apridinėti

ridinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. ritinėti 1: Vaikai ratą ridinė́ja. Jis pradėjo ridinėti pirštais ant stalo duonos trupinėlį. Spaudžiamosios mašinos metalinė lenta ridinėjama ridinėliais vienan ir antran galan.

2. ridenti 2: O kalnų dvasia ridinėjanti į tarpukalnę akmenis. Griaustinis dar teberidinėjo uolas, žaibas dar ilgai tebesklaidė savo ugninius kaspinus.

3. riedėti 1: Uzbonėlis šokinėja, bačkos ridinėja. Buvo taip romu, tokia giedra, kad rodėsi, pati saulė žeme ridinėjo. Diena kaitri, tartum saulė žeme ridinėja. Raudonas kamuolėlis po žemę ridinėja. Tie vaikai besiridinėdami vienas į tą skylę ir įkritęs. Bičių gylio lokys nelabai vengia, kandamas niurna, ridinėjas ant žemės, muša įpykusias bites letena. Ant grindų ridinėjosi sviedinys. Patekėjusi saulė žeme ridinėjos.

4. riedėti 2: Kasparas galėjo matyti šarvuotį, kuris po truputį ridinėjo čia pirmyn, čia atgal.

5. riedėti 6: Aš pati kai guba, mano vyras kai pupa, o vaikeliai kai žirneliai apė mane ridinėja.

6. ritinėti 6: Seneliai pasakoja, kad kaip jie, būdami dar piemenimis, ridinėdavo kartais ripkas. Kokia be martelė! Čirylai mušti, ripkai ridinėti.

7. ritinėti 7: Ridinė́ti kiaušinius, kiaušiniais. Jis ridinė́ja pautus ant Velykų [= per Velykas].
sáulė žemè ridinė́ja labai giedra, šilta diena: Buvo giedri, graži karšta diena – saulė žeme ridinėjo. Sáulė žemè ridinė́ja – pašaras kaipmat išdžius. Oras puikus, saulė žeme ridinėja – dirva sausų sausiausia pilkuoja.
apridinė́ti. apristi; kuo suridentu apdėlioti: Ant to kalno – kalnelis, gražiai su dideliais akminais iš senovės apridinėtas.
išridinė́ti. išritinėti 1: Priėjęs išridinėjo rąstus į jaujos pastogę.
priridinė́ti. priritinėti
2. Pernai per Velykas prisiridinė́jau pilną kepurę kiaušinių.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ridinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. ritinėti 1: Vaikai ratą ridinė́ja. Jis pradėjo ridinėti pirštais ant stalo duonos trupinėlį. Spaudžiamosios mašinos metalinė lenta ridinėjama ridinėliais vienan ir antran galan. <br/>2. ridenti 2: O kalnų dvasia ridinėjanti į tarpukalnę akmenis. Griaustinis dar teberidinėjo uolas, žaibas dar ilgai tebesklaidė savo ugninius kaspinus. <br/>3. riedėti 1: Uzbonėlis šokinėja, bačkos ridinėja. Buvo taip romu, tokia giedra, kad rodėsi, pati saulė žeme ridinėjo. Diena kaitri, tartum saulė žeme ridinėja. Raudonas kamuolėlis po žemę ridinėja. Tie vaikai besiridinėdami vienas į tą skylę ir įkritęs. Bičių gylio lokys nelabai vengia, kandamas niurna, ridinėjas ant žemės, muša įpykusias bites letena. Ant grindų ridinėjosi sviedinys. Patekėjusi saulė žeme ridinėjos. <br/>4. riedėti 2: Kasparas galėjo matyti šarvuotį, kuris po truputį ridinėjo čia pirmyn, čia atgal. <br/>5. riedėti 6: Aš pati kai guba, mano vyras kai pupa, o vaikeliai kai žirneliai apė mane ridinėja. <br/>6. ritinėti 6: Seneliai pasakoja, kad kaip jie, būdami dar piemenimis, ridinėdavo kartais ripkas. Kokia be martelė! Čirylai mušti, ripkai ridinėti. <br/>7. ritinėti 7: Ridinė́ti kiaušinius, kiaušiniais. Jis ridinė́ja pautus ant Velykų [= per Velykas]. <br/><b> sáulė žemè ridinė́ja</b> <span class="explanation">labai giedra, šilta diena: </span> Buvo giedri, graži karšta diena – saulė žeme ridinėjo. Sáulė žemè ridinė́ja – pašaras kaipmat išdžius. Oras puikus, saulė žeme ridinėja – dirva sausų sausiausia pilkuoja. <br/><b>apridinė́ti</b>. apristi; <span class="explanation">kuo suridentu apdėlioti: </span> Ant to kalno – kalnelis, gražiai su dideliais akminais iš senovės apridinėtas. <br/><b>išridinė́ti</b>. išritinėti 1: Priėjęs išridinėjo rąstus į jaujos pastogę. <br/><b>priridinė́ti</b>. priritinėti 2. Pernai per Velykas prisiridinė́jau pilną kepurę kiaušinių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.