. Nutrupė́jo botagas bepliaukšint. Nuo sienų nutrupė́jo tinkas. Plytos dabar tai trupa, va kryžių pataisė perniai – ir nutrupė́jo. Tuos pusplyčius suvertėm viduj ir užliejom cimantu – ir gerai: nei išsikreivinus siena, nei nutrupė́jus. Geras trečdalis būrio buvo nutrupėjęs pirmom dienom, lūkuriuojant ženklo stoti į kovą dėl savo upės. Nùtrupa nùtrupa <span class="explanation"> (nueina) </span> į šalį, kai ne visi savieji. <br/><b>patrupė́ti, </b>pàtrupa, -ė́jo. aptrupėti: Dantys patrupė́ję. Mūro apačia jau gerokai patrupėjusi. <br/><b>pritrupė́ti, </b>prìtrupa, -ė́jo. <span class="explanation">trupant pribirti: </span> An stalo liko pritrupė́ję duonos. Tiek ten tų visokių pritrupė́s varpų, visko! <br/><b>sutrupė́ti, </b>sùtrupa, -ė́jo. <span class="explanation">suirti į smulkias dalis, sugurėti, subyrėti: </span> Stiklas, iškritęs iš lango, sutrupė́jo į smulkius trupučius. Tik užgirdau: tėkšt žemėn puodynę – ir sutrupė́jo mažiausiuos trupiniukuos. Dantes jau suvisu sutrupė́jo. Tik ažšalo [duona], sutrupė́jo kap durpės. Duona visai sutrupė́jo, kol parsivežiau. Duona tai kogi te iš pelų nesutrupė̃s, papurtysi – ir subyrės. Kumščiu duosi duonos bakanan – ir sutrupė̃s. Sudžiovina, kad jau anie sutrupė̃tum, tie spaliai. Buvo tokie muštuvai mediniai: pasiimsi teip i duosi, i nulėks tos [linų] galvos, i sutrupė́s. Sùtrupa ir šiaudai, – karvė da geriau ėda. Anais metais dažėm [rūdimis] – marškos ir sutrupė́jo. Palakštės yra sutrupami akmenys. Te bombą kaip davė, tai mat sutrupė́jo [dvaras], da galas liko, tai mokykla buvo. Sutrupėjo šimtametė pušis ir žemėmis užpylė apkasuose kareivius. Jeigu vėjas geras užeis – ir sutrupė̃s tie pūzdreliai <span class="explanation"> (supuvusių rąstų lūšna) </span>. To koja lūžo, kai buvo lijundra, kituokart [lūžo] – kaulas sutrupė́jo. Krito nu žago – i sutrupė́jo nugarkaulis. Menka kiek papykdai – pasiunta: langai sutrupė̃s! Tylėk, ba kad duosiu, tai visas sutrupė́si ševeliais! Kai ta lazda pajudės, seniui kaulai sutrupės. Anas spyrė koja ažpakalinin ratan – ir sutrupėjo ratas. Niekaip negalėjo ratelių pavyt, katrie tolei važinėjos, kolei nesutrupėjo. To [gyvatė] tai kitoniška, to tai sùtrupa, kai muši. Senosios gadynės valdžia sutrupėjo. Sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys. Pasbaigs giminių adyna, sutrupės pasaulė. <br/><b>užtrupė́ti, </b>ùžtrupa, -ė́jo. <span class="explanation">trupant užkristi ant ko. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.