apmėčioti

mė́čioti, -ioja, -iojo. mesti.

1. mėtyti, svaidyti: Nemė́čiok uogų an žemės – traiškos. Gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodamys ir garbindamys jo karės darbus. Po sodelį vaikščioju, obuolėlius mėčioju. Viliojo mane, mėčiojo mane saldiniais obuolėliais. Supykęs jis paskubomis mėčiojo žodžius. Ans užgaules mė́čio [ja]. Kaltybes mėčio [ja] ant kito. Ant kitų mė́čio [ja] [kaltę],
pats būdamas kaltas. Vaikai mėčiojosi bulvių lupenomis. šalin mėtyti, kratytis kuo: Nuo savęs mė́čioti nenoriu. Mėčioja kaip piktą piningą. mostaguoti, mojuoti: Rankas mė́čio [ja] kalbėdamas. Kad uodegą mė́čio [ja] katinas – keika.

2. blaškyti į šalis: Vėjai tave blaško ir mėčioja. O laivą viduj marių vilnys mėčiojo. Rėkia, klykia, mė́čiojas kaip piktų dvasių apsėstas. Kumelė lipa piesta, mėčiojas į visas puses. Matus arklys, kurs į šalis važiuojant mė́čiojas. Kai ėmė klausinėti, tai jis – mė́čiotis (vieną kartą vienaip sakyti, kitą kartą kitaip), ir sugavo meluojant.

3. kaitalioti vietą, pereidinėti iš vietos į vietą: Mė́čiojas kaip šalna patoriais (nepabūva vietoje) . Ilgai kentėjo ji, vėžys mėčiojos po visą kūną. Mė́čiojas tas kaltūnas į galvą.

4. iš vienos vietos į kitą mėtyti, nebranginti: Mė́čiojo mė́čiojo, drabstė tą savo šimtasiūlę, o dabarčiuo neturi su kum apsivilkti. Ieškok prie kluono: mačiau kadaise mė́čiojos tenai.

5. eikvoti, išlaidauti: Abu su tėvu užpuolėva šaukti, kad teip mėčioja pinigus. Ans Dievo doveną nemėčiojo be reikalo. Pataupus žmogus nemė́čiojas, nesvaidos.

6. persikreipinėti, persimetinėti: Epušinės lentos nepaprastai mė́čiojas. Būs tiesus, nemėčiosis medis pjautas, kad mėnesio kumpimas prisipildo.

7. būti išrankiam, mėčiakotis: Mė́čiojasi, nežino nė pats, ko nori. Ėsk, kas paduota, nėr ko besimė́čioti. Ligonis mė́čiojas, t. y. geidžia, ko nėra.
akìs (akimìs) mė́čioti žvilgčioti, dairytis: Mėčioja akis į visas šalis ir baisiai vaitoja. Pravirstant durims, vyrai kas sykis godžiai mėčiojo akimis per duris.
pėdàs (pė́dus) mė́čioti

1. bėgant ar einant daryti užuolankas, staigius posūkius, kad iš paliktų pėdų nesusektų kur nueita: Kiškis bėgdamas pėdàs mė́čioja. Vagis pėdàs mė́čiojo.

2. slėpti veiksmo pėdsakus: Nusikalto, todėl dabar mė́čioja pė́dus, kad nesusektų. Gudrusis dėdė nė nemanė savo pėdų mėčioti.
pinklès mė́čioti. išjuokti ką.
antmė́čioti. užmėčioti: Ant ežių reik šakų antmė́čioti, kad vištos nekastum.
apmė́čioti.

1. mėčiojant pridengti, apmėtyti: Apmė́čiok daigus žabais, kad vištos nelįstų.

2. audinio, drabužio pakraščius apsiūti, kad nebrigztų: Iš pradžių gizelis tik apmė́čioti ir ardyti tegauna.

3. atidavinėti: Apsimė́čiojau skolas – uždirbau penkiasdešimt rublių.
atmė́čioti

1. mėčioti iki kurios nors vietos, mėčiojant pasiekti, atmėtyti: Atmėčio [ja] kulkas ir į Skuodą, nors frontas, sako, Liepojo [je].

2. atsisakinėti: Dabar jie vėl atsimėčioja [nuo savo žodžio, sutarties].
įmė́čioti. įmėtyti.
įmė́čiotai. Įmė́čiotai nudarėm gijas (perraišioti dažomi siūlai perrišimo vietose liko nenusidažę) .
išmė́čioti.

1. išsvaidyti: Išmė́čiojau strypus, dabar reik surinkti. išleisti: Išmė́čio [jo] piningus vienu vakaru.

2. nejučiomis po vieną pamesti, išmėtyti: Išmė́čio [ja] pirštines. Gerai susirišk, ka [d] neišmė́čiotumi. Arkliai, šalin bėgdami, išmėčiojo posnagas savo.

3. išdėlioti, išblaškyti be tvarkos, ne vienoje vietoje: Paveikslai kažin kaip išmėčioti, kaip atagalia ranka sukabinti. Ant suolo indai, šaukštai išmėčioti. Lygiame plote maži nameliai išmėčioti.

4. visą išbarstyti, nudėlioti kuo: Broliai pažadėjo išmėčioti visą kelią baltais žirniais.

5. vieną po kito išmesti iš kur, pašalinti iš vietos: Ana. prideda savo kiaušinį, kitų išmė́čio [ja]. Tuomet ponų valia buvo, galėjo mus ir išmėčioti (iškelti, iškraustyti) . Atvažiuos dabar revizija ir išmėčios jus visus kaip kačiokus.

6. persikreipti, išsisukioti: Visi šulai besą išsimė́čioję, ir sėtuvė atrodo kaip kretilas.

7. išsikėtoti: Viešnia miegojo aukštielninka, plačiai ir laisvai išsimėčiojusi.
numė́čioti.

1. numėtyti, nusvaidyti, nublaškyti: Einam numė́čiosma nu trobos daiktus.

2. nudėlioti mėtant: Retai šiemet bulvas numė́čiojot (pasodinot) .

3. mėtant užmušti: Antrą užumušė, tretį akmeniais numėčiojo.
pamė́čioti. padėlioti mėtant, pamėtyti: Pamė́čiok až mane šiandiej bulbas. Aplinku pudamento nebuvo: akmenukai kerčiose pamė́čiota.
pérmėčioti

1. permėtyti: Visus daiktus per tvorą pérmėčiojo.

2. prikaišioti (?): Bus permėčiota visą amželę.

3. praleisti kurį laiką blaškantis, prasiblaškyti: Parsimėčioju visą naktį, nemingu.
pramė́čioti

1. truputį nusvaidyti, pramėtyti: Prakask, pramė́čiok takus (sniegą nuo tako) .

2. prasimanyti, užsigeisti.
primė́čioti. visą pridėlioti mėtant, primėtyti: A primė́čiojai savo vagą [bulvių] ? Miestas buvo pilnas primėčiotas proklamacijų.
sumė́čioti.

1. sudėlioti metant, sumėtyti: Lapus sumė́čiok kiaulėms. sujungti: Sumė́čiojo i pardavė tus sklypukus.

2. apkalti, suveržti: Sumėčiojau medį su lankeliais, nuvyturau su tošėms, ir yr trūbas.

3. susikraipyti, susisukinėti: Susimė́čiojusios durys parleida šaltį. Susimė́čiojo tekiniai.
pėdàs sumė́čioti sumaišyti, paslėpti pėdsakus: Kiškis pėdàs sumė́čiojo, ir šuva pametė.
užsimė́čioti stengtis užsimesti kam: Tu, vargamistrai, užsimėčioji, nori įsisiūlyti, akis jam apmauti!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mė́čioti, </b>-ioja, -iojo. mesti. <br/>1. <span class="explanation">mėtyti, svaidyti: </span> Nemė́čiok uogų an žemės – traiškos. Gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodamys ir garbindamys jo karės darbus. Po sodelį vaikščioju, obuolėlius mėčioju. Viliojo mane, mėčiojo mane saldiniais obuolėliais. Supykęs jis paskubomis mėčiojo žodžius. Ans užgaules mė́čio [ja]. Kaltybes mėčio [ja] ant kito. Ant kitų mė́čio [ja] [kaltę], pats būdamas kaltas. Vaikai mėčiojosi bulvių lupenomis. <span class="explanation">šalin mėtyti, kratytis kuo: </span> Nuo savęs mė́čioti nenoriu. Mėčioja kaip piktą piningą. <span class="explanation">mostaguoti, mojuoti: </span> Rankas mė́čio [ja] kalbėdamas. Kad uodegą mė́čio [ja] katinas – keika. <br/>2. <span class="explanation">blaškyti į šalis: </span> Vėjai tave blaško ir mėčioja. O laivą viduj marių vilnys mėčiojo. Rėkia, klykia, mė́čiojas kaip piktų dvasių apsėstas. Kumelė lipa piesta, mėčiojas į visas puses. Matus arklys, kurs į šalis važiuojant mė́čiojas. Kai ėmė klausinėti, tai jis – mė́čiotis <span class="explanation"> (vieną kartą vienaip sakyti, kitą kartą kitaip), </span> ir sugavo meluojant. <br/>3. <span class="explanation">kaitalioti vietą, pereidinėti iš vietos į vietą: </span> Mė́čiojas kaip šalna patoriais <span class="explanation"> (nepabūva vietoje) </span>. Ilgai kentėjo ji, vėžys mėčiojos po visą kūną. Mė́čiojas tas kaltūnas į galvą. <br/>4. <span class="explanation">iš vienos vietos į kitą mėtyti, nebranginti: </span> Mė́čiojo mė́čiojo, drabstė tą savo šimtasiūlę, o dabarčiuo neturi su kum apsivilkti. Ieškok prie kluono: mačiau kadaise mė́čiojos tenai. <br/>5. <span class="explanation">eikvoti, išlaidauti: </span> Abu su tėvu užpuolėva šaukti, kad teip mėčioja pinigus. Ans Dievo doveną nemėčiojo be reikalo. Pataupus žmogus nemė́čiojas, nesvaidos. <br/>6. <span class="explanation">persikreipinėti, persimetinėti: </span> Epušinės lentos nepaprastai mė́čiojas. Būs tiesus, nemėčiosis medis pjautas, kad mėnesio kumpimas prisipildo. <br/>7. <span class="explanation">būti išrankiam, mėčiakotis: </span> Mė́čiojasi, nežino nė pats, ko nori. Ėsk, kas paduota, nėr ko besimė́čioti. Ligonis mė́čiojas, t. y. geidžia, ko nėra. <br/><b> akìs (akimìs) mė́čioti</b> <span class="explanation">žvilgčioti, dairytis: </span> Mėčioja akis į visas šalis ir baisiai vaitoja. Pravirstant durims, vyrai kas sykis godžiai mėčiojo akimis per duris. <br/><b>pėdàs (pė́dus) mė́čioti</b><br/>1. <span class="explanation">bėgant ar einant daryti užuolankas, staigius posūkius, kad iš paliktų pėdų nesusektų kur nueita: </span> Kiškis bėgdamas pėdàs mė́čioja. Vagis pėdàs mė́čiojo. <br/>2. <span class="explanation">slėpti veiksmo pėdsakus: </span> Nusikalto, todėl dabar mė́čioja pė́dus, kad nesusektų. Gudrusis dėdė nė nemanė savo pėdų mėčioti. <br/><b>pinklès mė́čioti</b>. <span class="explanation">išjuokti ką. </span> <br/><b>antmė́čioti</b>. <span class="explanation">užmėčioti: </span> Ant ežių reik šakų antmė́čioti, kad vištos nekastum. <br/><b>apmė́čioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mėčiojant pridengti, apmėtyti: </span> Apmė́čiok daigus žabais, kad vištos nelįstų. <br/>2. <span class="explanation">audinio, drabužio pakraščius apsiūti, kad nebrigztų: </span> Iš pradžių gizelis tik apmė́čioti ir ardyti tegauna. <br/>3. <span class="explanation">atidavinėti: </span> Apsimė́čiojau skolas – uždirbau penkiasdešimt rublių. <br/><b>atmė́čioti</b><br/>1. <span class="explanation">mėčioti iki kurios nors vietos, mėčiojant pasiekti, atmėtyti: </span> Atmėčio [ja] kulkas ir į Skuodą, nors frontas, sako, Liepojo [je]. <br/>2. <span class="explanation">atsisakinėti: </span> Dabar jie vėl atsimėčioja [nuo savo žodžio, sutarties]. <br/><b>įmė́čioti</b>. <span class="explanation">įmėtyti. </span> <br/><b>įmė́čiotai</b>. Įmė́čiotai nudarėm gijas <span class="explanation"> (perraišioti dažomi siūlai perrišimo vietose liko nenusidažę) </span>. <br/><b>išmė́čioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsvaidyti: </span> Išmė́čiojau strypus, dabar reik surinkti. <span class="explanation">išleisti: </span> Išmė́čio [jo] piningus vienu vakaru. <br/>2. <span class="explanation">nejučiomis po vieną pamesti, išmėtyti: </span> Išmė́čio [ja] pirštines. Gerai susirišk, ka [d] neišmė́čiotumi. Arkliai, šalin bėgdami, išmėčiojo posnagas savo. <br/>3. <span class="explanation">išdėlioti, išblaškyti be tvarkos, ne vienoje vietoje: </span> Paveikslai kažin kaip išmėčioti, kaip atagalia ranka sukabinti. Ant suolo indai, šaukštai išmėčioti. Lygiame plote maži nameliai išmėčioti. <br/>4. <span class="explanation">visą išbarstyti, nudėlioti kuo: </span> Broliai pažadėjo išmėčioti visą kelią baltais žirniais. <br/>5. <span class="explanation">vieną po kito išmesti iš kur, pašalinti iš vietos: </span> Ana. prideda savo kiaušinį, kitų išmė́čio [ja]. Tuomet ponų valia buvo, galėjo mus ir išmėčioti <span class="explanation"> (iškelti, iškraustyti) </span>. Atvažiuos dabar revizija ir išmėčios jus visus kaip kačiokus. <br/>6. <span class="explanation">persikreipti, išsisukioti: </span> Visi šulai besą išsimė́čioję, ir sėtuvė atrodo kaip kretilas. <br/>7. <span class="explanation">išsikėtoti: </span> Viešnia miegojo aukštielninka, plačiai ir laisvai išsimėčiojusi. <br/><b>numė́čioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">numėtyti, nusvaidyti, nublaškyti: </span> Einam numė́čiosma nu trobos daiktus. <br/>2. <span class="explanation">nudėlioti mėtant: </span> Retai šiemet bulvas numė́čiojot <span class="explanation"> (pasodinot) </span>. <br/>3. <span class="explanation">mėtant užmušti: </span> Antrą užumušė, tretį akmeniais numėčiojo. <br/><b>pamė́čioti</b>. <span class="explanation">padėlioti mėtant, pamėtyti: </span> Pamė́čiok až mane šiandiej bulbas. Aplinku pudamento nebuvo: akmenukai kerčiose pamė́čiota. <br/><b>pérmėčioti</b><br/>1. <span class="explanation">permėtyti: </span> Visus daiktus per tvorą pérmėčiojo. <br/>2. <span class="explanation">prikaišioti (?): </span> Bus permėčiota visą amželę. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką blaškantis, prasiblaškyti: </span> Parsimėčioju visą naktį, nemingu. <br/><b>pramė́čioti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį nusvaidyti, pramėtyti: </span> Prakask, pramė́čiok takus <span class="explanation"> (sniegą nuo tako) </span>. <br/>2. <span class="explanation">prasimanyti, užsigeisti. </span> <br/><b>primė́čioti</b>. <span class="explanation">visą pridėlioti mėtant, primėtyti: </span> A primė́čiojai savo vagą [bulvių] ? Miestas buvo pilnas primėčiotas proklamacijų. <br/><b>sumė́čioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudėlioti metant, sumėtyti: </span> Lapus sumė́čiok kiaulėms. <span class="explanation">sujungti: </span> Sumė́čiojo i pardavė tus sklypukus. <br/>2. <span class="explanation">apkalti, suveržti: </span> Sumėčiojau medį su lankeliais, nuvyturau su tošėms, ir yr trūbas. <br/>3. <span class="explanation">susikraipyti, susisukinėti: </span> Susimė́čiojusios durys parleida šaltį. Susimė́čiojo tekiniai. <br/><b> pėdàs sumė́čioti</b> <span class="explanation">sumaišyti, paslėpti pėdsakus: </span> Kiškis pėdàs sumė́čiojo, ir šuva pametė. <br/><b>užsimė́čioti</b> <span class="explanation">stengtis užsimesti kam: </span> Tu, vargamistrai, užsimėčioji, nori įsisiūlyti, akis jam apmauti!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.