laupýti, laũpo, laũpė.
1. lupinėti, laužyti rankomis duoną (ypač plutą), sūrį ir kt.: Laũpo duonos plutas, o kas valgys minkštimą?! Laũpo žiauneles, negali nuolačiai valgyt! Duona nėr laupomuoju – su peiliu riekama. Nelaupýk medžių žievės. Šašo nereikia laupýti. Varna laũpė kas dieną kaminą.
2. lupinėti, traukyti: Dantis laũpo.
3. draskyti: Laũpo ir dirvoną.
4. eikvoti, kleisti: Ans jau benga visą turtą, tėvų sukrautą, laupýti. Kas laũpo, kas taupo. Savo taupo, kito laũpo. Vienas laũpo, kitas taupo. Šikšnius svetimą laupo, o savo naudą taupo.
5. ėsti, graužti ar valgyti: Karvė žolę laupo. Dobilienose nors maža [žolės],
bet karvės laũpo geriau, kaip miške. Jis keblai valgo – laũpo, krapštinėja.
6. plėšti, grobti: Tu laupai, ir tave aplaupỹs kiti.
7. pjauti kelmuotą ar kemsuotą pievą: Toks te ir pjovimas – laupiaũ laupiaũ.
aplaupýti.
1. aplupinėti, aplaužyti plutą, žievę: Kas čia ragaišį aplaũpė. Ten pat galima matyti elnių apgraužtų ir aplaupytų eglaičių bei pušaičių.
2. apdraskyti, aplupti: Antausius, apyausius aplaupýk, kad neklausys.
3. apiplėšti, apgrobti: Aplaupė vaikus, gaudydami į akrūtus, t. y. aplupo.
atlaupýti. atlupinėti, atplėšinėti: Piemuo atlaũpė kampą duonos – kišeniun. Žemės grumstelį atlaupo. Atsilaupýdavo iš ten (iš mūro) plytas ir vežiodavosi namo.
išlaupýti.
1. išlupinėti, išlaužyti, iškneibti: Išlaupéi duonos minklę, o plutas kas valgys? Neišlaupyk man tik akis. Asla vietom jau išsilaũpė (išsilupinėjo, nebe lygi pasidarė) .
2. išplėšti: Žąsį papjovęs, išlaũpė kojas, liežuvį. | Šuo kojas išlaũpė (iškando), visą mėnesį ligoninė [je] gulėjau.
3. išknaisioti: Kiaulių neišleisk, ba visas pievas išlaupìs.
nulaupýti.
1. nulupinėti, nulaužyti (kepalo plutas, pakraščius): Vaikai tingi atsipjaut, tai nulaũpė ragaišį. nuplėšyti, nudraskyti: Kaip gera buvo knyga, kažin kas viršų nulaũpė? Aš jau visą meisą nulaupiau. Visi stogai varnų nulaupýti. | Nulaupysu tau ausis už tokį darbą. Kojas nusilaupýk – purvais apkibo.
2. apiplėšti, apgrobti: Kad antpuolikai nenulaupytų krašto. Nulaupė jį žmogų labai su visokiomis pyliavomis, mokesčiais.
pasilaupýti
1. pasilupinėti: Eik nuo beržo ar nuo kur pasilaupyti lupsnelių prakurams.
2. paėdinėti: Leisk karvę, kad pasilaupýtų.
pralaupýti. pralupinėti, pradėti laužyti: Pralaupýtas duonos kepalas.
prilaupýti
1. prilupinėti, prilaužyti: Prilaũpė duonos ir paliko nesuvalgę. Pilvo ne laukai – po truputį prilaupaĩ. Akys – marios, širdis – laukai, o po truputį prilaupaĩ.
2. prisiėsti, prisipešti: Nors žolės dar maža, bet par dieną gyvuliai vis prisilaũpo.
sulaupýti.
1. pirštais sulaužyti gabalėliais, sugnaibyti: Duonos plutą sulaũpė.
2. suvalgyti laupant: Vyrai suklaupę sūrį sulaũpė. Gardu negardu, sulaũpėm (po truputį suvalgėm), ir gan.
3. sudraskyti: Ne vieną šunes ant lauko sulaupė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.