Aplamybė – tai savybė būti aplamus, t. y.:
1. Fiziškai: apvalus, pilnas, suapvalėjęs (dažnai apie žmogų ar objektą).
Pvz.: „Vaiko skruostai buvo mielai aplamai.“
2. Perkeltine prasme: ramus, santūrus, lengvai sutariamas, be aštrumų.
Pvz.: „Jis – labai aplamo būdo žmogus, su juo lengva bendrauti.“
Trumpai:
Aplamybė reiškia apvalumą formoje arba ramų, derlių charakterį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.