apleipti

leĩpti, -sta, -o.

1. netekti sąmonės, alpti: Pradėjo leĩpti jis pirty. Tokia šiluma, kaipgi ir neleĩps žmonės! Pradėjo kas kartas juoba leipti ir numirė.

2. darytis netvirtam, netekti jėgų, glebti, silpti: Ligonis leĩpsta, t. y. neturi stiprumo. Kojos leipo po ilgos kelionės. Kelinta diena negaliu paeiti: kai tik žengiu žingsnį, teip ir leĩpsta kojos. O miego kad nori, tai taip tik ir leĩpsta. Tas vaikas tai leĩpsta, kaip valgyt nori. Nuvargus nuo kaitros leĩpsta, o į lauką bėga. Mergiotės juokiasi, kvatojas, net leipsta. Tas dėdė tiek pridirba juokų, kad net visa gryčia leĩpsta. Tik leipdavo iš džiaugsmo. Jie leipo iš troškulio. Pakliuvau! Įnarpliojo! – tarė jis sau, leipdamas iš baimės. Į kambarį įėjo pamergės, leipdamos iš drovumo ir smalsumo. | Širdis leipsta iš baimės. Jūsų širdis iš lūkesčio leipsta.

3. lėpti, svirti: Ėmė mane už rankų, galva leipsta ant kelių. Nuo saulės greitai leĩpsta medžių lapai.

4. labai ko norėti: Leĩpsta ant arielkos. Tokie bagočiai leĩpsta ant visko.
juokaĩs (juokù, iš juõko, nuo juõko) leĩpti smarkiai juoktis: Juokais reikėdavo leipti, žiūrint į ją. Tiedu durniai mušasi, o visi žiūrėdami juokaĩs leĩpsta. Vaikas leĩpsta juokù. Žmonės kvatoja, leĩpsta iš juõko, kad ji su tokiu puspročiu sutiko (sutiko tekėti) . Visi ten esantieji iš juokų pradėjo leipti. Vaikas net leĩpsta nuo juõko.
apleĩpti.

1. netekti sąmonės, apalpti: Ligonis apleipo, t. y. apalpo. Jaunikaitis iš didelio skaudėjimo apleipo. Toks smarkuolis, o apleĩpo, ir gana. Et, jam apleipti ne naujiena.

2. pasidaryti netvirtam, netekti jėgų, apglebti: Girtas benora apleipti, jau apžlebo ir užsiniūkęs nieko nemato. Pamatęs jos gražumą, net apleipo. Apleipusios nuo šilumos, darželyje po serbentais su išskėstais sparnais drybsojo vištos. Ta višta apleipus (išsiskėtusi tupi) ant tų kiaušinių, kad nė lest neina. iš. džiaugsmas, baimė… labai jausti tai, kas pasakyta daiktavardžiu: Atsidūrę jūros pakrantėje, matyt, taip apleipdavo iš džiaugsmo, jogei jiems net unijų idealai išdulkėdavo iš galvos. Šokau par griovį, šaly manęs ka šoko žmogus, i apleipaũ iš baimės.

2. aplėpti: Kai anys pradeda žydėt, reikia apdengt; kad neapdengsi – apleĩps.
juokaĩs apleĩpti smarkiai juoktis: Tas žmogus juokaĩs apleĩpo.
išleĩpti.

1. visiems apsilpti, suglebti: Per karščius visi žmonės išleipę. Tokių juokų pripasakojo, ko neišleipom besijuokdami.

2. išlėpti pavytus: Paliekit tuos kvietkelius – išleĩpo nuo tokios saulės.
juokaĩs išleĩpti. prisijuokti smarkiai: Visos išleĩpo juokaĩs iš tokios mano suknelės.
nuleĩpti.

1. netekti sąmonės, apalpti: Taip bloga pasidarė, kad nė nepajutau, kai nuleipaũ. Iš skausmo visiškai nuleĩpo. Garų pilna troba – žmogus čia gali nuleipti. apsvaigti: Kad aukštinio nebūtų, tai visi nuleĩpę galvom ateitum [iš pirties].

2. nugeibti, nugaišti: Mergaitė apklojo tik išriedėjusius vištelius, ir radom rytą du nuleipusius. Rodėsi, spustelėsi, ir nuleips kaip žąsiukas. numirti: Po sunkios ligos nuleipo. Kad mes nebūtumėm davę, badu būtum nuleipęs.

3. netekti jėgų, nusilpti, suglebti: Leipte nuleipaĩ pavargęs per dieną. Kas tau, kad tu toks nuleĩpęs? Nuėjęs į upelį nusiplaut kojų, čia pat nuleipo ir kietai užmigo. Ilgai reikėjo stovėti, tai visai ant kojų nuleipaũ.

4. nulėpti, nulinkti: Gyvulių ausys dažnai nuleipsta. Skiauturė vištos nuleipusi ant vieno šono. Saulė kaitino, ir žiedai buvo nuleipę. Lapai nuleĩpę, t. y. nuvytę.
juokaĩs (iš juõko) nuleĩpti labai smarkiai juoktis: Kad ims ką pasakoti, tai ir nuleipk juokais. Mes visi nuleipome iš juoko.
pérleipti. labai nusilpti, suglebti: Vakar jis perleipęs parėjo.
suleĩpti. suglebti, sudribti: Tokiu alpesiu suleipo kūnas. Ko toks suleĩpęs – dar, rodos, ne senatvė?! Per karščius visi būna suleĩpę.
užleĩpti. užmirti: Užleipo kiaušiniuos viščiukai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>leĩpti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">netekti sąmonės, alpti: </span> Pradėjo leĩpti jis pirty. Tokia šiluma, kaipgi ir neleĩps žmonės! Pradėjo kas kartas juoba leipti ir numirė. <br/>2. <span class="explanation">darytis netvirtam, netekti jėgų, glebti, silpti: </span> Ligonis leĩpsta, t. y. neturi stiprumo. Kojos leipo po ilgos kelionės. Kelinta diena negaliu paeiti: kai tik žengiu žingsnį, teip ir leĩpsta kojos. O miego kad nori, tai taip tik ir leĩpsta. Tas vaikas tai leĩpsta, kaip valgyt nori. Nuvargus nuo kaitros leĩpsta, o į lauką bėga. Mergiotės juokiasi, kvatojas, net leipsta. Tas dėdė tiek pridirba juokų, kad net visa gryčia leĩpsta. Tik leipdavo iš džiaugsmo. Jie leipo iš troškulio. Pakliuvau! Įnarpliojo! – tarė jis sau, leipdamas iš baimės. Į kambarį įėjo pamergės, leipdamos iš drovumo ir smalsumo. | Širdis leipsta iš baimės. Jūsų širdis iš lūkesčio leipsta. <br/>3. <span class="explanation">lėpti, svirti: </span> Ėmė mane už rankų, galva leipsta ant kelių. Nuo saulės greitai leĩpsta medžių lapai. <br/>4. <span class="explanation">labai ko norėti: </span> Leĩpsta ant arielkos. Tokie bagočiai leĩpsta ant visko. <br/><b> juokaĩs (juokù, iš juõko, nuo juõko) leĩpti</b> <span class="explanation">smarkiai juoktis: </span> </span> Juokais reikėdavo leipti, žiūrint į ją. Tiedu durniai mušasi, o visi žiūrėdami juokaĩs leĩpsta. Vaikas leĩpsta juokù. Žmonės kvatoja, leĩpsta iš juõko, kad ji su tokiu puspročiu sutiko <span class="explanation"> (sutiko tekėti) </span>. Visi ten esantieji iš juokų pradėjo leipti. Vaikas net leĩpsta nuo juõko. <br/><b>apleĩpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">netekti sąmonės, apalpti: </span> </span> Ligonis apleipo, t. y. apalpo. Jaunikaitis iš didelio skaudėjimo apleipo. Toks smarkuolis, o apleĩpo, ir gana. Et, jam apleipti ne naujiena. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti netvirtam, netekti jėgų, apglebti: </span> Girtas benora apleipti, jau apžlebo ir užsiniūkęs nieko nemato. Pamatęs jos gražumą, net apleipo. Apleipusios nuo šilumos, darželyje po serbentais su išskėstais sparnais drybsojo vištos. Ta višta apleipus <span class="explanation"> (išsiskėtusi tupi) </span> ant tų kiaušinių, kad nė lest neina. iš. džiaugsmas, baimė… <span class="explanation">labai jausti tai, kas pasakyta daiktavardžiu: </span> Atsidūrę jūros pakrantėje, matyt, taip apleipdavo iš džiaugsmo, jogei jiems net unijų idealai išdulkėdavo iš galvos. Šokau par griovį, šaly manęs ka šoko žmogus, i apleipaũ iš baimės. <br/>2. <span class="explanation">aplėpti: </span> Kai anys pradeda žydėt, reikia apdengt; kad neapdengsi – apleĩps. <br/><b> juokaĩs apleĩpti</b> <span class="explanation">smarkiai juoktis: </span> </span> Tas žmogus juokaĩs apleĩpo. <br/><b>išleĩpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visiems apsilpti, suglebti: </span> Per karščius visi žmonės išleipę. Tokių juokų pripasakojo, ko neišleipom besijuokdami. <br/>2. <span class="explanation">išlėpti pavytus: </span> Paliekit tuos kvietkelius – išleĩpo nuo tokios saulės. <br/><b> juokaĩs išleĩpti</b>. <span class="explanation">prisijuokti smarkiai: </span> Visos išleĩpo juokaĩs iš tokios mano suknelės. <br/><b>nuleĩpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">netekti sąmonės, apalpti: </span> </span> Taip bloga pasidarė, kad nė nepajutau, kai nuleipaũ. Iš skausmo visiškai nuleĩpo. Garų pilna troba – žmogus čia gali nuleipti. <span class="explanation">apsvaigti: </span> Kad aukštinio nebūtų, tai visi nuleĩpę galvom ateitum [iš pirties]. <br/>2. <span class="explanation">nugeibti, nugaišti: </span> Mergaitė apklojo tik išriedėjusius vištelius, ir radom rytą du nuleipusius. Rodėsi, spustelėsi, ir nuleips kaip žąsiukas. <span class="explanation">numirti: </span> Po sunkios ligos nuleipo. Kad mes nebūtumėm davę, badu būtum nuleipęs. <br/>3. <span class="explanation">netekti jėgų, nusilpti, suglebti: </span> Leipte nuleipaĩ pavargęs per dieną. Kas tau, kad tu toks nuleĩpęs? Nuėjęs į upelį nusiplaut kojų, čia pat nuleipo ir kietai užmigo. Ilgai reikėjo stovėti, tai visai ant kojų nuleipaũ. <br/>4. <span class="explanation">nulėpti, nulinkti: </span> Gyvulių ausys dažnai nuleipsta. Skiauturė vištos nuleipusi ant vieno šono. Saulė kaitino, ir žiedai buvo nuleipę. Lapai nuleĩpę, t. y. nuvytę. <br/><b> juokaĩs (iš juõko) nuleĩpti</b> <span class="explanation">labai smarkiai juoktis: </span> Kad ims ką pasakoti, tai ir nuleipk juokais. Mes visi nuleipome iš juoko. <br/><b>pérleipti</b>. <span class="explanation">labai nusilpti, suglebti: </span> Vakar jis perleipęs parėjo. <br/><b>suleĩpti</b>. <span class="explanation">suglebti, sudribti: </span> Tokiu alpesiu suleipo kūnas. Ko toks suleĩpęs – dar, rodos, ne senatvė?! Per karščius visi būna suleĩpę. <br/><b>užleĩpti</b>. <span class="explanation">užmirti: </span> Užleipo kiaušiniuos viščiukai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.