Aprašinėjimas – tai kalbos stilius, kuriame detaliai, vaizdingai ir nuosekliai perteikiami daiktų, vietų, veikėjų ar reiškinių požymiai. Dažniausiai naudojamas grožinėje literatūroje, publicistikoje, kelionių užrašuose.
Pagrindiniai bruožai:
- Detalus ir vaizdingas pasakojimas.
- Dažni epitetai, palyginimai, metaforos.
- Siekiama sukurti vaizdą skaitytojo mintyse.
Pavyzdžiai:
1. Groziniame tekste:
„Saulėlydis buvo kaip ugnies liepsna – dangus įgavo oranžinį, rausvą ir violetinį atspalvį, o upės vandenys atrodė lyg išlydyta aukso lieta.“
2. Kelionių aprašyme:
„Senamiesčio gatvelės siauros ir vingiuotos, o pastatų fasadus puošia įvairiaspalviai freskos ir gausiai išdrožti balkonėliai.“
3. Veikėjo apibūdinime:
„Jo veidas buvo raukšlėtas kaip sausas obuolys, o akys – gilios ir išmintingos, lyg žvelgtų iš amžių gilumos.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.