aptauškėti

tauškė́ti, táuška (táuškia), -ė́jo.

1. kelti ar skleisti stiprų su pertrūkiais garsą, kaukšėti, pokšėti: Ratai pardžiūvo ir táuška važiuojant. Vyrai par visą dieną tauškė́jo miške. Atejo į girią kas, táuška – eisi, žiūrėsi [, ar nevagia medžių]. Tauškėjo, pauškėjo girioj genelis, aš misliau, kad šaukė manę brolelis. Svetimi (įstatyti) dantes – ne savo: kap biauriai táuška! Tauškantis [aortos] tonas būna svarbiausias tos širdies ydos ženklas. Šaltas vakaras, dantys táuška. Visas dreba, net dantys jam tauška. Tauška kaip vilkuo dantys. Su vienu švarkiuku buvo, išejo iš triobos – jau palūpis táuška. Ka par Kalėdas pliauška, ta par Velykas táuška (būna pašalę) . prisipildyti tauškesio, kaukšėjimo garso: Su klumpukais kaukš kaukš ka eis, ka tauškė́s troba.

2. eiti, bėgti ar važiuoti tauškant, kaukšint: Iš lovos stodavausi tiesiog į klumpaites, užsimesdavau skrandutę ir tauškėdavau į šiltą pirkią. Senutė su klumpėmis tauškėjo pro gryčią.

3. plepėti, tarškėti: Nieko nematė, nežino, bile tik tauška. Netauškė́k niekų! Kaip buvo, teip i būs. Ka tatai ans tau táuška į akis. Táuška ir táuška užšnekyta. Nežinai bobelių: kad sueis, tai ir táuška visą vakarą. Mes táuškam, pliauškam, tokie marmalai. garsiai kalbėti: Ką jai padarysi, baugi nudrausi: išėjo ir táuška, net ant viso sodžiaus girdėt. Táuška kap mintuvai.

4. gyvai kalbėti, čiauškėti: Vaikelis, kas an seilelės, tą ir táuška. Tauškė́k, šnekėk! A pyksti, ka taip tyli? Pasirodžius, kad jų vokiškas žodynas silpnas, pradeda lietuviškai tauškėti.
aptauškė́ti. apkalbėti: Aptauškė́s bobos, sužinosi greitai viską.
atitauškė́ti

1. ateiti garsiai, skardžiai kalbant: Parvažiavo – atitáuška su naujynoms.

2. atkalbėti (maldas): Negana lūpomis tikt bi kaip attauškėti.
ištauškė́ti.

1. greitai išbėgti, išdumti, išrūkti: Parbėgo, pasikinkė arklį ir ištauškė́jo zovada. Vieną nusamdė – ištauškė́jo, kitą nusamdė – ištauškė́jo, ir paliko be kokios mergos.

2. išpasakoti, išplepėti, ištaukšti: Ką tik ji sužino, tuojau viską ir ištauška.
nutauškė́ti.

1. greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti kaukšint: Nutauškė́jo keliu tekinas, kad ir šuo nebūtų pavijęs. Nei sudiev, nei dėkui netarusi, nutauškėjo šaligatviu tolyn.

2. kalbėti, tarti kapojant žodžius: Teip nutáuška kaži kaip tie vokyčiai.

3. ką kvailai pasakyti, nušnekėti: Nutauškė́jo visai kaip nuo Striūpų tilto.
patauškė́ti

1. kurį laiką tauškėti.

2. prisipildyti tauškėjimo: Kad aš paleisčio iš patauškos, visi laukai patauškėtų.

3. pataukšti, paplepėti: Boba patauškė́jo, ir jemi į galvą. Patáušku niekų, i rašos [žodžių rinkėjas]. išplepėti, išpasakoti: Veizėk, išgirsta ana ką bešnekant, išejusi svetur tujau ir patauška.
partauškė́ti. parvažiuoti taukšint, parbildėti: Partauškė́s vakare, parsiras.
pritauškė́ti. prikalbėti niekų, priplepėti, pritaukšti: Moteriškė visokių niekų primalė, pritauškėjo. Pritáuška žmonys visa ko, tik spėk klausyties.
sutauškė́ti. sukaukšėti, supokšėti: Staiga netoli sutauškėjo kažin kas garsiai ir nutilo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tauškė́ti, </b>táuška (táuškia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kelti ar skleisti stiprų su pertrūkiais garsą, kaukšėti, pokšėti: </span> Ratai pardžiūvo ir táuška važiuojant. Vyrai par visą dieną tauškė́jo miške. Atejo į girią kas, táuška – eisi, žiūrėsi [, ar nevagia medžių]. Tauškėjo, pauškėjo girioj genelis, aš misliau, kad šaukė manę brolelis. Svetimi <span class="explanation"> (įstatyti) </span> dantes – ne savo: kap biauriai táuška! Tauškantis [aortos] tonas būna svarbiausias tos širdies ydos ženklas. Šaltas vakaras, dantys táuška. Visas dreba, net dantys jam tauška. Tauška kaip vilkuo dantys. Su vienu švarkiuku buvo, išejo iš triobos – jau palūpis táuška. Ka par Kalėdas pliauška, ta par Velykas táuška <span class="explanation"> (būna pašalę) </span>. <span class="explanation">prisipildyti tauškesio, kaukšėjimo garso: </span> Su klumpukais kaukš kaukš ka eis, ka tauškė́s troba. <br/>2. <span class="explanation">eiti, bėgti ar važiuoti tauškant, kaukšint: </span> Iš lovos stodavausi tiesiog į klumpaites, užsimesdavau skrandutę ir tauškėdavau į šiltą pirkią. Senutė su klumpėmis tauškėjo pro gryčią. <br/>3. <span class="explanation">plepėti, tarškėti: </span> Nieko nematė, nežino, bile tik tauška. Netauškė́k niekų! Kaip buvo, teip i būs. Ka tatai ans tau táuška į akis. Táuška ir táuška užšnekyta. Nežinai bobelių: kad sueis, tai ir táuška visą vakarą. Mes táuškam, pliauškam, tokie marmalai. <span class="explanation">garsiai kalbėti: </span> Ką jai padarysi, baugi nudrausi: išėjo ir táuška, net ant viso sodžiaus girdėt. Táuška kap mintuvai. <br/>4. <span class="explanation">gyvai kalbėti, čiauškėti: </span> Vaikelis, kas an seilelės, tą ir táuška. Tauškė́k, šnekėk! A pyksti, ka taip tyli? Pasirodžius, kad jų vokiškas žodynas silpnas, pradeda lietuviškai tauškėti. <br/><b>aptauškė́ti</b>. <span class="explanation">apkalbėti: </span> Aptauškė́s bobos, sužinosi greitai viską. <br/><b>atitauškė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">ateiti garsiai, skardžiai kalbant: </span> Parvažiavo – atitáuška su naujynoms. <br/>2. <span class="explanation">atkalbėti (maldas): </span> Negana lūpomis tikt bi kaip attauškėti. <br/><b>ištauškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">greitai išbėgti, išdumti, išrūkti: </span> Parbėgo, pasikinkė arklį ir ištauškė́jo zovada. Vieną nusamdė – ištauškė́jo, kitą nusamdė – ištauškė́jo, ir paliko be kokios mergos. <br/>2. <span class="explanation">išpasakoti, išplepėti, ištaukšti: </span> Ką tik ji sužino, tuojau viską ir ištauška. <br/><b>nutauškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">greitai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti kaukšint: </span> Nutauškė́jo keliu tekinas, kad ir šuo nebūtų pavijęs. Nei sudiev, nei dėkui netarusi, nutauškėjo šaligatviu tolyn. <br/>2. <span class="explanation">kalbėti, tarti kapojant žodžius: </span> Teip nutáuška kaži kaip tie vokyčiai. <br/>3. <span class="explanation">ką kvailai pasakyti, nušnekėti: </span> Nutauškė́jo visai kaip nuo Striūpų tilto. <br/><b>patauškė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką tauškėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">prisipildyti tauškėjimo: </span> Kad aš paleisčio iš patauškos, visi laukai patauškėtų. <br/>3. <span class="explanation">pataukšti, paplepėti: </span> Boba patauškė́jo, ir jemi į galvą. Patáušku niekų, i rašos [žodžių rinkėjas]. <span class="explanation">išplepėti, išpasakoti: </span> Veizėk, išgirsta ana ką bešnekant, išejusi svetur tujau ir patauška. <br/><b>partauškė́ti</b>. <span class="explanation">parvažiuoti taukšint, parbildėti: </span> Partauškė́s vakare, parsiras. <br/><b>pritauškė́ti</b>. <span class="explanation">prikalbėti niekų, priplepėti, pritaukšti: </span> Moteriškė visokių niekų primalė, pritauškėjo. Pritáuška žmonys visa ko, tik spėk klausyties. <br/><b>sutauškė́ti</b>. <span class="explanation">sukaukšėti, supokšėti: </span> Staiga netoli sutauškėjo kažin kas garsiai ir nutilo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.