apknibti

knìbti, knim̃ba (knim̃bsta, knem̃ba), -o (knẽbo).

1. klebti, nustoti stangrumo, leistis žemyn: Lytaus nebuvo, ir visos žolės knim̃ba žemyn. Kadagio šakelė knimbsta priš lytų, o stiepas priš giedrą. Mūsų vaikas vargu nebūs kumpa nosaite: teip tas pats galelis knim̃ba, teip knim̃ba.

2. dygti: Batviniai pradeda knibti.

3. labai ko norėti, trokšti, linkti į ką: Ans knibtè paknibęs ant ženatvės.
apknìbti. kiek apglebti, apvysti: Jau ilgas čėsas, kaip nėra lietaus, ažtat apknìbo ir žolynai.
įknìbti.

1. įkibti: Įknìbo erkė kūnan žmogaus. Rankos įknibo į jos plaukus. Gatavas į kailį įknibti. Lietuviai per daug jau įknibę į savo žemę. Šaknis paties žodžio giliai lietuviškoje kalboje įknibusi. Įsiknibo pri lango, kitų neprileida.

2. įsigilinti į ką, įnikti: Nuo pat mažumos įknibau knygosna. Ji įknibus ir įknibus į knygas, prie jokio darbo neina. Meistras taip buvo įknibęs į darbą, jog visai jo nepastebėjo. Įknim̃ba jau ans į kokį darbą, tai jau viską ir užmiršta. Kaime žmonės į darbus įknìbę. Vincukas su Kaze, labai įknibę į kiaušinių dažymą, neklausė iš pradžios, ką Monika kalbėjo. Knygelytę, mažos abėcėlės pavidalu, visi skaitėme įknibę, varžydamiesi. Kad įknibo tą knygą skaityti, tai nei į lauką neišeina. Įknibdavo pamažu, nepaprastai atsidėję, sklaidyti vieną po kito pageltusius knygų lapus. Vaikas įsiknibo knygą skaityti.
nuknìbti. žemyn nusileisti, susmukti, suglebti: Brylius nuknibęs, o pats apšlapęs – toks buvo mūsų piemuo. Varpos rugių nuknim̃ba, kaip prikaršta, prispė [ja]. Jos galva nuknibusi, jos rankos nuleistos. Ir kas buvo išsikėlimas, kol netekėjusi, o dabar ir nuknìbo: ištekėjo ir paliko paprasta įnumė. Nuknìbti (nusileisti, sukniubti) reiks i vokyčiuo.
nuknìbusiai. Knapiaĩ, nuknìbusiai (prastai) begyvenam.
nósis nuknìbo nusiminė: Jo nósis nuknìbo, kaip pasakiau, kad Morta už jo neis. Knibte nuknìbo nósis anai, kaip nustojo slūžmos. Nuknìbs nósis, kaip išmes iš vyresnybės.
paknìbti.

1. kiek palinkti, pakrypti: Paknìbusi (kreiva) noselė paliko vaikuo, kaip klapterėjo nu trobos (nuo aukšto) . Dėl didelio karščio žolių galvikės paknìbo.

2. turėti palinkimą, didelį norą, troškimą: Šuo ant mėsos šį vakarą paknìbęs. Ant prasto visi paknibę, ne ant gero. | Kad būt ant to paknìbusi (gabi) .
suknìbti.

1. sulinkti, sugulti, sukniubti: Avižos suknibo po lytaus. Po lietaus suknìbo rugiai. | Dabar suknibau veidu ant žemės, kaip užmuštieji suknimba.

2. visiems į ką įsigilinti, įnikti: Per tai Lietuvos liaudis trūsė suknibusi į darbus.
užknìbti. užkibti, kuo nors apkibti: Lempa užknimba (užsideda anglis), atknabinkiat – būs šviesiau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>knìbti, </b>knim̃ba (knim̃bsta, knem̃ba), -o (knẽbo). <br/>1. <span class="explanation">klebti, nustoti stangrumo, leistis žemyn: </span> Lytaus nebuvo, ir visos žolės knim̃ba žemyn. Kadagio šakelė knimbsta priš lytų, o stiepas priš giedrą. Mūsų vaikas vargu nebūs kumpa nosaite: teip tas pats galelis knim̃ba, teip knim̃ba. <br/>2. <span class="explanation">dygti: </span> Batviniai pradeda knibti. <br/>3. <span class="explanation">labai ko norėti, trokšti, linkti į ką: </span> Ans knibtè paknibęs ant ženatvės. <br/><b>apknìbti</b>. <span class="explanation">kiek apglebti, apvysti: </span> Jau ilgas čėsas, kaip nėra lietaus, ažtat apknìbo ir žolynai. <br/><b>įknìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įkibti: </span> Įknìbo erkė kūnan žmogaus. Rankos įknibo į jos plaukus. Gatavas į kailį įknibti. Lietuviai per daug jau įknibę į savo žemę. Šaknis paties žodžio giliai lietuviškoje kalboje įknibusi. Įsiknibo pri lango, kitų neprileida. <br/>2. <span class="explanation">įsigilinti į ką, įnikti: </span> Nuo pat mažumos įknibau knygosna. Ji įknibus ir įknibus į knygas, prie jokio darbo neina. Meistras taip buvo įknibęs į darbą, jog visai jo nepastebėjo. Įknim̃ba jau ans į kokį darbą, tai jau viską ir užmiršta. Kaime žmonės į darbus įknìbę. Vincukas su Kaze, labai įknibę į kiaušinių dažymą, neklausė iš pradžios, ką Monika kalbėjo. Knygelytę, mažos abėcėlės pavidalu, visi skaitėme įknibę, varžydamiesi. Kad įknibo tą knygą skaityti, tai nei į lauką neišeina. Įknibdavo pamažu, nepaprastai atsidėję, sklaidyti vieną po kito pageltusius knygų lapus. Vaikas įsiknibo knygą skaityti. <br/><b>nuknìbti</b>. <span class="explanation">žemyn nusileisti, susmukti, suglebti: </span> Brylius nuknibęs, o pats apšlapęs – toks buvo mūsų piemuo. Varpos rugių nuknim̃ba, kaip prikaršta, prispė [ja]. Jos galva nuknibusi, jos rankos nuleistos. Ir kas buvo išsikėlimas, kol netekėjusi, o dabar ir nuknìbo: ištekėjo ir paliko paprasta įnumė. Nuknìbti <span class="explanation"> (nusileisti, sukniubti) </span> reiks i vokyčiuo. <br/><b>nuknìbusiai</b>. Knapiaĩ, nuknìbusiai <span class="explanation"> (prastai) </span> begyvenam. <br/><b> nósis nuknìbo</b> <span class="explanation">nusiminė: </span> Jo nósis nuknìbo, kaip pasakiau, kad Morta už jo neis. Knibte nuknìbo nósis anai, kaip nustojo slūžmos. Nuknìbs nósis, kaip išmes iš vyresnybės. <br/><b>paknìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek palinkti, pakrypti: </span> Paknìbusi <span class="explanation"> (kreiva) </span> noselė paliko vaikuo, kaip klapterėjo nu trobos <span class="explanation"> (nuo aukšto) </span>. Dėl didelio karščio žolių galvikės paknìbo. <br/>2. <span class="explanation">turėti palinkimą, didelį norą, troškimą: </span> Šuo ant mėsos šį vakarą paknìbęs. Ant prasto visi paknibę, ne ant gero. | Kad būt ant to paknìbusi <span class="explanation"> (gabi) </span>. <br/><b>suknìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sulinkti, sugulti, sukniubti: </span> Avižos suknibo po lytaus. Po lietaus suknìbo rugiai. | Dabar suknibau veidu ant žemės, kaip užmuštieji suknimba. <br/>2. <span class="explanation">visiems į ką įsigilinti, įnikti: </span> Per tai Lietuvos liaudis trūsė suknibusi į darbus. <br/><b>užknìbti</b>. <span class="explanation">užkibti, kuo nors apkibti: </span> Lempa užknimba <span class="explanation"> (užsideda anglis), </span> atknabinkiat – būs šviesiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.