„Aplimas“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis apvalkalą, gaubtą, dangalą (pvz., žvėries kailis, žmogaus oda, augalo žievė).
Pavyzdžiai:
1. Vilkas aplimą (kailį) keičia per metus.
2. Medžio aplimas (žievė) saugo nuo šalčio.
3. Senovėje žmonės dėvėjo gyvulių aplimą (kailį) kaip drabužį.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.