apmėžti

mė́žti, -ia, -ė

1. kabinti, kuopti mėšlą, krauti į vežimą, vežti į dirvą: Mė́žk mėžinį ant vežimo, ant dirvos, t. y. dėk. Vyrai taisosi keturražes šakes – ryt eis mėšlą mė́žti. Pamėgintum bent dieną mė́žt mėšlą, tai kitaip kalbėtum. Vakar visą dieną mė́žiau. Jų buvo jau mėšlas mėžiamas. Kur padėjai mėžiamąją šakę?

2. kuopti, valyti: Jį įstatė šulnio mė́žt.

3. tręšti mėšlu: Nemėžton žemėn bulbos neauga. Kad žemė tę tavo, tai žemė: zuikeliai mėžia, paukšteliai akėja. Tę žemė gera – mė́žt nereikia. Nemė́žėm niekuo, ale auga. Reik pataikyt sodyt runkelius, kur mė́žta. Kasmet mė́žiasi laukas. Kelinti metai nesimėžia [dirva],
ir nenori augt.

4. tepti, teršti: Mė́žti drabužį. Kam tu mė́ži žambus naujo apsiausto! šiukšlinti: Aš mė́žiu aslą, dirvą su skiedromis. dėti, krauti ant savęs: Merga gaši, viską mė́žia ant savęs, t. y. deda ant savęs visokius drabužius.

5. trauktis nešvarumais, skresti.

6. niauktis, ūktis: Jau mė́žias, t. y. ūkias.

7. smarkiai ką daryti; smogti, suduoti: Kad mėžė koja an pasturgalį, tas tuoj susirietė. Kai mė́šiu šita lazda, tai keliais kūliais persiversi! Kai mėžiau kirviu kartą kitą į tvorą, tuojau nuvirto. smarkiai eiti, drožti: Kad mė́žia per laukus, tai mėžia. Kurgi teip mė́ži, galvą užkėlęs? Ot mėžia, kad ir šuo nepavytų. godžiai valgyti: Mėžk, kad nori būt stiprus.
apmė́žti

1. patręšti mėšlu: Rugiams reikia gerokai apmėžti dirvą.

2. apteršti: Tas veršis žolę apmėža, daugiau nėko.

3. apkreikti, apšiukšlinti: Apmėžė kepurę su šienais. Apmėžti visi pašaliai, ka bjauru ir veizėt. Aplink namą buvo labai apmėžta. Dar truputį daugiau apsimė́žk, ir būsi kaip tvarte. Apsimė́žęs kaip paršiukas savo kūtė [je]. apsikrauti nereikalingais daiktais, kraustuliais: Apsimė́žę visokiais kramais jie.

4. priskresti: Vidus cibuko mėžte apmė́žęs, t. y. priturmėjęs, aptukęs.

5. apsiniaukti, apsiūkti: Apsimė́žęs oras – vargu nelys. Diena apsimė́žusi. Apsimėžęs dangus. | Akys apsimėža (aptemsta), aukštyn veizant.

6. paniekinti: Apmėžė muni žentas, pamynė po kojų.
atmė́žti

1. atkasti, numesti į šalį mėšlą. .

2. greit ateiti, atžygiuoti: Kano kas atmė́žia pro klaimą. Tiesiai per laukus atmėžia. Atmė́žiau pėsčias. Namo atmė́žiau.
įmė́žti

1. įdėti mėšlo, patręšti mėšlu: Įmė́žk mėžinį ant dirvos, tai augs grūdai. Žemė ten riebi, gerai įmėžta, todėl viskas ten gerai auga – ir medžiai, ir žolės. Čia žemės įmė́žtos. Ka gerai įsimė́žia [žemė],
tai da auga.

2. smarkiai įeiti, įžengti: Įmė́žė tiesiai gryčion. Kaip ejo, taip ir įmė́žė balon.
išmė́žti

1. išvalyti, išvežti mėšlą: Jų buvo jau mėšlas išmėžtas. Bernas, išmėžęs tvartą, suleido arklius. Ar jau išsimėžei, Jonai? išmesti, išvaryti, pašalinti: Jau mes jas abidvi išmėšim iš Vilkanastrų!

2. iškuopti, išvalyti: Išmėžk šulnį, ba jau vanduoj negardus. Jonas inlipo in šulinį ir gerai išmėžė. Užduoda šulinį išmėžti.

3. atlikti gamtos reikalą, išsituštinti: Valgė valgė, išej [o],
išsimėžė ir vėlei valgo.

4. smarkiai ką padaryti, išgremžti, išdrėksti: Burokus vežė, tai dabar ant kelio ravai išmėžti. Oi, kaip pirštas išmėžtas, baisu žiūrėti. greit išvalgyti: Pastačiau bliūdą kopūstų, tai vienas ir išmėžė. išeiti, išsinešdinti: Išmė́žė, mačiau, ir maniškis. Mūsų moterys išmė́žė turgun rytą. Kap tik pamatė žandarą, tai raz ir ką bematai visi išsimė́žė. Išsimė́žk greičiau, jei nenori dažinot, iš kur kojos dygsta. Išsimė́žkit iš virtuvės!
numė́žti

1. nuvalyti, pašalinti: Nuo kiemo numėžk mėžinį. Jis barzdą numė́žė, t. y, nukirpo, nuskuto, kaip mėšlą išvežė.

2. patręšti mėšlu: Dar kad numėžtái tą lauką, tai būt kviečių.

3. nutepti, nuterlioti: Ana numė́žė žambus naujo drabužio.

4. smarkiai ką padaryti; smarkiai nudėvėti, nuplėšti: Vasarą batelius numė́žė, tai dabar tegu kurpes dėvi. Tik ligi pavasario tas šliures nespėsi dar numė́žti. Jam netrunka nusimė́žti drabužiai. nudrėksti, išgremžti: Žiūrėk, Jonas kad numėžė koją: duobė – kulokas pareitų. paniekinti, išnaudoti: Numė́š tavi toks latras vyras. Numėžta, nubengta esu vyro. smarkiai nueiti, nudrožti: Ir numė́žė tiesiai taku. Tik numė́žė grybaut – jau vėl atgal grįžta. Anei žodžio nepasakęs, numėžė. Drąsiai in mergas numė́žė.
pamė́žti

1. kurį laiką kabinti, dėti į vežimą mėšlą: Gerai tau jaustis nepavargusiam. Būtum pamė́žęs visą dieną mėšlą, gal nė pasivilkt nebūtum galėjęs. Pavartė matyt maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko.

2. šiek tiek pakabinti, nuimti mėšlo: Pamėžk, arkliam labai aukšta po paskutinėm kojom.

3. patręšti: Kur tik pamė́žta, tai tuoj kitokios bulvės. Pati kiekvieną pavasarį sodą su manim apkasinėdavo ir pamėždavo.

4. ne vietoje, netvarkingai padėti, paskleisti: Ana, pamė́žusi savo darbą po kojų, t. y. paskleidusi, palikusi, ir pabėgo.
parmė́žti. pareiti: Parmė́žė sukaitęs, šlapias, kaip žuvis gaudęs. Žiūrėk, ir pijokai namo parmė́žia.
pérmėžti

1. patręšti: Dobilai ir pas mus auga, jei pérmėžta. Kad pérmėžtai tą žemę, tai javai būt kap siena.

2. permušti, suduoti, sušerti: Kad pérmėžiau šunį su pagaliu, tuoj čypdamas nulėkė. Pármėžti ką nont su kuom.
pramė́žti

1. prakasti: Važiuojam čia, jo gi, rodos, ir takas pramė́žtas.

2. greitai praeiti: Norėjau užkalbint, ale pramė́žė pro šalį.
primė́žti

1. pridėti, prikrauti mėšlo: Jau primė́žė. Jau vežimas primė́žtas. Prismė́žiau vežėčias mėšlo.

2. priteršti, prišiukšlinti: Visur pas jas primė́žta mėžinio, t. y. prikreikta. Žmonys ir arkliai primė́žė visus pašalius.

3. netvarkingai daug ko pridėti: Primė́žė, pririekė tos duonos, o nė nevalgo.

4. prieiti, prisirinkti: Kad primė́žė vakarėlin jaunimo, tai net apsisukt nebėr vietos.
sumė́žti.

1. sukrauti (mėšlą): Pas Šileiką už daržinės didžiausias kūgis [mėšlo] sumėžtas.

2. sukasti: Lopeta sumė́žiau visą daržą.

3. sujaukti: Sumė́žti barščius: vieną nuskinti, kitą palikti.

4. apsiniaukti: Baimėjuos, kad lys: jau susimė́žė.
užmė́žti

1. užvežti, pakreikti mėšlo, patręšti: Iki Joninių reikia pūdymą užmė́žti ir užarti. Žemę reikia labai užmėžti, kad gerai javai augtų. Užmėžtos jo visos dirvos. Kur užmė́žta – kap užrėžta. Kur užmė́ši, ten nurėši (nupjausi) . Ka gerai užsimė́žia, tai ir auga.

2. apsinešti kuo: Saulė užsimė́žė, plaukė kaip par miglas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mė́žti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">kabinti, kuopti mėšlą, krauti į vežimą, vežti į dirvą: </span> Mė́žk mėžinį ant vežimo, ant dirvos, t. y. dėk. Vyrai taisosi keturražes šakes – ryt eis mėšlą mė́žti. Pamėgintum bent dieną mė́žt mėšlą, tai kitaip kalbėtum. Vakar visą dieną mė́žiau. Jų buvo jau mėšlas mėžiamas. Kur padėjai mėžiamąją šakę? <br/>2. <span class="explanation">kuopti, valyti: </span> Jį įstatė šulnio mė́žt. <br/>3. <span class="explanation">tręšti mėšlu: </span> Nemėžton žemėn bulbos neauga. Kad žemė tę tavo, tai žemė: zuikeliai mėžia, paukšteliai akėja. Tę žemė gera – mė́žt nereikia. Nemė́žėm niekuo, ale auga. Reik pataikyt sodyt runkelius, kur mė́žta. Kasmet mė́žiasi laukas. Kelinti metai nesimėžia [dirva], ir nenori augt. <br/>4. <span class="explanation">tepti, teršti: </span> Mė́žti drabužį. Kam tu mė́ži žambus naujo apsiausto! <span class="explanation">šiukšlinti: </span> Aš mė́žiu aslą, dirvą su skiedromis. <span class="explanation">dėti, krauti ant savęs: </span> Merga gaši, viską mė́žia ant savęs, t. y. deda ant savęs visokius drabužius. <br/>5. <span class="explanation">trauktis nešvarumais, skresti. </span> <br/>6. <span class="explanation">niauktis, ūktis: </span> Jau mė́žias, t. y. ūkias. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai ką daryti; smogti, suduoti: </span> Kad mėžė koja an pasturgalį, tas tuoj susirietė. Kai mė́šiu šita lazda, tai keliais kūliais persiversi! Kai mėžiau kirviu kartą kitą į tvorą, tuojau nuvirto. <span class="explanation">smarkiai eiti, drožti: </span> Kad mė́žia per laukus, tai mėžia. Kurgi teip mė́ži, galvą užkėlęs? Ot mėžia, kad ir šuo nepavytų. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Mėžk, kad nori būt stiprus. <br/><b>apmė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">patręšti mėšlu: </span> </span> Rugiams reikia gerokai apmėžti dirvą. <br/>2. <span class="explanation">apteršti: </span> Tas veršis žolę apmėža, daugiau nėko. <br/>3. <span class="explanation">apkreikti, apšiukšlinti: </span> Apmėžė kepurę su šienais. Apmėžti visi pašaliai, ka bjauru ir veizėt. Aplink namą buvo labai apmėžta. Dar truputį daugiau apsimė́žk, ir būsi kaip tvarte. Apsimė́žęs kaip paršiukas savo kūtė [je]. <span class="explanation">apsikrauti nereikalingais daiktais, kraustuliais: </span> Apsimė́žę visokiais kramais jie. <br/>4. <span class="explanation">priskresti: </span> Vidus cibuko mėžte apmė́žęs, t. y. priturmėjęs, aptukęs. <br/>5. <span class="explanation">apsiniaukti, apsiūkti: </span> Apsimė́žęs oras – vargu nelys. Diena apsimė́žusi. Apsimėžęs dangus. | Akys apsimėža <span class="explanation"> (aptemsta), </span> aukštyn veizant. <br/>6. <span class="explanation">paniekinti: </span> Apmėžė muni žentas, pamynė po kojų. <br/><b>atmė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">atkasti, numesti į šalį mėšlą. </span>. <br/>2. <span class="explanation">greit ateiti, atžygiuoti: </span> Kano kas atmė́žia pro klaimą. Tiesiai per laukus atmėžia. Atmė́žiau pėsčias. Namo atmė́žiau. <br/><b>įmė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">įdėti mėšlo, patręšti mėšlu: </span> Įmė́žk mėžinį ant dirvos, tai augs grūdai. Žemė ten riebi, gerai įmėžta, todėl viskas ten gerai auga – ir medžiai, ir žolės. Čia žemės įmė́žtos. Ka gerai įsimė́žia [žemė], tai da auga. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai įeiti, įžengti: </span> Įmė́žė tiesiai gryčion. Kaip ejo, taip ir įmė́žė balon. <br/><b>išmė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">išvalyti, išvežti mėšlą: </span> Jų buvo jau mėšlas išmėžtas. Bernas, išmėžęs tvartą, suleido arklius. Ar jau išsimėžei, Jonai? <span class="explanation">išmesti, išvaryti, pašalinti: </span> Jau mes jas abidvi išmėšim iš Vilkanastrų! <br/>2. <span class="explanation">iškuopti, išvalyti: </span> Išmėžk šulnį, ba jau vanduoj negardus. Jonas inlipo in šulinį ir gerai išmėžė. Užduoda šulinį išmėžti. <br/>3. <span class="explanation">atlikti gamtos reikalą, išsituštinti: </span> Valgė valgė, išej [o], išsimėžė ir vėlei valgo. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti, išgremžti, išdrėksti: </span> Burokus vežė, tai dabar ant kelio ravai išmėžti. Oi, kaip pirštas išmėžtas, baisu žiūrėti. <span class="explanation">greit išvalgyti: </span> Pastačiau bliūdą kopūstų, tai vienas ir išmėžė. <span class="explanation">išeiti, išsinešdinti: </span> Išmė́žė, mačiau, ir maniškis. Mūsų moterys išmė́žė turgun rytą. Kap tik pamatė žandarą, tai raz ir ką bematai visi išsimė́žė. Išsimė́žk greičiau, jei nenori dažinot, iš kur kojos dygsta. Išsimė́žkit iš virtuvės! <br/><b>numė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">nuvalyti, pašalinti: </span> Nuo kiemo numėžk mėžinį. Jis barzdą numė́žė, t. y, nukirpo, nuskuto, kaip mėšlą išvežė. <br/>2. <span class="explanation">patręšti mėšlu: </span> </span> Dar kad numėžtái tą lauką, tai būt kviečių. <br/>3. <span class="explanation">nutepti, nuterlioti: </span> Ana numė́žė žambus naujo drabužio. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti; smarkiai nudėvėti, nuplėšti: </span> Vasarą batelius numė́žė, tai dabar tegu kurpes dėvi. Tik ligi pavasario tas šliures nespėsi dar numė́žti. Jam netrunka nusimė́žti drabužiai. <span class="explanation">nudrėksti, išgremžti: </span> Žiūrėk, Jonas kad numėžė koją: duobė – kulokas pareitų. <span class="explanation">paniekinti, išnaudoti: </span> Numė́š tavi toks latras vyras. Numėžta, nubengta esu vyro. <span class="explanation">smarkiai nueiti, nudrožti: </span> Ir numė́žė tiesiai taku. Tik numė́žė grybaut – jau vėl atgal grįžta. Anei žodžio nepasakęs, numėžė. Drąsiai in mergas numė́žė. <br/><b>pamė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką kabinti, dėti į vežimą mėšlą: </span> Gerai tau jaustis nepavargusiam. Būtum pamė́žęs visą dieną mėšlą, gal nė pasivilkt nebūtum galėjęs. Pavartė matyt maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek pakabinti, nuimti mėšlo: </span> Pamėžk, arkliam labai aukšta po paskutinėm kojom. <br/>3. <span class="explanation">patręšti: </span> </span> Kur tik pamė́žta, tai tuoj kitokios bulvės. Pati kiekvieną pavasarį sodą su manim apkasinėdavo ir pamėždavo. <br/>4. <span class="explanation">ne vietoje, netvarkingai padėti, paskleisti: </span> Ana, pamė́žusi savo darbą po kojų, t. y. paskleidusi, palikusi, ir pabėgo. <br/><b>parmė́žti</b>. <span class="explanation">pareiti: </span> Parmė́žė sukaitęs, šlapias, kaip žuvis gaudęs. Žiūrėk, ir pijokai namo parmė́žia. <br/><b>pérmėžti</b><br/>1. <span class="explanation">patręšti: </span> </span> Dobilai ir pas mus auga, jei pérmėžta. Kad pérmėžtai tą žemę, tai javai būt kap siena. <br/>2. <span class="explanation">permušti, suduoti, sušerti: </span> Kad pérmėžiau šunį su pagaliu, tuoj čypdamas nulėkė. Pármėžti ką nont su kuom. <br/><b>pramė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">prakasti: </span> Važiuojam čia, jo gi, rodos, ir takas pramė́žtas. <br/>2. <span class="explanation">greitai praeiti: </span> Norėjau užkalbint, ale pramė́žė pro šalį. <br/><b>primė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">pridėti, prikrauti mėšlo: </span> Jau primė́žė. Jau vežimas primė́žtas. Prismė́žiau vežėčias mėšlo. <br/>2. <span class="explanation">priteršti, prišiukšlinti: </span> Visur pas jas primė́žta mėžinio, t. y. prikreikta. Žmonys ir arkliai primė́žė visus pašalius. <br/>3. <span class="explanation">netvarkingai daug ko pridėti: </span> Primė́žė, pririekė tos duonos, o nė nevalgo. <br/>4. <span class="explanation">prieiti, prisirinkti: </span> Kad primė́žė vakarėlin jaunimo, tai net apsisukt nebėr vietos. <br/><b>sumė́žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sukrauti (mėšlą): </span> Pas Šileiką už daržinės didžiausias kūgis [mėšlo] sumėžtas. <br/>2. <span class="explanation">sukasti: </span> Lopeta sumė́žiau visą daržą. <br/>3. <span class="explanation">sujaukti: </span> Sumė́žti barščius: vieną nuskinti, kitą palikti. <br/>4. <span class="explanation">apsiniaukti: </span> Baimėjuos, kad lys: jau susimė́žė. <br/><b>užmė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">užvežti, pakreikti mėšlo, patręšti: </span> Iki Joninių reikia pūdymą užmė́žti ir užarti. Žemę reikia labai užmėžti, kad gerai javai augtų. Užmėžtos jo visos dirvos. Kur užmė́žta – kap užrėžta. Kur užmė́ši, ten nurėši <span class="explanation"> (nupjausi) </span>. Ka gerai užsimė́žia, tai ir auga. <br/>2. <span class="explanation">apsinešti kuo: </span> Saulė užsimė́žė, plaukė kaip par miglas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.