Apteikimas – tai kalbos priemonė, kai daiktavardis vartojamas su kitokiu nei įprastas linksniu, dažniausiai vietininku (kur? kam?), norint pabrėžti veiksmo pobūdį, būseną ar požiūrį.
Pagrindinė reikšmė:
Pabrėžia veiksmo būdą, savybę ar intensyvumą, o ne konkrečią vietą/laiką.
Pavyzdžiai:
1. Gyvenu vienatvėje (ne „vienatvėje“ kaip vietoje, o kaip būsenoje).
2. Einu miegu (ne „miegas“ kaip vieta, o kaip būdo apibūdinimas).
3. Dirbu aistra (veiksmą lydintis jausmas).
4. Kalbu šypsena (būdas, kaip kalbama).
Trumpai:
Tai stilistinė figūra, suteikianti kalbai vaizdingumo ir ekspresijos, dažna literatūroje ir poezijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.