Aplinkija – tai asmuo, esantis arti, šalia, netoli (fiziškai ar psichologiškai), dažnai nurodant jo buvimą kaip kontekstą ar aplinkybę.
Tai neoficialus, retai vartojamas žodis, dažniau sutinkamas senesniuose tekstuose ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Jis atėjo su savo aplinkija – atėjo su artimaisiais, bendražygiais.
2. Kalboje buvo ir kitų aplinkijų – buvo ir kitų žmonių šalia.
3. Aplinkijos liudijo įvykį – esantys šalia liudijo.
Sinonimai: artimieji, palydovai, šalininkai, aplinkiniai.
Dėmesio: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami žodžiai kaip „aplinkiniai“ ar „artimieji“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.