aplaužyti

láužyti, -o, -ė.

1. laužti 1: Mūsų atominis ledlaužis „Leninas“ laužys ne tik vandenynų ledus, bet ir „šaltojo karo“ ledus. Šalna šalo žiedužius žiedužius, vėtružė laužė šakužes. Ei, laužė laužė lendrių skietužį. Ai, dildo laužo aukso žiedelį jovaro milinėlis. Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę graužia. Kad [pamotė] vilko marškinužėliais, laužė (smarkiai lankstė) mano rankeles. Šilima kaulų nelaužo. Aukštą medį visi laužo. Niauzgia kaip katinas, uodegą laužomas. Geras amatas pečių nelaužo. Badas ir geležį laužo. Sunkus buvo vežimas, reikėjo su ratais po miškus láužytis.

2. linus minti: Minu, laužau linus. Popirm išdžiovys, pask mintuvais gniuždys, láužys [linus].

3. skinti, skabyti: Lakštus [buroklapių] laužyti. Láužom bulves (skabom atžalas), reiks sėti.

4. spaustuvinį rinkinį iš skilčių dėstyti puslapiais.

5. smarkiai gelti, skaudėti: Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus. Gal prieš oro atmainą taip kaulus laužo. Skausmai mėtosi visame kūne: įpuls į vieną ranką – laužo laužo. Drūčiai persigandau, i pradėjo láužyt dantis. Matyt, lietaus bus, strėnas laužo. Motinai nebelaužė stuburkaulio, ji išsitiesė, ilga, stilbi. skaudinti: Kad šaltis ma [n] kūną laužo, susikurčiau didį laužą. Sunkūs darbeliai rankeles láužo, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia. Tėvas vos bepavilko reumatizmo laužomas kojas. Laužė Eglę kančia, sielvartinga dalia. Ligos ateit ant mūsų negirdėtos, laužo gumbės, niežai ir žaizdos piktos. Darbas kuprą laužo.

6. versti, griauti, ardyti: Láužyt namus vienas pamėgink. Bėgdamas [Nemunas] krokia, butus žvejų laužo.

7. nesilaikyti, nepripažinti, atmesti ką priimtą, nusistovėjusį, griauti, naikinti: Romantikai, laužydami senas sustingusias formas, davė laisvę jausmui ir vaizduotei. Šis judėjimas laužo senąsias pažiūras į techniką. Duktė, kiek man teko patirti, atkakliai laužo tėvo užsispyrimą ir tradicijas. Bandė laužyti taip labai mums reikalingą vienybę. Ką žadėjau, tą padarysiu, savo žodžio neláužysiu. Kunigaikštis karalių kursto laužyt duotą žodį.

8. varžytis, gėdytis, vangstytis: Nėr čia ko láužytis, mergele! Ko čia láužais?! Nėr ko čia laužytis, sakyk tiesą.

9. mokyti, pratinti: Žmones į antrą galą kaip jaučius laužo. labai stengtis: Nesiláužyk, čia vienas nieko nepadarysi.

10. tąsytis, blaškytis (sergant): Kūdikis rėkia, laužos visą parą.

11. šokinėti, karstytis. Žebukė láužos (šokinėja ant kitų karvių) – vesim pri buliaus. Neleisk žalosios su karvėm, kad nesiláužytų.

12. iškreipti (žodžius), ne taip tarti, kaip kiti: Mas senoviškai šnekam, o vaikai jau láužo kalbą. Ans nemoka žemaitiškai, láužo biškį.
gálvą láužyti įtemptai galvoti, spręsti ką nors: Galvojo, laužė sau galvą Benediktas ir žingsniu važiavo namo. Ilgai karalius laužė galvą, pagaliau sugalvojo, kaip nuo jo atsikratyti. Su tais uždaviniais tas mūs vaikas kiek láužo gálvą, na, neišmoksta, ir gana. Pradžia galvą laužo (verčia galvoti) .
kanapès láužyti. toks žaidimas.
káulus láužyti labai spaustis, kur veržiantis: Prie durų baisiai kaulus laužė.
liežùvį láužyti sunkiai tarti, svetima kalba kalbėti: Tarp savęs svetimšaliai laužė liežuvį mums nesuprantama kalba.
ragùs láužyti kieno nors išdidumą, puikybę stengtis įveikti: Jei dar taip ilgiau neklausysi, vis tiek láužysiu ragùs. Bet aš bijau ir tų draugų, kuriems nelaužė nieks ragų. Vaikui ragaĩ ir láužomi auga.
rankàs láužyti grąžyti iš skausmo rankas, sielvartą kęsti: Tik Zubrys vienas netylėjo, baltas rankas laužė. Ėjo mergužėlė per dvarą verkdama, rankas laužydama. Labiausia verkė jauna mergelė, po sodą vaikščiodama, rankeles laužydama. Nelaimingos motinos laužė savo rankas, aimanavo ir balsu verkė. Ir sielvarte baisiam tu laužysi rankas. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas kad laužo užrūstintas vėjas. Išėjo motulė ant didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašaras liedama.
šónus láužyti stengtis įveikti, nugalėti: Kas darbininkų klasei laužo šonus, tas mano priešas, žinomas ir senas.
apláužyti.

1. dalį ar didumą nulaužioti: Šakų didumą apláužiau. Ant stalo guli aplaužytas duonos kepalėlis. Mostagavo rankomis kaip aplaužytas malūnas sparnais.

2. aplamdyti, apveikti: Drąsiai gynėsi žmonės tos šalies, bet neilgai: aplaužė juos narsūs dainaviečiai. Kol kas gerai aną apláužys (apmuš, apdaužys), tol ana laidys liežuvį. | Sunkiai įorė, bet vis šiaip taip apláužė (aparė) pūdymą.
ragùs apláužyti kieno išdidumą, galybę, užsispyrimą įveikti: Jei kartą apláužysi gerai ragùs, daugiau nesikabins.
sparnùs apláužyti įveikti, palaužti užsimojimus, entuziazmą: Praeitis aplaužė jo dvasios sparnus, ir jis pasijuto stovįs ant žemės – ant juodos, kietos žemės.
šónkaulius apláužyti apkulti, apmušti: Kaip apláužysiu aš tau šónkaulius, tai žinosi, kuo Dievas vardu!
atláužyti. atlaužti: Toj lovelėj gul žalnierelis. Visas baisiai sušaudytas, kojos, rankos atlaužytos.
įláužyti. įlaužti.
išláužyti.

1. išlaužti 1: Bernas aplamas išláužys visus dantis iš grėblio. Pražys išlaužyti vėl sodai, ir aviliuos dūzgėt ims bitės. Vėtra tą visą girę išláužė. Uosio tvorą išlaužysiu, žalias rūtas išlankstysiu. Visą rugieną išláužysi savo žąsimi!. Ganant miške, daug medelių išsiláužo. Prieš Velykas Nemunas išsilaužė (ledai išėjo) .

2. išsimankštinti: Kariuomenėj duoda išsitąsyt, išsiláužyt.
nuláužyti. nulaužti 1: Pamidoram viršūnėles nuláužyk. Rasi ryto [j],
rasi ryto [j] šakeles nulaužyta. Ir tur jo sparnus perrėžti (perskelti), o ne nulaužyti.
ragùs nuláužyti ką nors apveikti, palaužti puikybę: Nuláužyk ragùs – žiūrėk, kaip žmogus bus.
paláužyti. nulaužyti, išlaužyti: An, jau eina šurmas vėjas, tai paláužys valkias šakas. Visi medeliai [pakelėse] paláužyta. sulaužyti: Plūgus du paláužė in akmenį. Ale kas, jei paláužysiu ragutaites. Vaikai, nepaláužykit kojų! Tuiną (tuinų tvorą) paláužysiu, [v] andenį išleisiu, rūteles išrausiu, rožę sau paimsiu. Anksčiau galvą sau nusisuksiu, rankas pasilaužysiu, kol ji bus kunigienė.
gálvą paláužyti pasukti galvą, pagalvoti: Turi sykiais gerai gálvą paláužyti, iš kur kapeiką gauti.
káulus paláužyti sunkiai padirbėti: Norint tuos tris rublius uždirbti, reikia gerai privargti ir kaulus palaužyti.
rankàs paláužyti iš skausmo, sielvarto rankas pagrąžyti: Pulsiu tėveliui žemai keliuosna, gailiai verkdama, atsidusdama, baltas rankelès paláužydama.
parláužyti. parlaužti
1.
pérlaužyti. perlaužti.
praláužyti.

1. pralaužti 2: Ledą pralaužyk, ir atsigers gyvoliai.

2. šiek tiek prilaužyti, priskinti: Praláužyk lapų paršeliams. Merga prasilaužė virbų ugniai užkurti.

3. pralavinti, pramokyti: Imk tą vaiką, bene nors kiek praláužysi rašto!
gálvą praláužyti kiek pralavinti, pamokyti: Jiems nerūpi vaikų galvas pralaužyti, apšviesti.
priláužyti. prilaužti 1: Priláužė žabų, prišiukšlino pievą, dabar reikia išgrėbstyt. | Priláužyk du krežiu bulvių (nuskink jų atžalas) . Skanių šakelių prisilaužėm. Aukso iš burnos su dantimis neprisilaužysi.
gálvą pri (si) láužyti daug prigalvoti: Kiek aš visokiais reikalais galvõs esu priláužęs! Nemaža prisilaužiau sau galvą tuo klausimu.
suláužyti.

1. į dalis sutrupinti, sutreškinti: Jisai sulaužė ratus, kojas. Dar jaunas ir blogas atžalas galvijai ant ganyklų sumindžioja ir sulaužo. Nesuláužai botagočio. Upės sulaužė ledus, nutirpo sniegas. Kad tik Nemuną sulaužyt [ų] (ledus išneštų), tai važiuotum. Suláužyt tai netrukt, o bėda tai nupirkt. Sulaužė žirgas tvorelę, išmindžiojo žalias rūteles. Sulaužiau tiltelį pirmu karteliu. Nesulaužytą pinigą atnešė. Vasarojų pasėjus, lytus žemę suplaka: taigi pasidariusią plutą reikia velenu sulaužyti. Sulaužyk pečius piktojo. Ir sulaužė visus medžius ant lauko. Eina kap vėjo suláužytas (kreivai, susilenkęs) . Ir eina kaip sulaužytas par avižas. Da liežiuvį sulaužysi, košę su duona valgydamas. Kišenėj šukos greit susiláužo. Rado tie vaikai vieną pyragutį, susilaužė visi trys, valgo.

2. spaustuvinį skiltinį rinkinį išdėstyti puslapiais: Petras Cvirka nuolat maišėsi spaustuvėje tarp rinkėjų ir metrampažų, su didžiausiu dėmesiu ir meile žiūrėjo kiekvieną sulaužytą puslapį, davinėjo nurodymus spaustuvės darbininkams.

3. padaryti silpną, nesveiką: Užėjo ligos ir sulaužė žmogų.

4. įveikti, nugalėti: Tu jo nesuláužysi – stiprus kaip jautis.

5. sugriauti, sunaikinti: Lygios TSRS piliečių teisės yra nesulaužomas įstatymas. Sulaužyta dvarininkų vergija, nes valdžia kaime perėjo į valstiečių rankas. Ėmė graudžiai verkti, kad ir jos gyvenimas tapo sulaužytas. Jis mane siuntė, … idant širdis sulaužytas gydyčiau. Maironis, mokęsis Kijevo universitete ir Peterburge, puikiai pažinęs rusų poeziją, pirmasis sulaužė senąją eiliavimo tradiciją. Jis nenorėjo savo žodžio sulaužyti. Kas neižpildys apžado savo arba … jį sulaužys.
gálvą susiláužyti įtemptai galvoti: Dirbdamas ir šiaip jis visados tik galvą susilaužęs, iš kur piningų galėtų gauti.
užláužyti; . užlaužti 1: Vinis užláužiau, kad negaliu ištraukti. Kai priėjau žalią mišką, žali medžiai užlaužyti ir šakelės užlankstytos. Medžių šakos užlaužytos, viršūnelės užlankstytos.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aplauzyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x