aplaupyti

laupýti, laũpo, laũpė.

1. lupinėti, laužyti rankomis duoną (ypač plutą), sūrį ir kt.: Laũpo duonos plutas, o kas valgys minkštimą?! Laũpo žiauneles, negali nuolačiai valgyt! Duona nėr laupomuoju – su peiliu riekama. Nelaupýk medžių žievės. Šašo nereikia laupýti. Varna laũpė kas dieną kaminą.

2. lupinėti, traukyti: Dantis laũpo.

3. draskyti: Laũpo ir dirvoną.

4. eikvoti, kleisti: Ans jau benga visą turtą, tėvų sukrautą, laupýti. Kas laũpo, kas taupo. Savo taupo, kito laũpo. Vienas laũpo, kitas taupo. Šikšnius svetimą laupo, o savo naudą taupo.

5. ėsti, graužti ar valgyti: Karvė žolę laupo. Dobilienose nors maža [žolės],
bet karvės laũpo geriau, kaip miške. Jis keblai valgo – laũpo, krapštinėja.

6. plėšti, grobti: Tu laupai, ir tave aplaupỹs kiti.

7. pjauti kelmuotą ar kemsuotą pievą: Toks te ir pjovimas – laupiaũ laupiaũ.
aplaupýti.

1. aplupinėti, aplaužyti plutą, žievę: Kas čia ragaišį aplaũpė. Ten pat galima matyti elnių apgraužtų ir aplaupytų eglaičių bei pušaičių.

2. apdraskyti, aplupti: Antausius, apyausius aplaupýk, kad neklausys.

3. apiplėšti, apgrobti: Aplaupė vaikus, gaudydami į akrūtus, t. y. aplupo.
atlaupýti. atlupinėti, atplėšinėti: Piemuo atlaũpė kampą duonos – kišeniun. Žemės grumstelį atlaupo. Atsilaupýdavo iš ten (iš mūro) plytas ir vežiodavosi namo.
išlaupýti.

1. išlupinėti, išlaužyti, iškneibti: Išlaupéi duonos minklę, o plutas kas valgys? Neišlaupyk man tik akis. Asla vietom jau išsilaũpė (išsilupinėjo, nebe lygi pasidarė) .

2. išplėšti: Žąsį papjovęs, išlaũpė kojas, liežuvį. | Šuo kojas išlaũpė (iškando), visą mėnesį ligoninė [je] gulėjau.

3. išknaisioti: Kiaulių neišleisk, ba visas pievas išlaupìs.
nulaupýti.

1. nulupinėti, nulaužyti (kepalo plutas, pakraščius): Vaikai tingi atsipjaut, tai nulaũpė ragaišį. nuplėšyti, nudraskyti: Kaip gera buvo knyga, kažin kas viršų nulaũpė? Aš jau visą meisą nulaupiau. Visi stogai varnų nulaupýti. | Nulaupysu tau ausis už tokį darbą. Kojas nusilaupýk – purvais apkibo.

2. apiplėšti, apgrobti: Kad antpuolikai nenulaupytų krašto. Nulaupė jį žmogų labai su visokiomis pyliavomis, mokesčiais.
pasilaupýti

1. pasilupinėti: Eik nuo beržo ar nuo kur pasilaupyti lupsnelių prakurams.

2. paėdinėti: Leisk karvę, kad pasilaupýtų.
pralaupýti. pralupinėti, pradėti laužyti: Pralaupýtas duonos kepalas.
prilaupýti

1. prilupinėti, prilaužyti: Prilaũpė duonos ir paliko nesuvalgę. Pilvo ne laukai – po truputį prilaupaĩ. Akys – marios, širdis – laukai, o po truputį prilaupaĩ.

2. prisiėsti, prisipešti: Nors žolės dar maža, bet par dieną gyvuliai vis prisilaũpo.
sulaupýti.

1. pirštais sulaužyti gabalėliais, sugnaibyti: Duonos plutą sulaũpė.

2. suvalgyti laupant: Vyrai suklaupę sūrį sulaũpė. Gardu negardu, sulaũpėm (po truputį suvalgėm), ir gan.

3. sudraskyti: Ne vieną šunes ant lauko sulaupė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aplaupyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x