kvaĩtinti, -ina, -ino
1. kvaisti 1: Supimas kvaĩtina galvą. Studentas darė įspūdį, kad jį amžinai kvaitina vienoks ar kitoks juslinis sutrikimas.
kvaĩtinamai. Jis kalbėjo kvaitinamai greitai ir dusliu balsu. Kvaitinamai ūžė tyla.
2. eiti kur be tikslo.
apkvaĩtinti. pritrenkti, apsvaiginti, apkvaišinti: Kap kukšterė [jo] galvon – ir apkvaitino. Aš jo neužmušiau, tik apkvaĩtinau. Einu, aš jas apkvaĩtinsiu: duosiu ir išvysiu. Perkūnijos trenksmas apkvaitino žmones. Saulė mane tep apkvaitino, kad aš nežinau, ką darau. Baisingas sapnas galvą apkvaitinęs man buvo. Ją vyro mirtis apkvaitino. Jį, matyti, tavo grožis apkvaitino. Geras alus žmogų apkvaĩtina. Visos tos degtinės nuodingesnės už etilinį alkoholį, nes prilaiko apkvaitinančias ir kitokias priemaišas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.