aptreplenti

treplénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno. trepenti:

1. Moteriškė mosavo rankom ir trepleno kojom. Naujos klumpės, stori padai, dar gali treplénti. Ko dar̃ treplenì kap avis šunį pamačius?

2. Kur anas treplẽna, tai juodas padlogas kap puodakėlis. Gyveni, tik žemę treplenì.

3. Gyvuoliai treplẽna linus, t. y. mina. Kai užširsta – trenkia viską an žemės ir treplẽna. Kokį rūbą tu tę treplenì po kojų? Vištos kojomi daržą treplẽna. | Kiaulės ėdalą treplẽna treplẽna ir neėda. Nemokys, … kas kitiems yra šventa, bjauriais, nešvankiais žodžiais išdarkyti ir su kojomis treplenti. Skarbus tus kojomis treplena. žeisti mindžiojant: Aš nenoriu su juoj eit [šokti],
mindžioja an kojų, treplẽna.

4. Treplénk po pirkią, tai nebus šalta kojosna. Avys, galvas nukarinusios, trepleno į tvartus. Ji. treplena ir linksi, kaip tas genys, kuris stuksi medžio žievę.
aptreplénti. aptrepenti 1: Kur ant kelio aptreplénta, ten lygu. Aptreplénk žemę aplink medelį. Čia to vaiko aptreplę́ta. Dar̃ visi takai apsitreplẽnę. apmindžioti, kiek žeisti užmynus: Kokis šokėjas – aptreplẽno aptreplẽno koją!
atitreplénti. atitrepenti: Attreplena, atbilda, atūžia dvidešimt razbainykų.
ištreplénti.

1. ištrepenti: Tvorelės išgriautos, rūtų eželės ištreplentos.

2. išminti, išbraidyti: Gal vilkų prieg tvarto būta, kad tep sniegas ištrepléntas. Žmones purvyną kojom ištreplẽna.
nutreplénti

1. nutrepenti 2: Žąsys tą lyselę nutreplẽno. Tiek žmonėlių eina [per lauką],
nutreplẽna. Už du skatiku išsigėrė, o už tris skatikus kojas nutreplẽno [šokdamas].

2. nutrepenti 3: Ji susikūprinusi, rankas pamaldžiai susiėmusi sėdėjo ir žiūrėjo į savo diedą, kuris nutrepleno prie žiburio. Kol tas senis nutreplę̃s, ilgai truks: eik tu pati! Stipras seniokas, kad dar tankiai pėsčias bažnyčion nutreplẽna.

3. numinti, apteršti minant: Nutreplẽno kilimą, ir klok tokiem.
patreplénti

1. patrepenti
1. Kaip aš parėjau ant kiemo pas butą, pasitreplenaũ, tai tie čebatai tik suskambėjo.

2. pamindžiukuoti, patrypinėti: Tai jiej čia patreplẽno patreplẽno ir nuej [o].
pritreplénti. pritrepenti:

1.

2. Kai ateina tums purvinums kojums, pritreplẽna, i gali čia plautis i plautis! Pritrepleno vėl naujai visą aslą. Tegu bėga tas vaikiščias, da pritreplę̃s!
sutreplénti. sutrepenti:

1. Kažkas priemenėj sutreplẽno.

2. Kap inširsta, tai viską meta an žemės ir sutreplẽna kojom. Numetė kepurę nuog sienos, sutrepleno, sukoneveikė. Tik dėl šito badas pakilo – [vokiečiai] visa paėmė, išnešė, sutreplẽno.

3. Kad sutrepleno arkliai mano avižas, tai tik skrembliai pasiliko.

4. suplūkti, suminti: Kas dar̃ tą žemę tep sutreplẽno, nei inart nebus galima. Kai medį pasodini, aplink duobėj žemę reik sutreplę́t – geriau prigyja. Žąsys šieno kupetėlį sutreplẽno.
užtreplénti. užmindžioti, suplūkti: Tai aš tą mėsą užkasu giliai, užtreplenù.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>treplénti</b> (-ę́ti), -ẽna, -ẽno. trepenti: <br/>1. Moteriškė mosavo rankom ir trepleno kojom. Naujos klumpės, stori padai, dar gali treplénti. Ko dar̃ treplenì kap avis šunį pamačius? <br/>2. Kur anas treplẽna, tai juodas padlogas kap puodakėlis. Gyveni, tik žemę treplenì. <br/>3. Gyvuoliai treplẽna linus, t. y. mina. Kai užširsta – trenkia viską an žemės ir treplẽna. Kokį rūbą tu tę treplenì po kojų? Vištos kojomi daržą treplẽna. | Kiaulės ėdalą treplẽna treplẽna ir neėda. Nemokys, … kas kitiems yra šventa, bjauriais, nešvankiais žodžiais išdarkyti ir su kojomis treplenti. Skarbus tus kojomis treplena. <span class="explanation">žeisti mindžiojant: </span> Aš nenoriu su juoj eit [šokti], mindžioja an kojų, treplẽna. <br/>4. Treplénk po pirkią, tai nebus šalta kojosna. Avys, galvas nukarinusios, trepleno į tvartus. Ji. treplena ir linksi, kaip tas genys, kuris stuksi medžio žievę. <br/><b>aptreplénti</b>. aptrepenti 1: Kur ant kelio aptreplénta, ten lygu. Aptreplénk žemę aplink medelį. Čia to vaiko aptreplę́ta. Dar̃ visi takai apsitreplẽnę. <span class="explanation">apmindžioti, kiek žeisti užmynus: </span> Kokis šokėjas – aptreplẽno aptreplẽno koją! <br/><b>atitreplénti</b>. atitrepenti: Attreplena, atbilda, atūžia dvidešimt razbainykų. <br/><b>ištreplénti</b>. <br/>1. ištrepenti: Tvorelės išgriautos, rūtų eželės ištreplentos. <br/>2. <span class="explanation">išminti, išbraidyti: </span> Gal vilkų prieg tvarto būta, kad tep sniegas ištrepléntas. Žmones purvyną kojom ištreplẽna. <br/><b>nutreplénti</b><br/>1. nutrepenti 2: Žąsys tą lyselę nutreplẽno. Tiek žmonėlių eina [per lauką], nutreplẽna. Už du skatiku išsigėrė, o už tris skatikus kojas nutreplẽno [šokdamas]. <br/>2. nutrepenti 3: Ji susikūprinusi, rankas pamaldžiai susiėmusi sėdėjo ir žiūrėjo į savo diedą, kuris nutrepleno prie žiburio. Kol tas senis nutreplę̃s, ilgai truks: eik tu pati! Stipras seniokas, kad dar tankiai pėsčias bažnyčion nutreplẽna. <br/>3. <span class="explanation">numinti, apteršti minant: </span> Nutreplẽno kilimą, ir klok tokiem. <br/><b>patreplénti</b><br/>1. patrepenti 1. Kaip aš parėjau ant kiemo pas butą, pasitreplenaũ, tai tie čebatai tik suskambėjo. <br/>2. <span class="explanation">pamindžiukuoti, patrypinėti: </span> Tai jiej čia patreplẽno patreplẽno ir nuej [o]. <br/><b>pritreplénti</b>. pritrepenti: <br/>1. <br/>2. Kai ateina tums purvinums kojums, pritreplẽna, i gali čia plautis i plautis! Pritrepleno vėl naujai visą aslą. Tegu bėga tas vaikiščias, da pritreplę̃s! <br/><b>sutreplénti</b>. sutrepenti: <br/>1. Kažkas priemenėj sutreplẽno. <br/>2. Kap inširsta, tai viską meta an žemės ir sutreplẽna kojom. Numetė kepurę nuog sienos, sutrepleno, sukoneveikė. Tik dėl šito badas pakilo – [vokiečiai] visa paėmė, išnešė, sutreplẽno. <br/>3. Kad sutrepleno arkliai mano avižas, tai tik skrembliai pasiliko. <br/>4. <span class="explanation">suplūkti, suminti: </span> Kas dar̃ tą žemę tep sutreplẽno, nei inart nebus galima. Kai medį pasodini, aplink duobėj žemę reik sutreplę́t – geriau prigyja. Žąsys šieno kupetėlį sutreplẽno. <br/><b>užtreplénti</b>. <span class="explanation">užmindžioti, suplūkti: </span> Tai aš tą mėsą užkasu giliai, užtreplenù.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.