apraityti

raitýti, raĩto, raĩtė. riesti.

1. vynioti, sukti (į ritinį): Raitýk rankoves, kad nesušlaptum, bemazgojant [=bemazgodama] mazginį. Bernas raĩto rankoves ir graibis balon nugrimzdusį viedrą. Piemuo vis aukštai kelnes raĩto, kad neapstaškytų. Statys stakleles, raitys drobeles. Neraitys šilkų kaspinėlius, nesagstys rūtų vainikėlio. Raitykis rankas ir eikš imčių.

2. sukant daryti banguotą, garbanoti: Ing garbanas raitýti. Negerai, kad tos moteriškos savo plaukus neįmano kaip raitýti. Mergaitės visada jau, ne anos raĩtė anų. ne nieko – visada pynė kasas. Mano mergelės raitýti plaukeliai. Mergės seniau liuob plaukus raitýti su karštu ekėtvirbaliu. I trečiąroz ažumušė paną labai gražią, plaukais raitytais, labai jauną, i paleidė upėn. Šventas Petras apaštolas teip pat prisako, idant motriškosios neraitytų plaukų. Seseries mergaičių visų plaukai raĩtos. daryti riestą, įviją: Kolyška, pasistiebdamas balne, kartas nuo karto raitė savo bajorišką ūsą. Raitýtais ūsais. Skrybėlė ant šalies, ūsai raityti – baisus poniakas. Parsinešė bulkų iš miesto tokių raitýtų. Pakelk, šaukly, raitytą tauro ragą ir šauk į žygį mūsų narsią tautą – krūtinėj Žalgirio dvasia dar dega!
raitýtai. Šeivos su šalimis, raitytai susuktomis. Kaži kaip atrodytų, jei merginai panosėj ūsai raitytųsi. Raitos kaip tošis, į ugnį įmesta.

3. suktis, vyniotis, rangytis apie ką, tįsti erdvėje: Laukiniai vijokliai ims raitytis aplink statulas. Šiandie virkščios nesraĩto. Ka žirniai neraitytųs pažemiais, ale augtų tiesiai, reikia pryš dygimą lauko vidurė [je] įsmeigti tiesią kartę. Nuo Prūsų šalies kaip sparnai debesies padangėmis raitosi dūmai. Žydrame danguje raitėsi pūkiniai debesys. | Lenktyniuoja, raitos bangos ties krantu. Išgėriau stiklą arbatos, tai tik šilima apie ausis raĩtos.

4. vingiais eiti, kreivuliuoti: Žiūriu – gi dėdė tik raĩto, raĩto vieškeliu girtas. Keliukas kreivas raitėsi laukais. Kokie čia keliai [senovėje] ?! Šunkelukai tik raĩtės. Raitydamies bėgs vanduo.

5. rangantis judėti: Kirmėlė raĩtos. Begalės tų kirminų buvo, tik raĩtose. Teip nešvaru: kirmėlės raĩtos griovy, varnos lesa. Gandras, mačiau, nešė gyvatę: raĩtės aple snapą anam. Gyvatės kai įpyksta ir ima vyti, stačios ant uodegos lekia, ne raitytis raitosi. Išvydęs žaltį, besiraitantį po kelmu. Ir Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę besiraĩtant ugnyje. Man arkliukas jaunas, greitas, botagėlis rankoj raitos. Raičiaus kaip kirmėlė, į ugnį įmesta. O kaip uždegs kas Vilnių, raitysmos kaip tarakonai. Raitos kaip gyvatė. Raitosi kaip gyvatė po kelmą. Raitosi it gyvatė spraskile. Ir raitosi kaip prispausta gyvatė. Raitosi kaip gyvatė, skruzdėlynan patekusi. Raitos kai kirminas. Raitosi kaip vijūnas. Raitosi kaip žaltys ant kryžiaus. Ir raitysis čia it žaltys patoriais. Žuvim, ant kranto išmesta, raitais, bet tavo dienos jau nebeateis. Raudonos gyvatės aplei juodą bobutę raitos.

6. judinti, lankstyti: Pakusiau mergiūkštę pakilot lėlytę, tai tuoj rankas pradėjo raitýt. Kojas raitýti (šokant). Velnias… baisiai raitė uodegą, bet atsiskirt nebegalėjo. Bulius uodegą pradeda raityt. Gandrai, kaklus raitydami, kleguoja. Lauras tempė armoniką į dešinę, suko į kairę, raitė ją ir šoko vietoje. Man kojelės lengvos, greitos, pačios kelias, pačios raitos. Vieną kitą kartą matai, kaip raĩtos (šoka), o ka nori, pats moki. Aš dėkavoju Dievuo ir visims šventysims, kad aš dar galiu ranguoties, raitýties (darbuotis) .

7. keisti formą, klaipyti: Maži batai pirštus raĩto. Geras dalgis neraitos, akuotelis yra baltas, o minkšto mėlinas. Raitysis šiaudai jaunu mėnesiu dengto stogo. Aukštai jau dega, lovos raĩtos, o ponai tie lauke jau visi. Raitos kaip šikšna kepama. Kaip šikšna, ant ugnies degdama, viseip raĩtos, teip sugreibtas vagis daro. Tvoros iš šalčio raitos ir pykši.

8. rangytis, vartytis (atsigulus): Pilvas kai būgnas, gali raitýtise. Ant pliko suolo raitaus, t. y. kinksau. Raitýsys, raitýsys – šalta, negali tverties. Gerai tau kai meškai raitýtis [lovoje]. Prisiplempei raugtinalės ir raitýkis! Pati raitos lovoj, keltis nesusipranta. Eik namo, velnią čia raitaĩs ant pečiaus! Pilna Palanga [paplūdimyje] raĩtos tų dykduonių. O tas vaikas ten kaip kurmis besiraĩtąs an kelio. Ko raitaĩs kaip driežas in kiaušinių!

9. raičioti, ridenti: Mano bėda – ganyti, ne akmenis raityti. Kalades (sienojus) raitaũ in Nemuną. Pamačiau, kad raĩto akmenus tokius didelius. Geriau prieš kalnelį akmenis raityčia, negu su berneliu žiedeliais mainyčia. Vai raĩtė, baidė raudonais obuolėliais. Akmuo beraitomas sudyla, o žmogus kad nesudiltų, sunkiai bedirbdamas!. Ar raĩtos (gerai ateina) koziriai?

10. kamuoti (dideliam skausmui), versti rangytis: Raito skausmai, negaliu liauties. Nuvažiavo daktaro: raĩtos [ligonis],
negalia. Raičiáus po atkričio ilgai, i dar neįgaliu. Petras, aure, raĩtosi su skrandžiu. Į ligoninę tą nevažiuona, ale bet raĩtos. Raĩtos vyras pilviuku. Mergaitė iš skausmo raitėsi, spiegė. Raĩtės visai, kojas pastatęs. Užmirški savo sąžinę ir širdį, skausme raitykis, mirki nusiminęs!

11. įstengti nugalėti, įveikti: Mažesnis didesnį raĩto. Aš jį kaip nieką raitaũ. Tokius vyrus tai dar lengvai raitaũ. murdyti, grumti: Tol muni raitė, kol atmurdė į griovį. mušti, pliekti: Kad aš pradėsiu tave raitýti su bizūnu!

12. žodžiais gąsdinti, saikinti: Ka paėmė tą senį raitýti, rupūžė, sako! Aną pradėjo raitýti, raitýti, i ans neišsisuko. Geriau tave teraito, negu mane sukčium paskaito.

13. įmantriai ką daryti (kalbėti, rašyti): Kokia supuvusi boba, i ta raĩto kalbą. Ir jo palinkimas raityta kalba kalbėti veikiausiai bus atsiradęs iš papratimo. Vienas patenkintas parašą raito, premiją gavo, matyt. Surašyk visus rašeivas, kurie jiems prašymus raitė.
raitýtai. Vyriškis raitytai nusikeikė.

14. daryti, kad kas išvengtų ką atlikti, kur neįkliūtų: Teisėjai raĩto vienaip, raĩto kitaip – negalia išteisinti. Ilgai bylinėjos, ale ką tu jam padarysi, vis tiek raitės, raitės ir išsuko kailį – nepakliuvo. Aš jau liūbu vis raitýsiuos, ka jau mažiau numie mun tebūti. Taip ir raitáis, kaip geriau. Daba jau aš raitáus tik nu smerties. Raitýkis neraitýkis, o važiuoti gausi. Ko raitáis kaip kirminas, ko nejudi (ko neini dirbti) ?! Kad mojaus giedoti, tai kaip kirminai raitotės, o prie vakaruškų kaip sudegę.

15. sukinėtis kur be reikalo, slankioti, dykinėti: Tik raĩtos pakiemiais. Kame tik raitáis pakerčiais! Ko jūs raĩtotės, kame raĩtotės?! Pri šieno visi! Neraitýkis kaip slinkis patoriais. Raitykis čia pakerčiais – mauk gulti greičiau! Aple tas sienas visumet raitos vaikai. Pasitrauk, neraitykis po tako! | Karvė raĩtos, kad gautų kur išnirti.

16. godžiai valgyti: Kad raito, net jam žandai linksta. Visa šeimyna virtienius raĩto. Velykos. Ant stalo apklota baltai, pyragas, dešra, išrašyti kiaušiniai, pilvotas ąsotis, ratuota stiklinė – raitai ir drausmės nematai. Jei alkanas būtum, ne taip raitýtum tą košę. | Bus lapė nusinešusi [vištą] vaikam raitýt.
[nèt] aũsys raĩtosi

1. didelis karštis ar šaltis: Troba – aũsys raĩtos, matyt, ka su anglims pakūreno. Šiltas kambariukas: pripiškina – aũsys raĩtos. Užleis devyngalvis žaltys didelį karštį taip, kad net ausys raitysis. Nu šalčio aũsys raĩtos. Žiemos rykmečių vė [ja] s spigina, ka aũses raĩtos.

2. ima gėda: Aũsys raĩtos, tų tavo anekdotų besiklausant. Ausys raitos, tokių kalbų besiklausant.

3. Marijona glemžia, net ausys raitos.
juokaĩs (iš juõko) raitýtis labai smarkiai juoktis: Visi raĩtėsi juokaĩs. Kai kurie darbininkai kone raitėsi iš juoko. Aš raitausi iš juoko.
káilis raĩtos

1. Kad daviau, tai daviau – kailis tik vien raitės.

2. Kad movė vyrelis namo, kailis tik vien raitės – išsigando bobelės vargšas.
kójas raitýti

1. greitai bėgti: Žiūrėk, jis kad raĩto kójas, tai raĩto! Jūs, berniukai, kojas raitot, in mergaičių poras skaitot. Kad bėga risokas, kad raĩto kójas, gražu žiūrėt. Greito, greito – kojas raito.

2. suktis, darbuotis: Petras gerai kójas raĩto. | Tik raĩto kójas, raĩto.
kulnùs (kulnaĩs, kìnkas) raitýti

1. greitai bėgti: Greitai bėga, kulnus raito. Kulnais raitė, gryčion bėgo. Jei pasaulis tau brangus – eik šalin! Raityk kulnus.

2. šokti: Visi šoka, kulnùs raĩto – kur nešoksi, kad užkaito. Martynas nešoks. Per senas kinkas raityti.
nósį (sprándą) raitýti pūstis, didžiuotis: Tuo tarpu karaliaus žirgas džiaugiasi aukso pasagom ir raito nosį. Neraitýk sprándo, užpakalio vis tiek nepamatysi!
úodegą raitýti

1. išsisukinėti: Ko ana raĩto úodegą, tiek primelavusi.

2. nerimti iš džiaugsmo: Mergos úodegas raitýs, kad atvažiuos kavalieriai.
žẽmėn raitýtis sunkiai sirgti: Prisisprogsta to myžalo (degtinės), o paskui raĩtos žẽmėn.
apraitýti. apriesti.

1. apvynioti, apsukti: Ką su kuomi apriesti, apraitýti. Klimka puolė jam į glėbį ir taip aplink jį apsiraitė, kaip apvynys aplink smaigą. Tokios velnėnės (prastos merginos) moka apsiraitýti (prisisukti, suvilioti) . Gražus gražus ponaitis, devyneriais kalniais apsraitęs.

2. apsiūti, apvingiuoti: Ji labai moka gražiai rankoves apraitýt.

3. apvažiuoti: Aplėks, apraitýs visus pašalius.
kad kulnaĩ apsiraitýtų smarkiai (bėgti): Gavai savo ir dumk, kad kulnai apsiraitytų!
atraitýti. atriesti.

1. atlenkti, atvynioti, atsukti: Rankovė jo atraitýta, t. y. atrubulta. Atraitýk mun rankoves! Atraĩtęs kelnes, perbrido upelį. Aš apsivelku rudinę ir, atraitęs vieną kišką, drožiu basas per purvyną į slaptingą tamsų mišką. Šiandie būsi girtas, kad vaikštai atraitýtom padalkom. Stovi ponaitis, kepurę atraitęs. Atsiraitęs rankoves iki alkūnių. Atsiraitaũ rankoves. Muša būbną Dabita, lig alkūnių atsiraitęs. Atsiraitýk rankoves, ba visas išsidirbsi. Brenda par purvynę, maknoja, atsiraĩtęs kojas. Atsiraičiusi duoną minko. Žmogus lig alkūnėm atsiraĩtė, rankas pasispjaudė ir ėjo su velniu imčių. Atsiraĩtęs kelnias ari. Kaip velniai laksto, atsiraitę kelnes. Kad agurkai dideli augtų, reikia, sodinant kad berniokai, atsiraitę kelnes, per ežias šokinėtų. Sajonėlį pasikaišius, rankovėles atsiraičius. Kalba kai rankas atsiraitęs (nieko nepaisydamas) . Purpt ir išskrido – griebk dabar atsiraitęs (nepagausi) .

2. sulankstyti, deformuoti: I dalgį atraitýsi, kol šilus nupjausi. Stogai atraityti, kiti visai nugriauti.

3. atristi, atridenti: Stipras mužikas – atraitytų [akmenis]. Po truputį ir akmenį atraĩtė. Atvaro lokys, atraito medaus bačką. Tol raitė, raitė muni, kol atraĩtė į griovį.

4. apvedžioti, apsiūti juostele: Atraitytas, su apsiuvomis.

5. vingiuojant atitekėti: Nuo Dabužių atsiraito kitas upelis ir vėl įneria į Šventąją.

6. atsiriekti: Atsiraĩtė duonos abišalę ir dabar kamžloja.

7. privalgyti, prikimšti: Eik nedėlion an šlaunagalių, an blynų – tai nor atraitýsi.
ausìs atraitýti duoti antausių, bausti: Už vogimą obuolių vaikams reikia atraitýti ausìs, nebenorės daugiau.
rankóves atsiraĩtęs. smarkiai (ką daro): Je, greibk atsiraĩtęs rankóves!
įraitýti. įriesti.

1. įlenkti, įsukti: Inraitýk marškinių rankoves vidun, bus gražiau.

2. įraizgyti, įpinti: O vargas širmą plauką galvon įraitė.
išraitýti; . išriesti.

1. išraitoti, išrangyti, išsukti: Atejo toks kriaučiukas, tik išraĩtė milą ir išejo.

2. apvynioti: Su tošia išraitýdavo [puodynes],
ir laikydavo ilgiausiai.

3. sukant padaryti nelygios formos: Kad išraĩtė plaukus – nors kviečiuos nuo žvirblių statyk! Visa galva išraitýta, iškandzieravota. | Jo lūpas išraito (iškreipia) ironiška šypsena.

4. išvingiuoti, išvinguriuoti: Pirmiau buvo keliai išraitýti. Vaga labai išraitýta Upyno. Jo raštas buvo labai išraitytas. Tai tikra gamtos tvirtovė, iš trijų pusių apsupta išsiraičiusios upės. Priš pat malūną tas kelias išsiraĩto. Čia kaip kelias išsiraitęs?. vingiais išvažiuoti: Su tais motociklais kad išsiraĩto – kaip jie ir galvų nenusisuka. Led išsiraĩtė tokiuo keliu. vingiais išmarginti: Jis gudriai išmargina moterims kultuves, išraito menčių ar samčių. Puodai gerai išdeginti, lengvūs, išraitýti.

5. išsirangyti (iš skausmo, nuo ligos): Kažin ko apžvalgęs, visą naktį pilvu išsiraičiaũ.

6. atlikti judesiais, šokti: I kaip te taip [balerinos] išraĩto. Ans išraito, iškraipo tancius, by nešiote nešio [ja]. Diktos artistės neišsiraitytų.

7. išridenti: Per dieną visus akmenis papievin išraĩtė. Nauja banga išsiraito iš ežero vidurio. išvyti, išmesti: Išraĩtė velnį iš kamaros.

8. pakreipti, pasukti (savo naudai), iškombinuoti: Išraĩto, ištaiso i tura. išsisukti (iš keblios padėties): Jau jau buvo beprispaudžią kaip šeškų šakėm, ale šiaip taip dar išsiraičiau – išnešiau kailį. Išsiraĩtė nū karūmenės. Ir tu nori raitýti kaip Mingėla nu rugių sėjimo?! Kaip tu išsiraitéi, ka nesulijo? Patiko [dukteriai] bateliai, prisispyrė prašyti, tėvas tik išsiraĩtė nepirkęs. pratinginiauti: Cielą savaitę išsiraĩtė, nejo į tą mokyklą.

9. įmantriai ką padaryti: Kaip tu kalbą beišraitái?! Aš neišraitáu to žodžio, ir gana. Turėjo palivarką, mūriuką kaip tikras dvarponis išraitė. Toje dėmėje virpančia ranka ir išraičiau savo pavardę ir vardą. Gavęs pieštuko galelį, atidžiai išraitydavo raides.

10. godžiai išvalgyti: Išraitė bliūdą bulvienės ir pakilo tuščiu pilvu. Išraitei bliūdelį mėsos, ko tau vėl bereikia?!

11. su vargu baigti: Tinga, aštuonių [klasių] neišraĩtė.
iš juõko išsiraitýti labai juoktis: Išsiraĩtė visi iš juõko, tai kumedijos! O mes išsiraĩtėm iš juõko.
kójas išraĩto šoka: Matyt, dar nesenas, kad prie armonikos taip išraito kojas.
kulnùs (kójas) išraitýti pabėgti, pasprukti: Kai ims šaudyti, visi atėjūnai ir kiti neprašyti svečiai kulnus išraitysią. Tuo pat akimirksniu išraitė kojas ir jo draugas.
nuraitýti. nuriesti.

1. nuvynioti, nulankstyti: Gydytojas Mainelis žvilgterėjo į ją, nuraitė chalato rankoves ir nieko nebepasakė. Nusiraitýk pančekas – ilgos yra.

2. raitant nuimti: Seselės kaspinėlius raitė nuraitė. Aš tau nieko nedarysiu, tik žiedelius numaustysiu, kaspinėlius nuraitýsiu. Būt jie nuraĩtę kaspinėlius, būt pasisiūdę kamanėles. Suurbintas, susiūtas, suvyturtas buvo puodalis, bet tošės nusiraĩtė.

3. pridėti ką raityta: Nuraitýs liuob devynias eiles galionų gašiųjų gaspadinių nažutkas.

4. nuvingiuoti, nuvinguriuoti: Ką čia tiek bjauriai esi nuraĩčiusi (nelygiai nusiuvusi) vingių vingiais!. Tarp skardžių nusiraitę ežerai švininiais žvilgsniais dairosi aplinkui. Keliukas nusiraitė pievele. Minija toli nusiraĩto – nuo Didovo net po Gargždų.

5. rangantis nušliaužti: Tada gyvatė nusiraitė nuo medžio ir nušliaužė tolyn. Kaip koks žaltys nusiraitė iš medžio šakomis. susirangyti (atsigulant): Ir ant suolo, ir pasuoly kai dvaro kurtelis nusiraitei.

6. nuristi, nuridenti: Suverčiau paskardėn akmenis, užeita piemenų ir nuraitýta skardžiun. Nuraičiau visus medžius.

7. ridenant pragaišinti: Raitė raitė i nuraitė tą kiaušį: prapuldė, sukūlė.

8. numirti, nusibaigti: Mirti mirti – ne štuka, ale kol tu nusiraitýsi! Taip reik – nusiraitýsma visi. Prytrenkė galvą, tas i nusiraĩtė. Matyti, su tokia pat širdžia reikės ir nusiraityti, kaip peilis įsmeigtas kirba ir kirba…. Šunelis nusiraĩtė, padvėsė. Nuo duonos rūgštos [ligonis] nusiraitýtų negyvai. Tik suduok gerai – nusiraĩto gyvatė. Uždaviau grybelio, sakau, tuo nusiraitýs tas paršiukas. Gyvą įleida tą krupį į sloviką, antpila degtinės, i ans ten nusiraĩto.

9. nukirpti: Pirtyje man plaukus mašinėle nuraitė. Nuraitė žirklėm mano plaukus.
batùs (pùsnagas) nuraitýti numirti, nusibaigti: Žmonės nuraito batus. Arkliai nuraito pusnagas, dvesa.
káilį nuraitýti primušti: Na, dabar tai pražuvau: jis man kailį nuraitys!
paraitýti. pariesti.

1. kiek atlankstyti, pavynioti: Pavilkinį paraĩtė, kad nebūtų išlindęs. Paraitýk kelnes, matai, kad šlapia! Eina berniokas basas, kelnelės biškį paraitýtos, bateliai ranko [je]. Pasiraĩtęs kelnes lig blauzdų, braidžioja po balą. Vyrai pasiraitę braido, pančiais, brizgilais nešini. Kad davė, tai davė, net rankoves pasiraitęs. Aukštyn žiurstus pasiraĩtė, andarokus pasikaišė, avinėlį gaudė. Marginaitę pasikaišius, rankovaites pasiraĩčius.

2. padaryti banguotą, garbanotą: Paraĩto plaukus Telšiūse. padaryti riestą, susisukusį: Akys plačios, ausys stačios, ūsai paraityti. Muzikantai griežė, ūsus pasiraitydami.

3. pakraipyti: Tai klausydamies dyvijosi ir juokėsi, kojas paraitydami. | Pila paraitýdamas (greitai rašo) .

4. pasirangyti, pasikankinti (iš skausmo): Tas vel [nia] s i nusprogo ten paupė [je],
pasiraĩtė, pasiraĩtė i nusprogo. Viena pati pasiraičiáu trobo [je],
ka mama parejo, mun buvo praeję jau. | Penkias dienas vaikas pasraĩtė i prasveiko.

5. patinginiauti, būti nepaslankiam: Jin. jau daugiau pasiraĩto [negu sūnus].

6. sočiai pavalgyti: Nu va – paraitìs kopūstų!

7. pavaikščioti: Vyrai juo pasiraĩto po talkas, neko motriškos.

8. įmantriai ką padaryti: Čia plunksna pati buvo pabėgusi, juoką mėgino paraityti.
kójinas paraitýti mirti, nusibaigti: Mūso Baselis. jau kójinas paraĩtė. Tas svieto pareigis, girdėjom, jau kójinas paraĩtęs.
pérsiraityti. perriesti.

1. persiristi: Apsiavęs kaliošais, vikriai kaip katinas persiraitė per tvorą.

2. rangantis peršliaužti: Pérsiraitė gyvatė per kelią ir prapuolė.

3. praslampinėti, prasivalkioti: Pársiraitė visą dieną be darbo.
praraitýti. praraičioti, praridenti: Pakol mes erškėčius praskynėm, medžius praraitėm, saulė užtemo, mėnuo šviest pradėjo.
priraitýti. pririesti.

1. vyniojant, sukiojant prigaminti: Tiek prisakėte koldūnų priraityti ir privirti, net man galvoj nebetelpa. Užkasęs, kelnes nusimovė ir priraitė (priteršė) [ant pinigų].

2. prirašyti, prikeverzoti: Ką čia priraiteĩ, kad perskaityti negalima.

3. prisirangyti: Už akiplėšiškus žodžius tu man po kojomis prisiraitysi!

4. sočiai privalgyti: Priraičiau lig kaklo duobelės. Jau prisiraičiau.

5. primušti.

6. prigauti, suvilioti: Ot bernas! priraitė tris mergas ir išėjo į kariuomenę.
suraitýti. suriesti.

1. suvynioti, susukti į ritinį: Milas nesunku išraitytie, bet sunku gerai suraitýtie. Ar suraiteĩ popieras į ritinius?

2. sugarbanoti: Plaukai suraitýti į nežino kap čvierytis [prieš vyrus]. padaryti riestą, įviją, susisukusį: Prieš mane stovėjo vyras jaunas, raudonas, suraitytais uostais. Sveikos kiaulės uodega dažniausiai suraityta, o sergančios – ištįsusi. Jis turėjo du mešku ir vario triūbą suraitytą. Cibukėlis suraitytas, kur aš gausiu tokią kitą [pypkę] ?. Jų. vilnos susiraičiusios. Pats susiraĩtęs (garbanoti plaukai): jei merga būtumi, nereiktum prizuoti. Garbiniai susiraĩtę. Išauga ragas susiraĩtęs. Perskelto šiaudelio puselę reikia išskust ant peiliuko, ka ji susiraitýt, tada pasidarys graži gyvačiukė dėl liktorio. Kaip ąžuoliukai tie medžiai, [jų lapai] susiraĩtę kaip barankos. Lapeliai nubirę, susiraitę nuo šalčio, margino tik žemę. Luobas atavirkščias susiraito, o reikia kniūpsčias patiest. Prie krosnies džiūvo susiraičiusios eglinės skiedros. Jei kieno plauką iš galvos patempi ir labai susiraĩto, tai tas žmogus labai piktas.

3. surangyti: Bagažinėje, užmerkusi išgąsdintas akeles, suraityta stirnelė. [Gyvatė] gylį tokį išleidžia, ilga, susiraĩčius, bet ana šliaužia, ka pamatai. Tūno susiraitęs marškiniuos žaltys. Tu ir sirgdama turi susiraityti ant to prakeikto savo turto kaip angis ir tykoti kiekvieną įgelti. Kaip aš nestoras, susiraičiau tame šiaudiniam kubile terp plunksnų, apšilau. Karalius nepasijuto, kaip ant pečiaus šakalių migin susiraitė [iš baimės]. Susiraĩtęs kaip žirnių kirminas. Kartais lopšy ant vaiko susiraičius gulėdavus [gyvatė]. Mano giminaitis kaip šuva susiraitęs. sulankstyti: Aš tuokart kaip virtau, i virbalą suraičiáu. susilenkti: Baba sena, nebsusiraĩto, tu pakelk [nukritusį daiktą].

4. ritenant padaryti, suristi: Bent kelius šmotus sniego suraĩtė, galės ir senį padaryt.

5. įmantriai išvingiuoti: [Protokolo] apačioje – suraitytas sekretoriaus parašas, pabaigoje – prispaustas antspaudas. Būtų gerai skaityti, jei nebūtų suraityta. | Ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį.

6. įveikti, nugalėti: Būta gi vyro – tokių penkis suraitýčiau! Vyriokas iš pažiūros nekas, bet kai griebė jį, tai ir suraĩtė kai kūčkailį. Tu nemandravok, tuoj suraitýsiu, ka da žodį išgirsiu! Tai, bračia, pusbernis berną suraĩtė. Juk muno senukas tėvas lengvai tave suraitytų! Suraičiaũ kaip šiltą vilną (lengvai) . Suraĩtė kaip katė pelę. Giriasi, kaip mešką suraitęs. įveikti kalba: Ne tik syla, o ir liežuviu tu juos suraitýsi. Ką ne ką, bet mūsų dėdę kalboje tikrai nesuraitysi. Tai aną kaip šiltą vilną suraitė i prasižioti nedavė. aplenkti: Tave Adoliukas suraitýtų su duonos kepimu (geriau iškeptų duoną) .

7. daug ir godžiai suvalgyti: Pusę dešros suraĩtė. Jis bematant dešros gabalą suraĩtė. Matai, čielą riekę suraiteĩ kaip až ausies. Tokia bandelė man nieko nėr suraitýt. Vienas suraĩtė visą mėsą, o kiti dėl jo turi dvėst! Katras greičiau suraitýsim, mėginkim. Suraičiau tris silkes, dabar reik [ia] žiopčioti (noriu gerti) . Suraikėt, suraitėt pyragą mano.
kójas suraitýti greitai subėgioti, apsisukti: Suraityk gerai kojas, ir suspėsi.
užraitýti. užriesti.

1. užlenkti, užvynioti, užsukti: Išspausti su formele virtinius, kraštus gerai užspausti arba užraityti. Baravedei skirtas virtienis buvo didelis, apskritas ir storesne pyne užraitýtas. Lapai užsiraičiusiais viršūnėje kraštais. Domicėlė pasikaišiusi, rankoves užsiraičiusi, sukinėjosi įkaitusi.

2. padaryti užriestą: Du šuniukai kiškį vijo, bevydami sudūmojo: ar mums vyt, ar nevyt, ar uodegas užraitýt. Vyriškio ūsai į viršų užraityti. Eidams į bažnyčią, ūsus užraitysiu. [Kiškio] dantys kaip vargonai, ūsai užsiraĩtę.

3. užsirangyti: Čia buvo įų lentų pašalėj, tai jis užsiraĩtė ant lentų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apraityti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x