Apleistumas – tai savybė būti apieistas, paliktas vienišas, apleistas (pvz., vietovė, pastatas, žmogus).
Pavyzdžiai:
1. Apleistumas buvo jaučiamas sename dvare – langai išdaužyti, sodas užaugęs.
2. Jos akyse skaitėsi apleistumas ir liūdesys.
3. Kaimo apleistumas liūdino – daug namų stovėjo tušti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.