kupė́ti, kùpa (kùpia), -ė́jo. kūpėti:
1. Nedėk tiek daug malkų – puodas pradės kupė́t. Kai pradės kupė́t, nudenk. Žiūrėk, didžiasai sagonas kad kùpa!
2. Ant kalno kupa rugiai ir želia. Dobilai iš pakalnių kupa. Tai užderėjo nauda – visi laukai lūžta, kùpa. Šiais metais mūsų žirniai tik kùpa kùpa.
3. Neseniai įmaišiau [tešlą],
ir jau kùpias.
4. Kaziukas bailiai pažvelgė į tiesiog kupantį žalumu tankumyną. Barzda ir plaukai ilgomis bangomis kupėjo iš po meškinės kepurės. | Juokas jau visais pasieniais kupa.
apkupė́ti, àpkupa, -ė́jo. gausiai apaugti, apželti: Riogso akmenys, apkupėję builiais.
iškupė́ti, ìškupa, -ė́jo.
1. verdant išbėgti: Žiūrėk, kruopos iškupė̃s. Kol pribėgau, viralas ir iškupė́jo. Košė iškupė́jo. Puodas iškupė́jo (iš puodo viralas išbėgo) .
2. išrūgti, iškilti: Mano pyragai iškupė́jo – mielės nustiko geros pirkt.
nukupė́ti, nùkupa, -ė́jo. verdant nubėgti per viršų: Sriuba nukupė́jo.
prikupė́ti, prìkupa, -ė́jo.
1. gausiai priaugti, priželti: Prikupė́jo kultūrinės žolės keletas vežimų.
2. gausiai prieiti, priskristi: Uždarai (uždaryk) langą – prikupės tų uodų pilna pirkia.
užkupė́ti, ùžkupa, -ė́jo
1. užvirti: Užkupė́jo nuo didelės ugnies puodas.
2. iškilti, užrūgti: Mielės geros, tai tešla užsikupė́jus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.