makóti, -ója, -ójo, mãkoti, -oja, -ojo
1. bristi (per purvyną), klampoti: Kur makóji per suartas dirvas? Makójau makójau per purvyną, bet atėjau. Rudenį nusibosta makót po purvynę. Kur makóji – negali takeliu eit! Arkliai vos galo negavo, bemakódami tokiu purvinu keliu. Su rankom ir kojom po duoną makója.
2. kojomis mindyti einant per purvą: Arkliai purvyną mãkoja. Bepigu mieste gyventi – nereik purvo makóti. Makóti purvyną, vopną, t. y. bristi, klampoti. Ėgi kokios čia mergos – tik purvyneliui makóti. Tokioj šlapioj makója dobilus.
3. maišyti ką tiršta: Makoja košę loc koks tepliorius.
4. storai tepti: Kad makója ant duonos sviestą, nė apžioti negali.
5. terlioti, tėpoti: Nemakók stalo. Nemakók košės – gražiai valgyk.
6. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Kiaulės makója šiltą jovalą, net ausys lapsi. Ot negaili svetimos košės: kad makója, tai makója. Tai makója, net ausys kruta. Eik makótų.
7. smogti: Nustok čia rėkauti! Kad makósiu per nosį, tai daugiau nebenorėsi!
apmakóti.
1. apterlioti: Kas gi čia stalą taip koše apmakójo?. Kam taip krūtinę varške apsikrėtei ir apsimakójai? Kodėl tu taip apsimakojai su koše? Apsitešlojus, apsimakójus valig ausių.
2. aplupti, apmušti: Nag dažnai apmakóju tą išdūkėlį, bet nieko nemačija. Taũ (tave) vakar tai gerokai apmakojo močia.
atmakóti
1. atbristi (per purvyną), atklampoti: Bridau bridau per purvyną, maniau, kad jau neatmakósiu ligi jūsų. Tiesiai per balas atmakójo.
2. iki valiai prisibraidyti (po purvą): Rudenį po purvyną iki gana atsimakójome.
įmakóti
1. įbristi, įklampoti: Į purvyną įmakójau, t. y. įbridau. Ėjo ir įmakójo purvynan. Nevesk čia arklio, ba kai insmakõs, tai neištrauksi. Eidamas kad ansmakójau ravan, tai lig pilvo.
2. įkišti į ką tiršta: Čebačiukas vaksavotas, karvės šūdan inmakótas. | Rugius įmakojo (pasėjo) ing šlapią dirvą – i nieko nebuvo.
išmakóti
1. išbristi, išklampoti: Rudenį per tokį dumblą sunku išmakóti. Tas kareivis pasijuto krašte plynios, iš kurios vos išmakojo.
2. išminti, ištrypti brendant: Kaimynas išmakója su arkliais dirvą, pievą, t. y. sumina. Mašinos išmakó [jo] kelią. Neleisim arklių į rugieną: žemė drėgna – dobilus išmakõs. Aš išgėriau kieliškėlį už save mažesnį, išmakójau purvynėlį už save didesnį.
3. išterlioti, ištėpoti: Neduok vaikui visos varškės išmakot.
4. išsipurvinti: Batus ligi kelių išsimakójo.
5. godžiai išvalgyti, išėsti, išryti: Išmakójau visą košę. Inpyliau paršiukam, tai parbėgus senė išmakójo. Po tris viedrus bulvių per dieną išmakódavo.
numakóti
1. nubristi (per purvyną), nuklampoti: Ligi tu numakósi ligi Pajevonio, bus jau vakaras. Lig numakóji an darbą, ben valandą sugaišti. Kur tu per tokį purvą numakósi?!
2. nusipurvinti: Tai nusimakõs per dirvas eidami! Kad aš nusimakójau kojas tarp tos kūtės!
pamakóti
1. pamaišyti: Vopną pamakókime.
2. pajėgti valgyti: Anas dar pamakója.
parmakóti. parbristi (per purvyną): Aš iš laukų kap tik parmakójau.
primakóti
1. be saiko pridėti, prigrūsti: Kad primakójai cukraus alun – gali dar lankai trūkti.
2. godžiai privalgyti, priėsti, priryti: Košės primakójom – net pilvai išputo. Primakójo – net skersas.
sumakóti.
1. supurvinti, sutepti: Sumakotas visas popieris. Susimakójai, t. y. į purvus kojas įklimpai. Vaikas visas susimakójęs.
2. sujaukti, sumurdyti, sugrūsti: Sumakóta visa kas šėpoj – nieko rast negaliu.
3. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šitiek košės sumakójai ir da nori!
užmakóti
1. sunkiai užlipti, užkopti (per ką klimpstamą): Nuvargsti, kol užmakóji [per smėlį] ant kalno.
2. godžiai užvalgyti: Nu ir užmakójau.
3. smogti, užduoti: Kad užmakosiu tau per galvą, tuoj atsitrauksi!
4. smarkiai, atvirai pasakyti, leptelėti: Ale toks ant kalbos: kad ažmakos kaip senis.
5. užteplioti: Agar langų neužmakóję buvo?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.