apkosėti

.
kósėti, -i (-sti, -a, -o, -sta, -ėja), -ėjo (-ė).

1. su tam tikru balsu spazmiškai iškvėpti orą, ppr. sergant kvėpavimo organų ligomis: Kosiu – kaip tik medžius kapoju (labai smarkiai ir dažnai) . Vienas kósti, kitam kraujas iš nosies bėga. Maniškis labai kósti. Kur tas vaikas nušalo, kad taip kósti? Šąlu kojas – kostu. Kósčiu kósčiu ir negaliu atsikosėt. Susigavo ligą mano vaikelis, kelinta diena vis kósti ir kósti. Aš kósiau, kap šuo lojo (labai kosėjau) . Vajei kiek aš naktimis kósau! Jau dvi savaitės kósu, į lovos galą įsikibdama. Kelinta savaitė, kaip vaikai kósėja. Kósėju ir kósėju, gal jau paskutinis galas! Ar ir tu kósi? – Nekósu. Jisai šiandiej labai kósa. Aš uždykstu bekósėdamas. Kosmi, kosiu. Krunščiu, kosu. Kai kuriems ligoniams pavyksta nuslopinti kosimąjį refleksą valios pastanga. Jis juokėsi kostinčiu balsu. Kosėk nekosėk – vėdaro negausi! Kósėk nekósėk – sūrio negausi! Kosėk nekosėk, bet dešrų negausi! Ko kósti, ar dešrų nori?

2. šnekėti: Kad Dievas klausytų, ką utėlė kosti, tai kaži kas pasidarytų.
apkósėti. kosint apipurkšti seilėmis: Ko taip išsižiojęs kósi, do mane apkósėsi. Apsikósėjo krūtinę.
atkósėti

1. kosint išstumti, pašalinti iš kvėpavimo takų ką: Skrepliai lipo prie gerklės, ir juos labai buvo sunku atkosėti. Krankštelėjo Ontė, dabar jau patenkintas, tai ne ašaką atkosėdamas, bet lyg per didelį gramą nurydamas. Atkosimosios priemonės sustiprina kosulio dirginimą ir stimuliuoja gleivių sekreciją. Užspringusi mergaitė atkósėjo ir išmetė trupinį. Kosti, sprengti ir negali atsikosėti, kai akstinas į gerklę įstrigo. Jis atsikósėjęs kraujais spjauja.

2. kosint pravalyti gerklę, pataisyti balsą. Jūraitis atsikosti ir taip pat nori dar kartą pasakyti. Atsikosėjo senukas ir vėla pradėjo šnekėti. Atsikósėjo ir tarė.

3. kosint ateiti: Dėdė atslenka, atkoso. Senis atkosėjo vėl ant pečiaus. Jau senelis atkósa.
įsikósėti. imti smarkiai, ilgai kosėti: Jis staiga taip įsikosėjo, kad kokias dvi minutes negalėjo kalbėti.
iškósėti

1. kosint išspjauti: Ligonė (ligonis) iškósėjo geltonas ir kruvinas skreples. Maniau, kad žarnas iškósėsiu. Užsikrėsti galima iškosėtais skreplių lašeliais. Sekretas kartais užkemša broncho spindį ir iškosimas kaip bronchų lipdinys. Jau iškosėjo Gaubienė paskutinius savo plaučius ir nutilusi užmerkė akis amžiams.

2. kosint pagadinti: Iškosėjau balsą, nebepagiedu.

3. kurį laiką kosėti: Visą naktį iškosėjo ant pečiaus.

4. baigti kosėti, užtektinai kosėti: Tu vienas bėk…, aš… aš, kai išsikosėsiu.

5. pasakyti ką nemalonų į akis: Aš jam viską ir iškósėjau, tegu dabar žino. Aš nueisiu, jo motinai visus darbus iškosėsiu. Atėjęs viską iškósėjo, kas tik ant seilės užėjo.

6. išsivadėti, išsikvėpti; išsivėdinti: Atkimštas alus išsikósėja. | Langą atidarius, kambarys išsikósėja nuo blogo oro.
nukósėti

1. sukosėti: Keletą kartų nusikosėjo ir nusispjovė. Nusijuokė šaltai pirklys nutukęs, poniutė nusikosėjo sausai.

2. kosint galą gauti, nusibaigti: Nusikósės ana, nebepagydysma. Senukas kosėjo kosėjo ir visai nusikosėjo. Kosėja ir kosėja, nusikósės kada nors. | Stataus sau trobelę, kad turėčiu kur nusikósėti (nukaršti) .

3. kosint nueiti: Girdėjau, kad per mišką kažkas nukosėjo, bet nemačiau kas. Tik girdžiu – kas nukósėjo per atšlaimą.

4. pavogti, paglemžti: Ko čia zuji aplink, gal tykai ko nukósėti! Tik padėk ką, teip ir nukósėja. Anas man nukósėjo šimtą rublių.
pakósėti. kiek kosėti: Šiąnakt tas vaikiukas pakósėjo. Susišaldžius kartais tenka ilgesnį laiką pakosėti. Nebegaliu pasikósėti.
pérkosėti. praleisti kurį laiką kosint: Naktį pérkosėti. Pérsikosiu.
prakósėti.

1. kosint pravalyti (užkimusią gerklę): Magdele, kaži, kad taip praustis… – paskui jau, prakosėjusi gerklę, stačiai baimingai prašneko Bušė.

2. kosint išeikvoti, praleisti: Jei žmogus su sunkenybe, gali daug prakósėti.
prikósėti. kosint priteršti: Ligonių prikosėtas ir pričiaudėtas oras.
sukósėti. trumpai kosėti, kostelėti: Aš tyliai sukosčiu ir pasuku labai labai lengvai jo durų rankeną. Tuomet mūsų bagatyrius biškutį sukosėjo.
užkósėti.

1. pradėti smarkiai kosėti: Senutė užsikosėjo ir išraudonavo iki žilų plaukų. Pats sriubtelėjo, susiraukė, lyg mergaitė užsikosėjo. Jei valgant užsikoso, kas nors skuba. Užsikosėjus spjauk, bo ožka nespjovė ir nusprogo. Jis kalbėjo užsikosėdamas. Vaikas tep užsikósėjo, kad vos atsipeikėjo.

2. užprašyti (kainą): Dar neparodę savo nuopelnų, jau buvo užkosėję algos padidinimo. Kažin kiek tas kriaučius man už ploščių užkosės? Ką tu par tokį branginyką nupirksi – anas kažno kiek ažkosės! Oho, kad užkósėjo už tokį arkliapalaikį. Užkosėjo penkių šimtų, bet atidavė už tris.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkoseti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x