apipurkšti

pur̃kšti, pur̃škia (-čia), pur̃škė (-tė)

1. leisti, pūsti, skleisti skystį smulkiais lašeliais: Žmogus, įsigėręs gerklėn vandenį, purkščia. Iš burnos ant sudžiūvusių drabužių pur̃kšk su vandenimi, o pasku kočiok. Kai jau niekas nebepadeda, tuomet purkščia neprieteliui akysna dvokiantį skystimą ir nubaido šunis net. Kalba purkšdamas. Ko purkštì man į akis, parše, kas tep mokė! Šita bačka labai pur̃škė. Žemi debesiai purškė smulkų lietų. Garlaivis švilpė, purkšdamas karštą, baltą garą. Kaip ims per nosis ir per dantis putomis ir kraujais purkšti. Pro skylutę purkščiamos dujos į degiklį. Purškiamasis antgalis. Pradės iš kulkosvydžių purkšti. drėkinti smulkiais lašeliais: Nuodais pur̃kščia žemę. Nors ūkiai turi herbicidų, bet purkšti jais pasėlių dar nepradėjo. Bulves buvo apstojęs koloradas, čia pur̃kštė. Motriškos su sūru vandeniu kopūstus pur̃škia, kad kirminai neėstų. Pur̃kščiam vainikus, kad nesuvystų. praustis po dušu.

2. smarkiai veržtis, trykšti: Kai reikia, atasuka kranelį, ir pur̃kščia. Kraujas iš gyslos prakirtus purškia. | Purškia ugnis.
purkštinõs. Krau [ja] s purkštinõs pula iš nosės. smarkiai degti: Benzinu apliejo, visa siena į rundą (aplinkui) pur̃škia.

3. smulkiai lyti, dulkti: Pur̃škia, t. y. lyja pamažu. Čia ne lyja, o tik purškalu pur̃škia. Toks purškalas pur̃škia: nei dirbt, nei pamest. Pur̃kščia [lietus] kaip iš burnos. Nu ryto kai pradėjo pur̃kšti, taip i tebèpurška. Šiandien visa diena purkščia. Dėl tokio lietaus kur nori gali keliaut, truputį tik pur̃škia. Pur̃škia be perstojimo. Pur̃kščia lietutis, ale oras nešaltas. Lietulis pur̃kščia. Išėję į krantą pajutom smulkų, purkščiantį rudens lytelį. Visiems rūpėjo rugiai, o čia smulkutis lietus, kaip tyčia, jau kelintą dieną purkšte purkštė.

4. prunkšti, šnypšti: Pur̃škia katė, kai pakibinai. Kad pur̃kštė katė šunie į akis! Katė, pykdama ant šuns, pur̃kščia. Katė purškia ir dreskia. Nemaži kačiokai, visi pur̃kščia, mat nematę žmogaus. Arklys nebnora beiti, pur̃kšta. Avinas atžagaras eina, purškia iš piktumo. Zuikys pur̃škia. Vokietis nosį užsiėmęs, čiaudėdamas, purkšdamas: „a fe! a fe!“.

5. juoktis susilaikant: Mergikės kumšt kumšt kita kitai ir kad ims pur̃kšti. Ten visi juoku purkštėme iš jo pastangų.

6. purpsėti: Orlaiviai pradeda pur̃kšt. Pajudėjo motociklai tarškėdami ir purkšdami.

7. taškytis, pliuškenti: Antys po vandenį purškia. Upėmis žuvys pur̃škia, gojais naktigoniai dūksta, laukais jaunimas dainuoja. Pur̃kščiam pur̃kščiam per tą balą, vieną rudmėsikę įsidėjusios. Purškia kaip ešerys varžoj. Rūrą į upuką įmerks i galės pur̃kšties.

8. pykti, niršti, šiauštis, prieštarauti: Ka pur̃škė, ka pur̃škė, ale greit atsileido. Šnypšta, pur̃kšta, nesutinka labai. Ko tu čia dabar purškì, nei čia yr už ką, nei nieko. Na, tik nepur̃kšk – didelio čia daikto! Kurio velnio purkštì? Ko gi purški? Daryk kaip žinanti. Prieš kiekvieną jis pur̃škia. Be reikalo pur̃škė, vis tiek ne po juo išėjo. Ant visų jis ėmė purkšti. Supykusi Uršulė pradėdavo purkšti kaip katė, grasinti, kad pamesianti jį.

9. vaisinti: Gaidys vištą pur̃ška. Avis pur̃škas. Veizėk, kaip antai balandžiai pur̃kštas.

rūrà pur̃škia išpaikintas: Tai jau rūrà pur̃kščia, kad nenori tokios duonos valgyti.
apipur̃kšti, apipur̃škia, apìpurškė.

1. apipūsti skysčio lašeliais: Àppurkštė žiedus su dustais, matai, kas su bitelėms daros. Kai rugiai sukrūmija, piktžoles galima apipurkšti herbicidais. Kirpėjas apipurkštė kažkokiais lašais. Apipur̃kšk gėles, gražesnės atrodys. Suūkė garvežys, apipurkšdamas mus garais. Apipur̃kšk skarelę, suprosuosiu. | Tep arklį appurškei, neseks ir išprausti. Kvepalais apsipurkščiau.

2. aplyti, apdulkti: Apie pietus užeina pilkas debesėlis ir apipurškia iškratytą šieną. Suolai buvo apipurkšti lietaus duja. Nei to lietaus, tik apìpurškė javus.

3. apsidulkinti žiedadulkėmis: Reik agurklus judinti, ka gautų apsipur̃kšti.
atpur̃kšti, atpur̃škia, àtpurškė.

1. atpūsti skysčių lašelius iki kur nors.

2. atvažiuoti purškiant, atpurpti: Atpurkščia automobiliai, prisėdę ponų.
įpur̃kšti, įpur̃škia, į̃purškė

1. įšvirkšti: Traktoriniai sodo purkštuvai duoda stiprią srovę, o tai leidžia skystį įpurkšti į mažus plyšelius. Į cilindrą siurbliu ir purkštuvu dideliu slėgimu įpurškiamas smulkių lašelių pavidalo kuras.

2. labai greitai įlipti, įsliuogti: Voverė. šuoliais į viršūnę įpurškė. Susyk. tikt kabarakšt kaip voverė į pušį įpurškė.

3. įsismaginti, įsileisti lyti, dulkti: Tai įsilijo, įsìpurškė.
išpur̃kšti, išpur̃škia, ìšpurškė

1. išpūsti smulkiomis dalelėmis skystį, dujas iš kur nors: Įsigėręs vandens burnon, tuoj visą ìšpurkštė. Žmogus kosėdamas išpurkščia iš burnos daug smulkių seilių lašelių. | Sūdis ìšpurkštė par kaminą. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų. | Ìšpurška [kratytuvu] mėšlą, nereika su šakėms kratyti. Norint uždegti tą skystimą, reikia tam tikromis dumplėmis išpurkšti jis smulkiomis dulkelėmis. Kombaino cilindro kameroje judantis oras padeda smulkiau išpurkšti kurą ir geriau jam susimaišyti su oru. pučiant išvalyti šiukšles: Rugių varpas ištrynė, o paskui ìšpurškė. pučiant išstumti: Vis tiek būtų tą gumą išpur̃škę. Akmuo ìšpurkštė paraką (užtaisą), kad kietai neužtrapavo.

2. pučiant apdulkinti ar apšlakstyti: Su vandeniu ìšpurškė aslą, reikia šluoti. Parą prieš dezinfekavimą patalpa išpurkščiama vandeniu. Daktaras ìšpurkštė visas trobas. Kvepalais išpurkštos, žiedais apmaustytos rankelės. apsideginti, išdeginti: Išpurkši sau akis bešaudydamas, o paskui man atsakyti.

3. išsiveržti skysčiui ar dujoms su garsu: Alus pro statinės dugną ìšpurškė. | Šautuvas išpurkštė (parakas palengva sudegė ir neiššovė), kad uždrėktas buvo.

4. supykus, barantis pasakyti, išdėti: Išpurkštė ką turėjo.

5. supykus išbėgti: Ko ìšpurškė motina pas Kotryną, kad vaikas geras?!
nupur̃kšti, nupur̃škia, nùpurškė

1. purškiant apdrėkinti, apšlakstyti: Jaunus medelius reikia nupurkšti 1% Bordo skysčiu. Nupurkštė bulves prieš žydėjimą. Rado kraujais nupurkštą skrynią. Nùpurkštė bulbes su tokiu skinstimu, ka kalarado vabalai išdvėstų.

2. truputį smulkiai palyti: Nùpurkštė lietus, ir vėl gražu. Nupurškė debesėlis, ir vėl gražu. Užslinks paklydęs debesiūkštis, nusipurkš drungnu, gaivinančiu lietumi. lietumi sudrėkinti: Išnešk vazonus ant atšlaimo, tegu nupurkš.

3. greitai nudegti, sudegti: Prikišo plaukus prie degančios balanos, ir visi plaukai nùpurškė. Matai, visi namai nùpurškė. Kada šilkai nupurškė, Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę, kuri raitėsi ant ugnies. Dabar degtukai nupur̃škia ir užgęsta.

4. greitai nuskristi: Paukščių būrys nupurškė į alksnynus.

5. supykus pasakyti: Ką tu čia žmogų niekini, – nupurkštė senis.

6. apvaisinti: Gaidys vištą nupurškė. Žvirbliai nusìpurškė, pasipurtino i nulėkė.
papur̃kšti, papur̃škia, pàpurškė

1. pučiant apšlakstyti, pašlakstyti: Rimantienė papurkštė kambarį, atsargiai pašlavė grindis. Papurškus per daug stipriu skiediniu galima pakenkti gėlėms. Jė, auksinis [laikrodis] ! Tik auksu papurkštà. Kad jy [ji] pasitepė, pasìpurškė galvą, tai jam baisiai baisu pasidarė. susmulkinus pučiant paskleisti, paberti, padrabstyti: Žąsiukams pàpurkščiau žirnių sukramtęs.

2. palynoti: Papurškė šiltas lietus. Didelio lietaus nereikia, kad tik kasdien šiltai papur̃kšt [ų].

3. nuskristi: Visas pulkas žvirblių papurškė toliau.
parpur̃kšti, parpur̃škia, par̃purškė. greitai parvažiuoti: Aš su viena valanda žiemos keliu parpurškiù namo. Luktelk valandėlę, jis tuoj parpur̃kš.
pérpurkšti

1. purkščiant permerkti: Suformuotas karšinys permerkiamas klijais, panardinant ir nuspaudžiant arba gerai perpurškiant purkštuvais. Velnias kad purškė, kad parpurškė visą jį kiaurai.

2. greit perdegti, sudegti: Nė kas būt, nė ką: pérpurkštų skiedros ir užgestų.
pripur̃kšti, pripur̃škia, pripurškė

1. pučiant pritaškyti: Vėjas per langus pripurkštė lytaus. Ligoniai kosėdami tų bacilų pripurkščia. pribarstyti paskleidžiant: Obliarka kai buvo, prìpurškė visur [skiedrų].

2. prilyti smulkiais lašeliais: Per sietą pripur̃kš lytaus an tų ančiukų.

3. trykštančia srove pritekėti: Veršiuką pjauna, puodelį pakiša, tuo kraujo prìpurškė, i geria.

4. kalbomis, purškimu privarginti: Ilgai vargau, kol suradau priemonių nuo jų atsikratyti. Priūžia, pripurkščia visą galvą.

5. prigauti, suvedžioti: Tave jau prìpurkštą (nėščią) paėmė.
supur̃kšti, supur̃škia, sùpurškė

1. apipurkšti, apšlakstyti: Supur̃kšu [marškinius] ir išprosysu – pardžiūvę. Vilnonės medžiagos gerai supurškiamos vandeniu ir išlyginamos. Taboką alum supurkščiù. Nuo tuščių korių bitės, supurkštos meduotu vandeniu, nušluojamos.

2. aplyti smulkiais lašeliais: Čia lietus supurkščia žemę be audros.

3. pučiant sumesti (į krūvą): Kombainai, kasdami burokus, krūvos [na] supur̃kščia, nebereikia patiem tampyt.

4. suprunkšti: Ka sùpurkšta kaip arklys, vedu nežinov, ką daryti. Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš!

5. pratrūkti (juokais): Visos trys moteriškės juokais supurškė.

6. greit sudegti, perdegti: Tokius kibirus nespėju nė kišti po ugnia, tuojau ir supur̃škia.

7. susitraiškyti: Trypė trypė, ir susipurškė [bulvės].

8. supykti, paprieštarauti: Gerebas supurkštė: – To negalim leist!. Senis susipurškė ir nė žodžio daugiau nesakė. Kas kiek, tuoj susipurškė lyg koks purškynė ir pyksta kaži kolei.
užpur̃kšti, užpur̃škia, ùžpurškė

1. užtaškyti, užšvirkšti: Kap tik pakėlė arklys galvą, tai vilkas purkšt ir župurkštė akis purvynu. Jei pasmirdėlis užpurkštė žmogui savo skystimo, tat tas žmogus nebegali gryčion eiti.

2. truputį užlyti: Užė [jo] koks purkšlukas – ùžpurškė.

3. imti bartis, įsikarščiuoti: Ko tu teip greit užsìpurškei?! Kas kiek, jis purkšt purkšt ir užsipur̃škia.
akìs užpur̃kšti išbarti, iškoneveikti: Kap tik inej [o] uošvė pirkion, tai ir župurkštė visiem akis.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipurksti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis