apropoti

ropóti-ója, -ójo.

1. judėti, rėplioti. Rupūžė apie pamatą ropója, tai jau bus lietaus. Kriupvarlė ropó [ja]. Jūros dugnu ropoja šliužai ir juodos kirmėlės. Ropojo stiebais vabaliukai. Ropója kirmėlės par žagarais, šliaužia.

2. eiti keturiomis, šliaužti keliais, pasiremiant rankomis: Kruta, juda, ropója – dirba vaikas. Mano mama iš to kaimo: čia gimus, čia ropót pradėjus, čia augus, čia i numirus. Vaikas visom keturiom po aslą ropoja. Nežinojom jokių žaisliukų, ropójom po žemę, ir baigta. Vaikų ropót nereikia leist – keliukus iškraipo. In daikto ropóji ropóji. Tas urvas toks žemas, kad, norint įeiti, tenka ropomis ropoti. Par procesiją ana liuob keliais ropoti.
ropótinai. Prisigėręs galėsi ropótinai parropóti.

3. pamažu, sunkiai eiti, važiuoti: Diedas ropója per pirkią kap ne savo kojom. Ežia ropójau ropójau, kol namo atropójau. Nestrioku ropókium, mama privis. Sūnai in „Pobiedą“ važinėja, o boba ropója. Senelis ropója par žolę, tik žolę sušliaužia (blogai pjauna) . Maž da ropója kur pėsčias per sniegą namo. Pro kiemą ropojo traktorius, vilkdamas priekabą. pamažu judėti, slinkti: Vakaro žarų nurausvinti debesėliai dangumi ropojo. Pamažu, pamažėle debesys ropojo, versdamiesi kuprom, susiliedami į kalnus, atverdami daubas. dirbti, vos begalint paeiti, neturint sveikatos: Einu, ropoju, nešu ką nutvėrus – už ką gi: a jam, tam biesu [i],
pragert?! Aure, Pliuškiai eina, ropója, telyčią laiko, – nu kamgi seniem?! Ai tu bėda mano, geriau ropóte ropók, ale dirbk, duonos iš kitų neprašyk. Eini, ropóji ir negali – šitei blogiausia.

4. sunkiai, visomis keturiomis kopti, kabintis: Ir taip keleivis keliaudamas ropojo pirma ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant gulinčio beržo ar ąžuolo. Jei būt griovė [je] dar gyvas palikęs, tad turėjo ropoti ant sienas aukštas, ant kuriomis vėl buvo atbulų mietų statinys.

5. keliais šliaužiant, kasti: Bulvės y [ra] ropójamos, ropoms neropójęs nenukasi.
kẽliais ropóti žemintis: Prieš savo vaikus kẽliais neropósiu.
apropóti.

1. aprėplioti: Suskaičiuok dabar, kiek kartų bitelė savo mažu snapeliu čiulpteli gėlių sultis, kiek atskirų lapelių ji aplanko, apropoja.

2. apeiti ropomis, apšliaužti: Kareiviai apropojo granatų išmuštas duobes – niekur nieko nerado. Stogą aproposi, užadysi, gyvenk pasidainuodama! Da lig šiol ne visus darbus apropójau.
atropóti.

1. atšliaužti, atrėplioti: Kada vėžys atropõs?

2. sunkiai ateiti: Kad turėsiu čėso, gal ir atropósiu. Tai vos atropójo gyvas šiltas, sušalęs, persgandęs.
įropóti.

1. įšliaužti: Tada anas net nuskratė, kai jam pasakė, kad to kirmėlytė vėl inropojo atgal burnon. Kai padės viedrą su pienu, įroposiu į viedrą ir nors kiek pasistiprinsiu.

2. sunkiai įeiti: Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led, tik ką gyvas būdamas, klėtin inropojo. Inropójo pirkion tik gyva.
išropóti.

1. išrėplioti: Vėžys išropója iš gilumos. Ir aš išropójau iš po ligos kaip ta rupūžė iš po akmenio.

2. sunkiai, lėtai išeiti, išvažiuoti: Po artilerijos ir lėktuvų antpuolių išropojo priešo tankai. Autobusiukas išropojo į laukus, pakelėse vis įsėsdavo nauji žmonės, mašina jau buvo pilna.
nuropóti

1. nurėplioti: [Rupūžė] patupėjo, pasdairė ir nuropójo daržan.

2. nueiti keturiomis, nušliaužti: Čia pradėjo šaudyt, tai ropote nuropójom griovin. Boba kaip sviedė kalelę, tai toj ir nuropojo kepurnom pasvirnėn. Led su dviem lazdom nuejau, nuropójau.

3. lėtai nuvažiuoti: Šiandiej mačiau, jau kombainas keleliu an krūmus nuropójo. Kur nepakliuvęs su traktorium nuropójo.

4. pasilenkus einant, ropojant nupjauti: Pjautuvu nuropójo laukelius.
paropóti. pašliaužti: Vaikas jau paropoja.
parropóti. sunkiai pareiti: Parropó [jo] namo. Vakare, kartais anksčiau, parropodavo namo ant delnų, arba vyrai parnešdavo, suradę nugriuvusį patvoryje.
pérropoti

1. peršliaužti: To kirmėlytė per peilį perropojo, užlipė anam an burnos ir paskiau inlindo burnon.

2. . perkopti: Kraušas neparžengamų Pyrenėjos kalnų parropojo.
praropóti. lėtai pravažiuoti: Kur traktorius praropoja, žemė byra lyg miltai.
priropóti

1. prirėplioti: Žiūrėk, kiek čia visokių vabalų priropójo!

2. prieiti keturpėsčiam, keliais šliaužiant: Katrą ana pasdabojo, in tą keliais priropojo.

3. lėtai, sunkiai prieiti, prislinkti: Šiaip be taip priropojęs kraštą, galėjau eiti toliau. Jūs, berniukai kreivakojai, prie vainiko priropojot.
suropóti. surėplioti į vieną vietą: Suskrenda, suropoja dešimtys vabzdžių, grūdasi prie saldžių sulčių, visiems vietos neužtenka.
užropóti

1. užrėplioti: Va, Dievo karvytė an rankos užropójo!. Kažkokia bjaurybė užsiropójo jam ant galvos.

2. sunkiai užlipti, užsiropšti: Ažropójau lig pusei [kalno] – nei žolelės, nei už ko nusitvert. Užropojau ant šieno ir ėmiau snūduriuoti. sunkiai užvažiuoti: Motoroleris vos užropojo ant slidžios kalvutės.

3. pamažu einant, aptikti: Pakiš po pelais [grūdų maišą] … O šeimininkė vėl užropos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ropóti</b>-ója, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">judėti, rėplioti</span>. Rupūžė apie pamatą ropója, tai jau bus lietaus. Kriupvarlė ropó [ja]. Jūros dugnu ropoja šliužai ir juodos kirmėlės. Ropojo stiebais vabaliukai. Ropója kirmėlės par žagarais, šliaužia. <br/>2. <span class="explanation">eiti keturiomis, šliaužti keliais, pasiremiant rankomis: </span> Kruta, juda, ropója – dirba vaikas. Mano mama iš to kaimo: čia gimus, čia ropót pradėjus, čia augus, čia i numirus. Vaikas visom keturiom po aslą ropoja. Nežinojom jokių žaisliukų, ropójom po žemę, ir baigta. Vaikų ropót nereikia leist – keliukus iškraipo. In daikto ropóji ropóji. Tas urvas toks žemas, kad, norint įeiti, tenka ropomis ropoti. Par procesiją ana liuob keliais ropoti. <br/><b>ropóti</b>nai. Prisigėręs galėsi ropótinai parropóti. <br/>3. <span class="explanation">pamažu, sunkiai eiti, važiuoti: </span> Diedas ropója per pirkią kap ne savo kojom. Ežia ropójau ropójau, kol namo atropójau. Nestrioku ropókium, mama privis. Sūnai in „Pobiedą“ važinėja, o boba ropója. Senelis ropója par žolę, tik žolę sušliaužia <span class="explanation"> (blogai pjauna) </span>. Maž da ropója kur pėsčias per sniegą namo. Pro kiemą ropojo traktorius, vilkdamas priekabą. <span class="explanation">pamažu judėti, slinkti: </span> Vakaro žarų nurausvinti debesėliai dangumi ropojo. Pamažu, pamažėle debesys ropojo, versdamiesi kuprom, susiliedami į kalnus, atverdami daubas. <span class="explanation">dirbti, vos begalint paeiti, neturint sveikatos: </span> Einu, ropoju, nešu ką nutvėrus – už ką gi: a jam, tam biesu [i], pragert?! Aure, Pliuškiai eina, ropója, telyčią laiko, – nu kamgi seniem?! Ai tu bėda mano, geriau ropóte ropók, ale dirbk, duonos iš kitų neprašyk. Eini, ropóji ir negali – šitei blogiausia. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai, visomis keturiomis kopti, kabintis: </span> Ir taip keleivis keliaudamas ropojo pirma ant pavirtusios pušies, o nuo tos ant gulinčio beržo ar ąžuolo. Jei būt griovė [je] dar gyvas palikęs, tad turėjo ropoti ant sienas aukštas, ant kuriomis vėl buvo atbulų mietų statinys. <br/>5. <span class="explanation">keliais šliaužiant, kasti: </span> Bulvės y [ra] ropójamos, ropoms neropójęs nenukasi. <br/><b> kẽliais ropóti</b> <span class="explanation">žemintis: </span> Prieš savo vaikus kẽliais neropósiu. <br/><b>apropóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aprėplioti: </span> Suskaičiuok dabar, kiek kartų bitelė savo mažu snapeliu čiulpteli gėlių sultis, kiek atskirų lapelių ji aplanko, apropoja. <br/>2. <span class="explanation">apeiti ropomis, apšliaužti: </span> Kareiviai apropojo granatų išmuštas duobes – niekur nieko nerado. Stogą aproposi, užadysi, gyvenk pasidainuodama! Da lig šiol ne visus darbus apropójau. <br/><b>atropóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atšliaužti, atrėplioti: </span> Kada vėžys atropõs? <br/>2. <span class="explanation">sunkiai ateiti: </span> Kad turėsiu čėso, gal ir atropósiu. Tai vos atropójo gyvas šiltas, sušalęs, persgandęs. <br/><b>įropóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įšliaužti: </span> Tada anas net nuskratė, kai jam pasakė, kad to kirmėlytė vėl inropojo atgal burnon. Kai padės viedrą su pienu, įroposiu į viedrą ir nors kiek pasistiprinsiu. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai įeiti: </span> Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led, tik ką gyvas būdamas, klėtin inropojo. Inropójo pirkion tik gyva. <br/><b>išropóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išrėplioti: </span> Vėžys išropója iš gilumos. Ir aš išropójau iš po ligos kaip ta rupūžė iš po akmenio. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai, lėtai išeiti, išvažiuoti: </span> Po artilerijos ir lėktuvų antpuolių išropojo priešo tankai. Autobusiukas išropojo į laukus, pakelėse vis įsėsdavo nauji žmonės, mašina jau buvo pilna. <br/><b>nuropóti</b><br/>1. <span class="explanation">nurėplioti: </span> [Rupūžė] patupėjo, pasdairė ir nuropójo daržan. <br/>2. <span class="explanation">nueiti keturiomis, nušliaužti: </span> Čia pradėjo šaudyt, tai ropote nuropójom griovin. Boba kaip sviedė kalelę, tai toj ir nuropojo kepurnom pasvirnėn. Led su dviem lazdom nuejau, nuropójau. <br/>3. <span class="explanation">lėtai nuvažiuoti: </span> Šiandiej mačiau, jau kombainas keleliu an krūmus nuropójo. Kur nepakliuvęs su traktorium nuropójo. <br/>4. <span class="explanation">pasilenkus einant, ropojant nupjauti: </span> Pjautuvu nuropójo laukelius. <br/><b>paropóti</b>. <span class="explanation">pašliaužti: </span> Vaikas jau paropoja. <br/><b>parropóti</b>. <span class="explanation">sunkiai pareiti: </span> Parropó [jo] namo. Vakare, kartais anksčiau, parropodavo namo ant delnų, arba vyrai parnešdavo, suradę nugriuvusį patvoryje. <br/><b>pérropoti</b><br/>1. <span class="explanation">peršliaužti: </span> To kirmėlytė per peilį perropojo, užlipė anam an burnos ir paskiau inlindo burnon. <br/>2. <span class="explanation">. perkopti: </span> Kraušas neparžengamų Pyrenėjos kalnų parropojo. <br/><b>praropóti</b>. <span class="explanation">lėtai pravažiuoti: </span> Kur traktorius praropoja, žemė byra lyg miltai. <br/><b>priropóti</b><br/>1. <span class="explanation">prirėplioti: </span> Žiūrėk, kiek čia visokių vabalų priropójo! <br/>2. <span class="explanation">prieiti keturpėsčiam, keliais šliaužiant: </span> Katrą ana pasdabojo, in tą keliais priropojo. <br/>3. <span class="explanation">lėtai, sunkiai prieiti, prislinkti: </span> Šiaip be taip priropojęs kraštą, galėjau eiti toliau. Jūs, berniukai kreivakojai, prie vainiko priropojot. <br/><b>suropóti</b>. <span class="explanation">surėplioti į vieną vietą: </span> Suskrenda, suropoja dešimtys vabzdžių, grūdasi prie saldžių sulčių, visiems vietos neužtenka. <br/><b>užropóti</b><br/>1. <span class="explanation">užrėplioti: </span> Va, Dievo karvytė an rankos užropójo!. Kažkokia bjaurybė užsiropójo jam ant galvos. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai užlipti, užsiropšti: </span> Ažropójau lig pusei [kalno] – nei žolelės, nei už ko nusitvert. Užropojau ant šieno ir ėmiau snūduriuoti. <span class="explanation">sunkiai užvažiuoti: </span> Motoroleris vos užropojo ant slidžios kalvutės. <br/>3. <span class="explanation">pamažu einant, aptikti: </span> Pakiš po pelais [grūdų maišą] … O šeimininkė vėl užropos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.