rum̃byti, -ija, -ijo, rumbýti, -ìja, -ìjo
1. rumbėti
1.
2. siūlėti: Kusta dar nerum̃byta, tai brindojasi. Kap rum̃bija, ažsirumbija, ir vadinasi rumbas.
3. ręsti: Anas teip pačio (taip pat) rum̃byt moka, rum̃bija zrubus. Rum̃bija kluoną.
aprum̃byti. apsiūlėti: Reikia padalai aprum̃byt.
išrum̃byti. iškirsti: Kas gi matė, kad aš vienas tokią didelę giriščią išrumbyčia?
parum̃byti. palenkti, atsiūlėti: Pabrizgo padalai, reikia parum̃byt.
surum̃byti
1. surumbėti
2.
2. suręsti: Anys surum̃bijo pirkelę.
3. godžiai suvalgyti: Jis pradėjo valgyt ir 9 kukulius surumbijo.
užrum̃byti
1. atsiūlėti, atsiūti: Žurum̃byk abrūsą. Rumbė žurum̃byta. Brizginasi galas [rankovės],
reikia ažurum̃byt. Ažrum̃bis maną kustą.
2. sutrumpinti: Možna užrum̃byt sekmę.
3. įkirsti: Rumbas ažrum̃byta.
4. užrumbėti.
5. subarti, sudrausti: Tėvas jį tankiai užrumbija, tai da jo prisidingi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.