appriveizdėti

veizdė́ti, véizdi (véizdžia, véizčia, véiza. véizti. véima, véina), -ė́jo. véizdėti, -i, -ėjo.

1. žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu. Veizdėt ant ko. Veizdžiu iž dangčio. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi. Veizdmi ant ko. Ant to veizdmi, žiūriu. Mano akys veizd viernųjų. Veizdė́k šen. Taip véizdi į mane, kad akys balsta. Beveizdį palikome, kad negavome. Ko tu véizdi? Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu. Tu neveizdỹ niekur. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis. Ko teip labai veizdite ant dangaus. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt. Davė tad veizdintiemusíemus supratimą, kurią žymę parodė. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola. Neveizd giltinė dantų. Ar su avižomis véizdi, kad nematai. Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius. sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą. Aš eisiu (eimi) veizdėtų tą didį regėjimą. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas. | Veizdėkig (įsivaizduok) , koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų. Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis.

2. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu. tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Aš jau véizdėjau [vištą]. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs. Eik tu vištų veizdė́t! Bene gaidį veizdėjai? Eik Pageležin vištų veizdė́t! apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru [i],
ką véizdi.

3. ieškoti: Tegu stogo (pastogės) važinės veizdė́t – ruduva, lizdai. Aš darbo dar tik véizdu. Tu kavokis, o aš veizdė́siu. Anas véizdi mergos. Du trys sueina, véizdi tik arielkos. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo. Aš véizdžiu peilio. Tę ką pateriojo ir véima. Ko tu véimi? Anas véina, kur karvė. Vaikas véima kepurės. Ko jūs véimat? Veizdė́j [o],
al’ nerado. Mes jos veizdė́jom. Véisi. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės. Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio]. Véizdi (stengiasi įsigyti, gauti) visi pinigų. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios. Véizdi kap aklas kelio. Ko nepadėjai – neveizdė́k. Kas véina, tas randa. Véina galva guzo ir susranda. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi. Dėl ko tep véimasi?

4. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Ant to veizdint. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius. Veizdė́k gero. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių. Pone, tavo akys veizd vieros. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios. Nieks neveizd mano reikimo. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus. Veizdė́kis gero.

5. prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Veizdė́k ant kūdikio. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai. Ana karvių dauges véizd [i]. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum).

6. rūpintis: Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą. Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi (žinokis) .

7. Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to.

8. rodos, matyt. Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas. Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė.
kreivaĩ (kreivomìs) veizdė́ti reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos.
apveizdė́ti, apvéizdi (àpveizdžia), -ė́jo

1. apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdė́jau visus pašalius. Kap apsiveizdė́jo maskolius, sako: – Lend‘ tarbon! Po tam juodu gavo į pačią Afriką išbėgti, kad ten pat viską apsiveizdėtų.

2. apieškoti: Apveizdmi, apieškau. Paliūtėj apveizdė́ [ja] u agurkus. Atej, apveizdė́jo visus kampus. Apveizdė́jau visus laukus ir niekur neradau. surasti ką tinkamą: Žydai greit àpveizdžia daiktą, kur ažuveikia (uždirba) .

3. prižiūrėti, globoti, patvarkyti: Gyvulių apveizdė́ti. Ir pildžias darbai meiliaširdūs penint alkaną, girdžiant trokštantį, apvéizdint ligonį. [Avys] tur pakajų ir … gerai yr apveizdėtos.

4. aprūpinti kuo, suteikti ką: Ir nesitikėkiam, jog jisai pilnybe viso gero mus tur apveizdėti. Idant siratas ir našles apgintumbi ir apveizdėtumbi, prašom tave. Prieg tam rūbais, batais, valgymu, gėrimu, namais …, pekumi ir visu lobiu … ant kožnos dienos daugsingai apveizd. Javais ir vynu jį apdovanojau (apveizdėjau). Visada apie mus rūpinasi, visu metu mus apiveizdi. Teikis mus valdyt ir apveizdėt galybe ir meile tavo. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … kieka pavargusių žmonių reikalus apveizdė́t. [Dievas] ne tiektai sutvėrė ir padarė [žemę],
bet dabar ant to prikuopia, apvéizdi, rūpinas. Čionai turim mokytis, kaip Ponas viernus savo stebuklingai apveizdi, o nevierniemus visa gaišta. Dievas apvaizdės sau apie avinėlį. Idant tokius vaikus apkalime ik smerti laikytų, kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt. Prisakymais savo ir tiesomis juos apveizdėjo. Dievas apveizdės savo mylėtoją. Mus apveizdėsi lietumi naudingu. Tarnas, būdamas visų apveizdėtas, leidžias ten. Apveizdėjome anus visu kuomi, kas buvo naudingu. Gal Dievas už mano kantrybę teip apveizdžia! Adant apveizdėtų̃ mus duona ir sotinimu kūno. Bažnyčia šventa prisako ko greičiausiai kožną žmogų užgimusį tuom. sakramentu apveizdėtie. Apsiveizdžiu gerais ginklais. Bet dabar ant to viso maž, jei aliejumi gerai neapvéizdėsis. V [iešpats] Christus graudino [fariziejus] pavaizdu tijūno ano, idant apveizdė́tųs ant atenčio meto ir darytų sau gentis ižg mamono neteisaus. Mokslais žodžio Dievo apveizdė́tis. Ir Juliušas, meilingai apsieidamas su Povilu, pavelijo jam eit prieteliump, idant apsiveizdėtų. Tegul gerai apsiveizd ant septynerių ateinančių bado metų (= septyneriems ateinantiems bado metams).

5. apgalvoti, apsvarstyti, įžvelgti, suvokti: [Netikri pranašai] žmones lėtas o neapvéizdinčias (neatsargius, neapdairius, nesusigaudančius) privilia. O kąg jūs bijotės, kurie vienok privalas savas mokate apveizdėt. Kad žmogus, apsiveizdįs patis savęsp, gal bylot anuos žodžius: – Ko didžiuoji, dulke ir pelene. | Neužvadžiokimės patys, bet ik be metu apveizdė́kimės (apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės), pasergėkimės. Jei nopsiveizdėsi, tikrai tave apsodys tamsybėsa amžinose.

6. apsaugoti: Apsaugau, apveizdžiu. Nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymėtas ir sargais apveizdė́tas grabas jo. Liepk tada apveizdėt grabą iki trečiai dienai. Apsiveizdžiu aplink save. O teip reikia mumus gerai sujuostis ir šarvu apsivéizdėt.
atveizdė́ti

1. atskirti, nutolinti: Aš atveizdė́jau jį, t. y. atskyriau nuo savęs.

2. pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo.

3. iki valios atsižiūrėti, prisižiūrėti: O aš nusieičiau į žirgų stainelę, aš atsiveizdė́čiau ant bėrų žirgelių.

4. atsižvelgti: Dievas meilingai atsiveizdės ant jo (= į jį) ir visokiomis gėrybėmis apdovanos.

5. nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis. Saulė atsiveizdė́jo.
įveizdė́ti.

1. įsižiūrėti, įsistebėti: Įsiveizdė́k gerai, kad pažintum, t. y. įsistebėk. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė. Vaikiukas įsiveizdė́jo į tą bobą kaip karvė į naujus vartus. įsimylėti, įsispoksoti.

2. vienaip ar kitaip atrodyti žiūrinčiam: Ratas stovėjo ant žemės pas anuos keturius žvėris ir buvo įveizdėti kaip keturi ratai. Ir Dievas ponas davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizdėti ir gerus valgyti. Baisus buvo inveizdėti kožnam žmogui: nė vienas jo akimis neveizdėjo, kožnam pasibaisėjo.

3. pažvelgti.

4. atkreipti į ką dėmesį, įsidėmėti kaip sektiną pavyzdį: Kuriam toji evangelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š [vento]. Tris personas turime toj evangelijoj, kurių inveizdė́tis reikia. Surinkusios … visas dūmas jūsų, įveizdėkitės tiektai pačiam Karaliui jūsų.
išveizdė́ti

1. apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur. Ižveizdė́siu Jeruzalem su žiburiais. | Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė) , tus ir paskyrė. patikrinti, apžiūrėti visas vištas, ar dės: Ar jau visas vištas išveizdė́jai? išskrosti, išmėsinėti: Išveizdė́ti vidurius.

2. išieškoti: Visur išveizdė́k gerai, t. y. išieškok. Išveizdė́jau kepurės visus kampelius, kol radau. Išveizdė́jau, išgriozdžiau ir niekur neradau to gorčiaus. Visur išveizdė́j [o] ir niekur nerado. Ką tę tu turi [cukraus] – visas iš tavę išveizdė́tas (paimtas) .

3. atrodyti: Jis išveizd ant tėvo, į tėvą. Kumelys išveizd iš kumelės. Jis rūstas išvéizd. Bernas gražus išveizdė́ti, t. y. gražus ano povyzdis. Ji labai graži išveizdėjo. Aš norėčiau žinoti, kaip prie jūsų išvéizd. Daugybė linksnių vienaip išvéizdžia daiktavardžių linksniavime, kitaip įvardžių ir būdvardžių. Antrą dieną sesuo vėl nusiminusi išveizdėjo. Man taip išveizd. Jis išsivéizd jaunas. Kaip tas dalykas galėtų išsiveizdė́ti. Obuolas gražus išsivéizd. Teip išsivéizd, kad rytoj lys. Po perkūnijos lauke gražiausiai išsiveizd.

4. nurodyti, pažymėti: Kursai ėjo keliu pirm veido jūsų, kad išveizdėtų jumus vietą, kur atsigultumite.

5. patvarkyti, patikrinti, iškopinėti (bites): Išveizdėjo dar du aulius.
nuveizdė́ti.

1. stebint nužvelgti, apžiūrėti, pamatyti: Aš nuveizdė́jau, kur tu nuėjai. Greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi aba dabotis gali.

2. išleisti iš akių, nebematyti to, į ką buvo stebėtasi: Aš veizdėjau veizdėjau ir nuveizdė́jau, t. y. nuejo beveizdint.

3. dažnai pažvelgiant išžiūrėti (vietą, iš kurios laukiama ateinančio): Jau nuveizdėjom visus kalnelius – kaip nėr brolelio, taip nėr žirgelio.

4. numatyti, išpranašauti: Tiesą apsakau, prarakauju, nuveizdmi, nuburiu. Nuog amžių nuveizdėtas ir žadėtas. Bat Dievs iš tolo tat visa nuveizdi, atlanko dieną ir naktį apveizdi. Ir raštas pirm to regėdamas (nuveizdėjęs), jog Dievas turėjo nuteisint pahonius iš vieros.
paveizdė́ti, pavéizdi (pàveizdi), -ė́jo, pavéizdėti.

1. pažiūrėti, pažvelgti: Paveizd vei tat, ką daro tasiai. Paveizdėti, pažvalgyti. Aš į tave paveizdė́jau, tu man tinki. Aš paveizdžiu pro langelį – raudonbarzdis prie rūtelių. Paveizdė́jus ant tą mūrą kaipgi liūdna širdžiai mano! Tada paveizdėjo Dievas ant žemės. Paveizd, Pone, kaip kenčiu. Valandėlę pasiveizdė́jęs įsistebėjo vieną žmogų, kurio skiedros kertant lėkė toliau už kitų. Pasiveizdėk, kaip mano yra puikūs plaukai. Pirmutinis yra padarytas pasiveizdė́jus in [formą] paskutinis. Saulelė išblyškusi tekėdama pasiveizdėjo ir vėl pasislėpė.

2. apžiūrėti, norint ką sužinoti, su kuo susipažinti, ką pasitikrinti: Karaliaučiu [i] parūpo pati, išjoj [o] ieškot, paveizdė́t, kap atrodo. Pabalnokit man žirgelį, josiu paveizdė́ti. – Šviesios lintos, žalios rūtos, rūtų vainikėlis. Oi, ar tu josi į lauką paveizdė́tie? Kiek turite duonų [miniai pamaitinti] ? Eikit ir paveizdėkit. Daktaras paveizdė́jo gyslą (patikrino pulsą) . patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Paveizdė́k vištas, kurios su kiaušiniais. Švaka (netvarkinga) merga, kad nė vištų nepàveizdi. patikrinti, ar po keru yra paaugusių bulvių: Neraunam bulvių, veizdžiam. Kieta žemė, negali nė paveizdė́t.

3. paieškoti: Paveizdė́k Broniaus, tai važiuosim namo. Reikia eit paveizdė́t to berno. Reikia paveizdė́t, paveizdė́siu, gal rasiu. Eik paveizdė́k, rasi. Paveizdė́jau paveizdė́jau, neradau ir mečiau. Paveizdė́k adatos, ba čia kur nuvirto pasuolėn. Reikia paveizdė́t miške grybų. Einam plytų pavéimam ir in plytų kepam kiškį.

4. atkreipti dėmesį, atsižvelgti: Todėl nū pilnai paveizdėkiam, ką šiuodu mokintiniu yra veikę. [Viešpats] pats iž savo mielaširdingos širdies pralenkė jų maldas, paveizdėjo ant reikalų jų. Dūšia mana atilsies negal apturėti, bet tu, Viešpatie, teikies ant tos paveizdėti.

5. uoliai užsiimti, atsidėti: Mokslą paveizdėti.
skersà akià paveizdė́ti pykti, nepasitenkinimą rodyti: Paveizdė́jau skersà akià ant jo.
parveizdė́ti. suieškojus pargabenti: Prašysiu maldysiu savo brolužėlio, tai parneš parveizdė̃s rūtų vainikėlį.
pérveizdėti

1. peržiūrėti, patikrinti: Peržiūriu, perveizdmi. Pérveizdėjau antyčius, visi tebebuvo. Reik tiktai visa ta kalva mudviem nuskinti ir visi kelmai pérveizdėti. O ansjan perveizdėjo [maišus],
pradėjęs nuog didžiausio. Ta prova Įsruty bus perveizdėta ir Karaliaučiuje patvirtyta. Tos giminės šventumą perveizdėdams dvasioje Ezajas bylojo. Pirmieji yra nekurie … vyrai, kurie apie tokį darbą pirma nesūdija, neką kad gerai tą yra perveizdėję. Viešpats nes perveizd visas širdis ir supranta visokį padūmavimą dūmų.
pérveizdėtinai. párveizdėtinai.

2. apsirikti, suklysti žiūrint: Ana pársiveizdėjo, t. y. skaitė neatskaitė, kiek yra. Drukorius yra persiveizdėjęs.

3. neapgalvotai, netyčia nusižengti: Kada visas surinkimas Izraelio persiveizdėtų ir tas darbas po jo akim paslėptas būtų.
praveizdė́ti.

1. apžiūrėti, apžvelgti.

2. galėti, įstengti: Užželtakis led pravéizdi.
priveizdė́ti.

1. prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Šalis nuog vyskupo valdžiama, priveizdžiama (privezdžiama). Privaizdus, priveizdžiąs. Savo gyvatą priveizdėti. Ana ir pati dirba, ir kitą privéizdi, kad gerai dirbtum, ant kulnų lipa. Ligonį priveizdė́ti. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? Bene tu mane nusisamdei, kad prie darbo priveizdi kaip kokią piemenę? O ant ryto išjodamas, išėmęs du grašiu, davė padvarnykui ir bylojo jamui: – Priveizdėk jį, o jei ką daugesn išduosi, užmokėsiu tau, kada atgrįšiu. Kaip gal tas mokslą priveizdėti, kuriam reikia eiti. Kas moka, tada tepriveizd mokslą. Silpnųjų nepriveizdžiat (nepriveisdet) bei negaliančio negydot. Geras ūkinykas, avis savo ant ganyklų išginęs, anų neapleidž …, priveizd, sekioj per visą dieną. Laukinykas, dirvą savą gerai priveizdįs, duonos turės apstą, o tinginys stokos. Davė tasai stirnykas ir kitus stirnykus, kurie priveizdėtų tos jo eldijos.

2. pažiūrėti, pažvelgti: Akimis priveizdė́ti. Priveizdėti, daboti. Priveizdmi, pridaboju. Bet drebėdamas Maižiešius nedrįso priveizdėt.

3. įsižiūrėti. . Palytėkite ir prisiveizdėkite, nesang dvasia kūno ir kaulų neturi. Baisi pavietris ne vieną pasmaugė, tūlo gražiausias akeles užspaudė benorint mielo svieto prisiveizdėt. Tę prisiveizdėjau akia savo biednąja.

4. atkreipti dėmesį į ką, įsidėmėti: Privéizdėkimės maž … tų tatai kančių pragaro, kurių sunkumą Viešpatis gana pažint duost. Ko čionai ižgi tos evangelijos prisiveizdėt turim? Prisiveizdėkite lauko lelijoms, kaip auga. Priveizdėkimės viežlyvumo tos švenčiausios mergos. Širdis … dažnai apgaišt tau prisveizdėdama. Prisigiveizdėk tvirtai tamui ponu savamui. Prisiveizdėkit kitiemus darbinykamus, kurie … nepateikavo. Prisiveizdėtinas (sektinas, pavyzdingas) gyvenimas.

5. sergėtis, saugotis: Aš jos prisivéizdžiu ir jūs jos prisivéizdėkit.
appriveizdė́ti. priveizdėti 1: Appriveizdė́dami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą.
suveizdė́ti.

1. visus ar daugelį sutvarkyti, sužiūrėti, pagloboti: Suveizdė́k gyvuolius, ar visi sugrįžo. Jonas teeinie gulti, arklius aš pats suveizdėsiu.

2. suieškoti, surasti: Buvau Smurgainysu ir sustikau su tuo žmogu, kataras vežimą atvežė ir visa suvéizdė [jo]. Dar̃ tavo kadokus tik suveizdė́jau. Mortyt, suveizdėk man švarų rankšluostį. Suveizdmi. Ale susveizdė́jo kirvį, iškirto to sklepo duris. Aš nesusvéizdžiu šiemet grybo.

3. įžiūrėti, pamatyti.

4. patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Suveizdė́jau visas vištas, bet nei vienos neradau su kiaušiniu. Ar suvéizdėjai vištas?

5. apsižiūrėti, susivokti: Jau apie duroz buvau pamiršus, ale susveizdė́jau.
užveizdė́ti.

1. prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis: Ažuteku, rūpinuosi, ažuveizdžiu. Užveizdė́k šeimyną, kad visi gerai dirbtum. Užveizdėjo vyskupai visą Žemaičių vyskupystę nėkaip jos nedalydamys. Bažnyčias … užveizdėti. Ir jis bylojo savam vyriausiam tarnui savo namų, kursai visą jo lobį užveizdėjo. Padėst dirbti ir jos ūkį užveizdėti. Užveizdėk tu žmones (išklausyk, tarpininkauk jiems) po Dievo akim.

2. suklysti žiūrint: Užsivéizdi vyrai, pameta, sako, užvogė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>veizdė́ti, </b>véizdi (véizdžia, véizčia, véiza. véizti. véima, véina), -ė́jo. véizdėti, -i, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">žiūrėti, žvelgti: </span> Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu. Veizdėt ant ko. Veizdžiu iž dangčio. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi. Veizdmi ant ko. Ant to veizdmi, žiūriu. Mano akys veizd viernųjų. Veizdė́k šen. Taip véizdi į mane, kad akys balsta. Beveizdį palikome, kad negavome. Ko tu véizdi? Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu. Tu neveizdỹ niekur. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis. Ko teip labai veizdite ant dangaus. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt. Davė tad veizdintiemusíemus supratimą, kurią žymę parodė. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola. Neveizd giltinė dantų. Ar su avižomis véizdi, kad nematai. Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius. <span class="explanation">sekti akimis, stebėti: </span> Pradėm véizdu, ką ans dirba. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą. Aš eisiu (eimi) veizdėtų tą didį regėjimą. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį. Véima <span class="explanation"> (apžiūrinėja) </span> paršą paršas. | Veizdėkig <span class="explanation"> (įsivaizduok) </span>, koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų. Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis. <br/>2. <span class="explanation">apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: </span> Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu. <span class="explanation">tikrinti (paukščių patelę), ar dės: </span> Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Aš jau véizdėjau [vištą]. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs. Eik tu vištų veizdė́t! Bene gaidį veizdėjai? Eik Pageležin vištų veizdė́t! <span class="explanation">apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: </span> Nieko nesakiau daktaru [i], ką véizdi. <br/>3. <span class="explanation">ieškoti: </span> Tegu stogo <span class="explanation"> (pastogės) </span> važinės veizdė́t – ruduva, lizdai. Aš darbo dar tik véizdu. Tu kavokis, o aš veizdė́siu. Anas véizdi mergos. Du trys sueina, véizdi tik arielkos. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo. Aš véizdžiu peilio. Tę ką pateriojo ir véima. Ko tu véimi? Anas véina, kur karvė. Vaikas véima kepurės. Ko jūs véimat? Veizdė́j [o], al’ nerado. Mes jos veizdė́jom. Véisi. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės. Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio]. Véizdi <span class="explanation"> (stengiasi įsigyti, gauti) </span> visi pinigų. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios. Véizdi kap aklas kelio. Ko nepadėjai – neveizdė́k. Kas véina, tas randa. Véina galva guzo ir susranda. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi. Dėl ko tep véimasi? <br/>4. <span class="explanation">kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: </span> Ant to veizdint. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius. Veizdė́k gero. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių. Pone, tavo akys veizd vieros. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios. Nieks neveizd mano reikimo. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus. Veizdė́kis gero. <br/>5. <span class="explanation">prižiūrėti, globoti, tvarkyti: </span> </span> Veizdė́k ant kūdikio. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai. Ana karvių dauges véizd [i]. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum). <br/>6. <span class="explanation">rūpintis: </span> Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą. Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi <span class="explanation"> (žinokis) </span>. <br/>7. Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to. <br/>8. <span class="explanation">rodos, matyt</span>. Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas. Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė. <br/><b> kreivaĩ (kreivomìs) veizdė́ti</b> <span class="explanation">reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: </span> Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi. <br/><b>per pirštùs veizdė́ti</b> <span class="explanation">nekreipti dėmesio, nesirūpinti: </span> Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos. <br/><b>apveizdė́ti, </b>apvéizdi (àpveizdžia), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: </span> Aš apveizdė́jau visus pašalius. Kap apsiveizdė́jo maskolius, sako: – Lend‘ tarbon! Po tam juodu gavo į pačią Afriką išbėgti, kad ten pat viską apsiveizdėtų. <br/>2. <span class="explanation">apieškoti: </span> Apveizdmi, apieškau. Paliūtėj apveizdė́ [ja] u agurkus. Atej, apveizdė́jo visus kampus. Apveizdė́jau visus laukus ir niekur neradau. <span class="explanation">surasti ką tinkamą: </span> Žydai greit àpveizdžia daiktą, kur ažuveikia <span class="explanation"> (uždirba) </span>. <br/>3. <span class="explanation">prižiūrėti, globoti, patvarkyti: </span> Gyvulių apveizdė́ti. Ir pildžias darbai meiliaširdūs penint alkaną, girdžiant trokštantį, apvéizdint ligonį. [Avys] tur pakajų ir … gerai yr apveizdėtos. <br/>4. <span class="explanation">aprūpinti kuo, suteikti ką: </span> Ir nesitikėkiam, jog jisai pilnybe viso gero mus tur apveizdėti. Idant siratas ir našles apgintumbi ir apveizdėtumbi, prašom tave. Prieg tam rūbais, batais, valgymu, gėrimu, namais …, pekumi ir visu lobiu … ant kožnos dienos daugsingai apveizd. Javais ir vynu jį apdovanojau (apveizdėjau). Visada apie mus rūpinasi, visu metu mus apiveizdi. Teikis mus valdyt ir apveizdėt galybe ir meile tavo. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … kieka pavargusių žmonių reikalus apveizdė́t. [Dievas] ne tiektai sutvėrė ir padarė [žemę], bet dabar ant to prikuopia, apvéizdi, rūpinas. Čionai turim mokytis, kaip Ponas viernus savo stebuklingai apveizdi, o nevierniemus visa gaišta. Dievas apvaizdės sau apie avinėlį. Idant tokius vaikus apkalime ik smerti laikytų, kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt. Prisakymais savo ir tiesomis juos apveizdėjo. Dievas apveizdės savo mylėtoją. Mus apveizdėsi lietumi naudingu. Tarnas, būdamas visų apveizdėtas, leidžias ten. Apveizdėjome anus visu kuomi, kas buvo naudingu. Gal Dievas už mano kantrybę teip apveizdžia! Adant apveizdėtų̃ mus duona ir sotinimu kūno. Bažnyčia šventa prisako ko greičiausiai kožną žmogų užgimusį tuom. sakramentu apveizdėtie. Apsiveizdžiu gerais ginklais. Bet dabar ant to viso maž, jei aliejumi gerai neapvéizdėsis. V [iešpats] Christus graudino [fariziejus] pavaizdu tijūno ano, idant apveizdė́tųs ant atenčio meto ir darytų sau gentis ižg mamono neteisaus. Mokslais žodžio Dievo apveizdė́tis. Ir Juliušas, meilingai apsieidamas su Povilu, pavelijo jam eit prieteliump, idant apsiveizdėtų. Tegul gerai apsiveizd ant septynerių ateinančių bado metų (= septyneriems ateinantiems bado metams). <br/>5. <span class="explanation">apgalvoti, apsvarstyti, įžvelgti, suvokti: </span> [Netikri pranašai] žmones lėtas o neapvéizdinčias <span class="explanation"> (neatsargius, neapdairius, nesusigaudančius) </span> privilia. O kąg jūs bijotės, kurie vienok privalas savas mokate apveizdėt. Kad žmogus, apsiveizdįs patis savęsp, gal bylot anuos žodžius: – Ko didžiuoji, dulke ir pelene. | Neužvadžiokimės patys, bet ik be metu apveizdė́kimės (apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės), pasergėkimės. Jei nopsiveizdėsi, tikrai tave apsodys tamsybėsa amžinose. <br/>6. <span class="explanation">apsaugoti: </span> Apsaugau, apveizdžiu. Nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymėtas ir sargais apveizdė́tas grabas jo. Liepk tada apveizdėt grabą iki trečiai dienai. Apsiveizdžiu aplink save. O teip reikia mumus gerai sujuostis ir šarvu apsivéizdėt. <br/><b>atveizdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atskirti, nutolinti: </span> Aš atveizdė́jau jį, t. y. atskyriau nuo savęs. <br/>2. <span class="explanation">pažiūrėti atgal: </span> Atsiveizdmi. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo. <br/>3. <span class="explanation">iki valios atsižiūrėti, prisižiūrėti: </span> O aš nusieičiau į žirgų stainelę, aš atsiveizdė́čiau ant bėrų žirgelių. <br/>4. <span class="explanation">atsižvelgti: </span> Dievas meilingai atsiveizdės ant jo (= į jį) ir visokiomis gėrybėmis apdovanos. <br/>5. <span class="explanation">nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis</span>. Saulė atsiveizdė́jo. <br/><b>įveizdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsižiūrėti, įsistebėti: </span> Įsiveizdė́k gerai, kad pažintum, t. y. įsistebėk. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė. Vaikiukas įsiveizdė́jo į tą bobą kaip karvė į naujus vartus. <span class="explanation">įsimylėti, įsispoksoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">vienaip ar kitaip atrodyti žiūrinčiam: </span> Ratas stovėjo ant žemės pas anuos keturius žvėris ir buvo įveizdėti kaip keturi ratai. Ir Dievas ponas davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizdėti ir gerus valgyti. Baisus buvo inveizdėti kožnam žmogui: nė vienas jo akimis neveizdėjo, kožnam pasibaisėjo. <br/>3. <span class="explanation">pažvelgti. </span> <br/>4. <span class="explanation">atkreipti į ką dėmesį, įsidėmėti kaip sektiną pavyzdį: </span> Kuriam toji evangelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š [vento]. Tris personas turime toj evangelijoj, kurių inveizdė́tis reikia. Surinkusios … visas dūmas jūsų, įveizdėkitės tiektai pačiam Karaliui jūsų. <br/><b>išveizdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: </span> Vaikai išveizdi visur. Ižveizdė́siu Jeruzalem su žiburiais. | Kurius jis pirma išveizdėjo <span class="explanation"> (numatė) </span>, tus ir paskyrė. <span class="explanation">patikrinti, apžiūrėti visas vištas, ar dės: </span> Ar jau visas vištas išveizdė́jai? <span class="explanation">išskrosti, išmėsinėti: </span> Išveizdė́ti vidurius. <br/>2. <span class="explanation">išieškoti: </span> Visur išveizdė́k gerai, t. y. išieškok. Išveizdė́jau kepurės visus kampelius, kol radau. Išveizdė́jau, išgriozdžiau ir niekur neradau to gorčiaus. Visur išveizdė́j [o] ir niekur nerado. Ką tę tu turi [cukraus] – visas iš tavę išveizdė́tas <span class="explanation"> (paimtas) </span>. <br/>3. <span class="explanation">atrodyti: </span> Jis išveizd ant tėvo, į tėvą. Kumelys išveizd iš kumelės. Jis rūstas išvéizd. Bernas gražus išveizdė́ti, t. y. gražus ano povyzdis. Ji labai graži išveizdėjo. Aš norėčiau žinoti, kaip prie jūsų išvéizd. Daugybė linksnių vienaip išvéizdžia daiktavardžių linksniavime, kitaip įvardžių ir būdvardžių. Antrą dieną sesuo vėl nusiminusi išveizdėjo. Man taip išveizd. Jis išsivéizd jaunas. Kaip tas dalykas galėtų išsiveizdė́ti. Obuolas gražus išsivéizd. Teip išsivéizd, kad rytoj lys. Po perkūnijos lauke gražiausiai išsiveizd. <br/>4. <span class="explanation">nurodyti, pažymėti: </span> Kursai ėjo keliu pirm veido jūsų, kad išveizdėtų jumus vietą, kur atsigultumite. <br/>5. <span class="explanation">patvarkyti, patikrinti, iškopinėti (bites): </span> Išveizdėjo dar du aulius. <br/><b>nuveizdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">stebint nužvelgti, apžiūrėti, pamatyti: </span> Aš nuveizdė́jau, kur tu nuėjai. Greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi aba dabotis gali. <br/>2. <span class="explanation">išleisti iš akių, nebematyti to, į ką buvo stebėtasi: </span> Aš veizdėjau veizdėjau ir nuveizdė́jau, t. y. nuejo beveizdint. <br/>3. <span class="explanation">dažnai pažvelgiant išžiūrėti (vietą, iš kurios laukiama ateinančio): </span> Jau nuveizdėjom visus kalnelius – kaip nėr brolelio, taip nėr žirgelio. <br/>4. <span class="explanation">numatyti, išpranašauti: </span> Tiesą apsakau, prarakauju, nuveizdmi, nuburiu. Nuog amžių nuveizdėtas ir žadėtas. Bat Dievs iš tolo tat visa nuveizdi, atlanko dieną ir naktį apveizdi. Ir raštas pirm to regėdamas (nuveizdėjęs), jog Dievas turėjo nuteisint pahonius iš vieros. <br/><b>paveizdė́ti, </b>pavéizdi (pàveizdi), -ė́jo, pavéizdėti. <br/>1. <span class="explanation">pažiūrėti, pažvelgti: </span> </span> Paveizd vei tat, ką daro tasiai. Paveizdėti, pažvalgyti. Aš į tave paveizdė́jau, tu man tinki. Aš paveizdžiu pro langelį – raudonbarzdis prie rūtelių. Paveizdė́jus ant tą mūrą kaipgi liūdna širdžiai mano! Tada paveizdėjo Dievas ant žemės. Paveizd, Pone, kaip kenčiu. Valandėlę pasiveizdė́jęs įsistebėjo vieną žmogų, kurio skiedros kertant lėkė toliau už kitų. Pasiveizdėk, kaip mano yra puikūs plaukai. <span class="explanation">Pirmutinis</span> yra padarytas pasiveizdė́jus in [formą] <span class="explanation">paskutinis</span>. Saulelė išblyškusi tekėdama pasiveizdėjo ir vėl pasislėpė. <br/>2. <span class="explanation">apžiūrėti, norint ką sužinoti, su kuo susipažinti, ką pasitikrinti: </span> Karaliaučiu [i] parūpo pati, išjoj [o] ieškot, paveizdė́t, kap atrodo. Pabalnokit man žirgelį, josiu paveizdė́ti. – Šviesios lintos, žalios rūtos, rūtų vainikėlis. Oi, ar tu josi į lauką paveizdė́tie? Kiek turite duonų [miniai pamaitinti] ? Eikit ir paveizdėkit. Daktaras paveizdė́jo gyslą <span class="explanation"> (patikrino pulsą) </span>. <span class="explanation">patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: </span> </span> Paveizdė́k vištas, kurios su kiaušiniais. Švaka <span class="explanation"> (netvarkinga) </span> merga, kad nė vištų nepàveizdi. <span class="explanation">patikrinti, ar po keru yra paaugusių bulvių: </span> Neraunam bulvių, veizdžiam. Kieta žemė, negali nė paveizdė́t. <br/>3. <span class="explanation">paieškoti: </span> Paveizdė́k Broniaus, tai važiuosim namo. Reikia eit paveizdė́t to berno. Reikia paveizdė́t, paveizdė́siu, gal rasiu. Eik paveizdė́k, rasi. Paveizdė́jau paveizdė́jau, neradau ir mečiau. Paveizdė́k adatos, ba čia kur nuvirto pasuolėn. Reikia paveizdė́t miške grybų. Einam plytų pavéimam ir in plytų kepam kiškį. <br/>4. <span class="explanation">atkreipti dėmesį, atsižvelgti: </span> Todėl nū pilnai paveizdėkiam, ką šiuodu mokintiniu yra veikę. [Viešpats] pats iž savo mielaširdingos širdies pralenkė jų maldas, paveizdėjo ant reikalų jų. Dūšia mana atilsies negal apturėti, bet tu, Viešpatie, teikies ant tos paveizdėti. <br/>5. <span class="explanation">uoliai užsiimti, atsidėti: </span> Mokslą paveizdėti. <br/><b> skersà akià paveizdė́ti</b> <span class="explanation">pykti, nepasitenkinimą rodyti: </span> Paveizdė́jau skersà akià ant jo. <br/><b>parveizdė́ti</b>. <span class="explanation">suieškojus pargabenti: </span> Prašysiu maldysiu savo brolužėlio, tai parneš parveizdė̃s rūtų vainikėlį. <br/><b>pérveizdėti</b><br/>1. <span class="explanation">peržiūrėti, patikrinti: </span> Peržiūriu, perveizdmi. Pérveizdėjau antyčius, visi tebebuvo. Reik tiktai visa ta kalva mudviem nuskinti ir visi kelmai pérveizdėti. O ansjan perveizdėjo [maišus], pradėjęs nuog didžiausio. Ta prova Įsruty bus perveizdėta ir Karaliaučiuje patvirtyta. Tos giminės šventumą perveizdėdams dvasioje Ezajas bylojo. Pirmieji yra nekurie … vyrai, kurie apie tokį darbą pirma nesūdija, neką kad gerai tą yra perveizdėję. Viešpats nes perveizd visas širdis ir supranta visokį padūmavimą dūmų. <br/><b>pérveizdėti</b>nai. párveizdėtinai. <br/>2. <span class="explanation">apsirikti, suklysti žiūrint: </span> Ana pársiveizdėjo, t. y. skaitė neatskaitė, kiek yra. Drukorius yra persiveizdėjęs. <br/>3. <span class="explanation">neapgalvotai, netyčia nusižengti: </span> Kada visas surinkimas Izraelio persiveizdėtų ir tas darbas po jo akim paslėptas būtų. <br/><b>praveizdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apžiūrėti, apžvelgti. </span> <br/>2. <span class="explanation">galėti, įstengti: </span> Užželtakis led pravéizdi. <br/><b>priveizdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prižiūrėti, globoti, tvarkyti: </span> </span> Šalis nuog vyskupo valdžiama, priveizdžiama (privezdžiama). Privaizdus, priveizdžiąs. Savo gyvatą priveizdėti. Ana ir pati dirba, ir kitą privéizdi, kad gerai dirbtum, ant kulnų lipa. Ligonį priveizdė́ti. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? Bene tu mane nusisamdei, kad prie darbo priveizdi kaip kokią piemenę? O ant ryto išjodamas, išėmęs du grašiu, davė padvarnykui ir bylojo jamui: – Priveizdėk jį, o jei ką daugesn išduosi, užmokėsiu tau, kada atgrįšiu. Kaip gal tas mokslą priveizdėti, kuriam reikia eiti. Kas moka, tada tepriveizd mokslą. Silpnųjų nepriveizdžiat (nepriveisdet) bei negaliančio negydot. Geras ūkinykas, avis savo ant ganyklų išginęs, anų neapleidž …, priveizd, sekioj per visą dieną. Laukinykas, dirvą savą gerai priveizdįs, duonos turės apstą, o tinginys stokos. Davė tasai stirnykas ir kitus stirnykus, kurie priveizdėtų tos jo eldijos. <br/>2. <span class="explanation">pažiūrėti, pažvelgti: </span> </span> Akimis priveizdė́ti. Priveizdėti, daboti. Priveizdmi, pridaboju. Bet drebėdamas Maižiešius nedrįso priveizdėt. <br/>3. <span class="explanation">įsižiūrėti. </span>. Palytėkite ir prisiveizdėkite, nesang dvasia kūno ir kaulų neturi. Baisi pavietris ne vieną pasmaugė, tūlo gražiausias akeles užspaudė benorint mielo svieto prisiveizdėt. Tę prisiveizdėjau akia savo biednąja. <br/>4. <span class="explanation">atkreipti dėmesį į ką, įsidėmėti: </span> Privéizdėkimės maž … tų tatai kančių pragaro, kurių sunkumą Viešpatis gana pažint duost. Ko čionai ižgi tos evangelijos prisiveizdėt turim? Prisiveizdėkite lauko lelijoms, kaip auga. Priveizdėkimės viežlyvumo tos švenčiausios mergos. Širdis … dažnai apgaišt tau prisveizdėdama. Prisigiveizdėk tvirtai tamui ponu savamui. Prisiveizdėkit kitiemus darbinykamus, kurie … nepateikavo. Prisiveizdėtinas <span class="explanation"> (sektinas, pavyzdingas) </span> gyvenimas. <br/>5. <span class="explanation">sergėtis, saugotis: </span> Aš jos prisivéizdžiu ir jūs jos prisivéizdėkit. <br/><b>appriveizdė́ti</b>. priveizdėti 1: Appriveizdė́dami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą. <br/><b>suveizdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus ar daugelį sutvarkyti, sužiūrėti, pagloboti: </span> Suveizdė́k gyvuolius, ar visi sugrįžo. Jonas teeinie gulti, arklius aš pats suveizdėsiu. <br/>2. <span class="explanation">suieškoti, surasti: </span> Buvau Smurgainysu ir sustikau su tuo žmogu, kataras vežimą atvežė ir visa suvéizdė [jo]. Dar̃ tavo kadokus tik suveizdė́jau. Mortyt, suveizdėk man švarų rankšluostį. Suveizdmi. Ale susveizdė́jo kirvį, iškirto to sklepo duris. Aš nesusvéizdžiu šiemet grybo. <br/>3. <span class="explanation">įžiūrėti, pamatyti. </span> <br/>4. <span class="explanation">patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: </span> </span> Suveizdė́jau visas vištas, bet nei vienos neradau su kiaušiniu. Ar suvéizdėjai vištas? <br/>5. <span class="explanation">apsižiūrėti, susivokti: </span> Jau apie duroz buvau pamiršus, ale susveizdė́jau. <br/><b>užveizdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis: </span> Ažuteku, rūpinuosi, ažuveizdžiu. Užveizdė́k šeimyną, kad visi gerai dirbtum. Užveizdėjo vyskupai visą Žemaičių vyskupystę nėkaip jos nedalydamys. Bažnyčias … užveizdėti. Ir jis bylojo savam vyriausiam tarnui savo namų, kursai visą jo lobį užveizdėjo. Padėst dirbti ir jos ūkį užveizdėti. Užveizdėk tu žmones <span class="explanation"> (išklausyk, tarpininkauk jiems) </span> po Dievo akim. <br/>2. <span class="explanation">suklysti žiūrint: </span> Užsivéizdi vyrai, pameta, sako, užvogė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.