silpìmas. sìlpimas. → silpti.
apsilpìmas. → apsilpti.
1. pajėgumo, galios sumažėjimas: Lietuva, vėl sustiprėjus, naudojosi Lenkijos apsilpimu.
2. dvasios tvirtumo susilpnėjimas: Ėmė ieškoti tikro kelio, o gal ramsčio arba vado tam apsilpimui, tam savo menkumui, aklumui.
nusilpìmas. → nusilpti:
1. Nuo šiltinės tai atgavom, tiktai da širdies nusilpìmas nepraeina. Iš didelio nusilpimo nebepavaikščiojau. Dėl nusìlpimo operacijos negalį daryti.
2. Jie naudojosi monarchijos nusilpimù.
pasilpìmas. → pasilpti 1: Šitus kūdikius į rastinių butą nugabenus, vienas jų dėlei visiško pasilpimo tuojau pasimirė.
susilpìmas. → susilpti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.