apraikyti

raikýti, raĩko, raĩkė. riekti:

1. Ten jisai. į glėbį paėmęs didelį apvalų kepalą, raiko duoną. Peiliu su juodom griaunom tai duoną raikom. Nu, raikýk duoną, valgom. Raikai duoną plonom riekelėm kai gaidžio skiauturė. Neraikytų pyragų stalai apkrauti. Maršelka pyragus raĩko. Svočia, raikyk karavojų. Sėsk, svočiute, už stalo, raikyk pyragą nuo galo. Lapė papė duoną raikė, zuikys puikys ūsus kraipė. Svočiulė raikė pyragą, svoteliai graužė noragą. Eina prie šėpiuko, paėmė sūriuką – varpo, raĩko sūrelį, vaišina Jonį svetelį. Kas duoną raiko, tą ubagai vaiko. Daugiau išsiėmė peilį, ėmė raikýtis [pyrago],
pakaštavojo, ka skanu.

2. Traktoriai baigia raikyti rudeninio arimo dirvas. Jauni vyrai žemelę kaip duonutę raiko. Garlaiviai raiko jūres marias. Nemunas vasarą irklais duod save raikyti.
apraikýti. apriekti.

1. apipjaustyti: Apraikýti visus kepalus. Iš visų pusių apraĩkė kepalą.

2. priraikius apdėlioti: Kūmas apstatė stalą buteliais, kūma apkrovė užkandžiais, apraikė pyragais. Matė stalą, apstatytą torielkomis, apraikytomis pyrago, ragaišio, duonos. Apraikýk duoną ant stalo, t. y. suraikyk ir apdėk ant pasėdos.
atraikýti. atriekti 1: Atraikýk duonos kelias riekes. Ši vėl, po riekelę atsiraikydama, suvalgė.
išraikýti. išriekti.

1. praleisti (laiką) raikant.

2. suraikyti: Daug laiko išeina, kol išraĩko tą kampelį [ragaišio]. Gal esi melagius, kad teip duoną išraikeĩ.

3. išraižyti: Provėžos pušyne giliai buvo išraikę taką.
nuraikýti. nuriekti 1: Nuraikė bakaną, kur buvome nulaupę, ir tas riekes atidavė mums. Kas gi čia tą duoną taip šonan nuraĩkė? Kaži kas tą ragaišį teip nuraĩkė?
paraikýti. pariekti 1: Paraikýk pyragą viešnioms. Paraikýk mum su senele minkštesnės duonos. Paraikyk pyrago, padabosim, ar gardus. Sako tau pati: nor vaikai valgyti, nėr ko paraikyti. | Gal buljoną išvirsim – bulbų paraikýsim. Peilis yr duonai pasraikyt, ką šituo šina (geležte) raikai.
priraikýti. pririekti: Pyrago riekėm priraĩkė priraĩkė, pridėjo in stalo. Priraikei duonos kaip boliuj. Kam tiek daug priraikei duonos?! Priraikeĩ abrakų žagus.
suraikýti. suriekti:

1. Visą bakaną duonos suraikiau. Duoną suraikė gražiai ir padalino. Duoną suraikyti plonomis riekėmis reikia aštraus peilio. Dvylika raikė, niekaip nesuraikė, kaip svočiukė atėjo, ji viena suraikė.

2. Žemutė visur gražiai suraikyta, kaip duonutė į riekutes. Vagomis suraikyti rėžiai kaip rudų vilnų garbiniai užklojo kalniukus. Užsnūdo lygios plūgo suraikytos dirvos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apraikyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x