apmoklinti

.
mõklinti, -ina, -ino. pamažu, sunkiai, nerangiai eiti, kėblinti: Negalėdamos vieškely sutilpti, galvijų bandos moklino per dirvas, brido vasarojais. Kaip tik vakaras ateina, aš ir mõklinu an savo panytėlę. Nuo trečios vėl keliasi ir per lauką mõklina gėriukų šert. Matau dažnai Joną mõklinant pas Oną. Nusbodo namie, reikia mõklint in kaimynus pažiūrėt, kas te gero. Ot atejo senystė, tik ką galiu moklint. nekreipiant dėmesio į nieką, vilktis, maklinti: Ko gi moklini tiesiai per balą! Kur tu mõklini per burokus, ar kelio nematai! Kur dabar mõklini, dar bliūdą sudaužysi – matai, kad ant tako padėtas!. Ar neisi nesimoklinęs iš balos, žiūrėk, kokios kelnės!
apmõklinti. nerangiai, sunkiai pamažu apeiti: Apmoklinau aplink visą prūdą – niekur nėr ančių.
atmõklinti. sunkiai, nerangiai ateiti, atkėblinti: Ir ką tu čia žmogus veiktumei, be reikalo atmoklinęs? Tiek kelio atmõklinau, ir nieko gero. Tave išvaryk, o tu ir vėl, kaktą atmaukęs, atmoklini. Per sniegą kolei atmoklinau nuo vakzolo (stoties) , tai buvau kap pasliukas.
įmõklinti

1. sunkiai, nerangiai įeiti, įkėblinti: Kieman įmoklino du vyrai. Inmõklino purvinom kojom gryčion. neatidžiai vaikščiojant, užsižiopsojus kur nors įeiti, patekti: Vaikščiok, galvą ažvertęs, – da balon inmoklinsi. Oigi Dievuliau, netropinau: grūdinėn klėtelėn įmoklinau.

2. įmurdyti, į ką įkišti dėl neatsargumo: Pirštą smetonon įmoklino.
išmõklinti.

1. sunkiai, nerangiai išeiti, iškėblinti: Nebelaukė ir manęs, išmoklino vienas.

2. pajėgti išeiti, išklampoti, kur įlindus: Ir kaip tu išmõklinai – toks klampumas balos!
numõklinti. sunkiai, nerangiai nueiti, nukėblinti: Apgraibom, sekdamas savo šešėlį, Graužinis numoklino gatve. Numõklino kažin kur, paskui jos eik ieškot. Kai kada ir kiton ūlyčion numõklinu vakaruotų.
parmõklinti. sunkiai, nerangiai pareiti, parkėblinti: Iš miestelio parmoklinau da saulei nesėdus. Vėl parmõklino namo.
pramõklinti. praeiti pro šalį nepastebėjus, užsižiopsojus: Kurgi tavo akys buvo: pro vežimą pramõklinai ir nematei. Pramõklinai – grįžk atgal ir atrasi prie kelmo!
primõklinti. pamažu, sunkiai, nerangiai prieiti, prikėblinti: Primõklino ir stovi – gal nematęs, kaip kiaulę svilina.
sumõklinti

1. sueiti, sugarmėti.

2. ištrypti, suklampoti: Šlapia, tai kad sumõklino gyvuliai pievas, tai tik juoduojas.

3. sumaišyti, supainioti, suardyti (kortuojant): Tu čia viską sumõklinai.
užmõklinti. sunkiai, nerangiai užeiti, užkėblinti: Eidamas pro šalį, užgirdau dainuojant ir ažmoklinau pažiūrėt, kas te teip linksminas. pradėti moklinti per ką: Kur tu ažmoklinai par javus – eik taku! užsižiopsojus, nepastebėjus ant ko užlipti, užgriūti, kur patekti: Besidairydama užmoklindavo ant stulpo. Kur tu moklini: ar nematai – ant žmogaus užmoklinsi! Moklino, užrietęs galvą, ir užmoklino ant gyvatės. Aš kartais girtas užmoklinu netyčiomis, kur ponai geria.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mõklinti, </b>-ina, -ino. <span class="explanation">pamažu, sunkiai, nerangiai eiti, kėblinti: </span> Negalėdamos vieškely sutilpti, galvijų bandos moklino per dirvas, brido vasarojais. Kaip tik vakaras ateina, aš ir mõklinu an savo panytėlę. Nuo trečios vėl keliasi ir per lauką mõklina gėriukų šert. Matau dažnai Joną mõklinant pas Oną. Nusbodo namie, reikia mõklint in kaimynus pažiūrėt, kas te gero. Ot atejo senystė, tik ką galiu moklint. <span class="explanation">nekreipiant dėmesio į nieką, vilktis, maklinti: </span> Ko gi moklini tiesiai per balą! Kur tu mõklini per burokus, ar kelio nematai! Kur dabar mõklini, dar bliūdą sudaužysi – matai, kad ant tako padėtas!. Ar neisi nesimoklinęs iš balos, žiūrėk, kokios kelnės! <br/><b>apmõklinti</b>. <span class="explanation">nerangiai, sunkiai pamažu apeiti: </span> Apmoklinau aplink visą prūdą – niekur nėr ančių. <br/><b>atmõklinti</b>. <span class="explanation">sunkiai, nerangiai ateiti, atkėblinti: </span> Ir ką tu čia žmogus veiktumei, be reikalo atmoklinęs? Tiek kelio atmõklinau, ir nieko gero. Tave išvaryk, o tu ir vėl, kaktą atmaukęs, atmoklini. Per sniegą kolei atmoklinau nuo vakzolo <span class="explanation"> (stoties) </span>, tai buvau kap pasliukas. <br/><b>įmõklinti</b><br/>1. <span class="explanation">sunkiai, nerangiai įeiti, įkėblinti: </span> Kieman įmoklino du vyrai. Inmõklino purvinom kojom gryčion. <span class="explanation">neatidžiai vaikščiojant, užsižiopsojus kur nors įeiti, patekti: </span> Vaikščiok, galvą ažvertęs, – da balon inmoklinsi. Oigi Dievuliau, netropinau: grūdinėn klėtelėn įmoklinau. <br/>2. <span class="explanation">įmurdyti, į ką įkišti dėl neatsargumo: </span> Pirštą smetonon įmoklino. <br/><b>išmõklinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sunkiai, nerangiai išeiti, iškėblinti: </span> Nebelaukė ir manęs, išmoklino vienas. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti išeiti, išklampoti, kur įlindus: </span> Ir kaip tu išmõklinai – toks klampumas balos! <br/><b>numõklinti</b>. <span class="explanation">sunkiai, nerangiai nueiti, nukėblinti: </span> Apgraibom, sekdamas savo šešėlį, Graužinis numoklino gatve. Numõklino kažin kur, paskui jos eik ieškot. Kai kada ir kiton ūlyčion numõklinu vakaruotų. <br/><b>parmõklinti</b>. <span class="explanation">sunkiai, nerangiai pareiti, parkėblinti: </span> Iš miestelio parmoklinau da saulei nesėdus. Vėl parmõklino namo. <br/><b>pramõklinti</b>. <span class="explanation">praeiti pro šalį nepastebėjus, užsižiopsojus: </span> Kurgi tavo akys buvo: pro vežimą pramõklinai ir nematei. Pramõklinai – grįžk atgal ir atrasi prie kelmo! <br/><b>primõklinti</b>. <span class="explanation">pamažu, sunkiai, nerangiai prieiti, prikėblinti: </span> Primõklino ir stovi – gal nematęs, kaip kiaulę svilina. <br/><b>sumõklinti</b><br/>1. <span class="explanation">sueiti, sugarmėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">ištrypti, suklampoti: </span> Šlapia, tai kad sumõklino gyvuliai pievas, tai tik juoduojas. <br/>3. <span class="explanation">sumaišyti, supainioti, suardyti (kortuojant): </span> Tu čia viską sumõklinai. <br/><b>užmõklinti</b>. <span class="explanation">sunkiai, nerangiai užeiti, užkėblinti: </span> Eidamas pro šalį, užgirdau dainuojant ir ažmoklinau pažiūrėt, kas te teip linksminas. <span class="explanation">pradėti moklinti per ką: </span> Kur tu ažmoklinai par javus – eik taku! <span class="explanation">užsižiopsojus, nepastebėjus ant ko užlipti, užgriūti, kur patekti: </span> Besidairydama užmoklindavo ant stulpo. Kur tu moklini: ar nematai – ant žmogaus užmoklinsi! Moklino, užrietęs galvą, ir užmoklino ant gyvatės. Aš kartais girtas užmoklinu netyčiomis, kur ponai geria.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.