apkelnėti

kélnėti, -ėja, -ėjo. kelnė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. mauti kelnėmis: Da iš lopšio neišlipė, o jau kelnė́ja. Aš kélnėjuos, t. y. velku sejoną arba kelnes. Ką tu čia tep ilgai kelnėjys? Gali dėl manęs kelnė́tis, aš nepasipiktinsiu. Jis dar kelnė́jas, o jau svečiai pradėjo eiti. Tėvas kelnė́jas (vienas kelnes nusimauna, kitas užsimauna) visims matant. | Jau tik kelnė́kias – būtinai turia kas nosį įkišti. Nekelnė́kis (nesisagstyk, nesitvarkyk kelnių) čia, juk žmonys mato.

2. apgauti.
apkelnė́ti. apauti kelnėmis, aprengti: Seniau, būdavo, tik pusbernį jau apkelnė́ja. Apsikelnė́ti reikia. | Dabar lauk tu jo, kol jis apsikelnė̃s. Na, ar tu apsikelnė́si kada, ar ne?
nukelnė́ti

1. numauti kelnes: Sugavę nukelnė́jo ir paleido. Nusikelnė́ti yra nusidaryti sijoną, kelnes.

2. nuveikti: Širšonas bimbalą nukelnė́jo, kad ir plunksnos padulkėjo. nusmukdyti: Patį poną, galutinai nukelnėję laukan (iš dvaro) išvarė.

3. nusigyventi: Jis čia begyvendamas nukelnė̃s. Gervaraisčio dvarininkas nusikelnėjo. Taip nusikelnė́jo, kad buvo visai plikas.

4. apgauti: Neprasidėk su juo – nukelnė́s tave. Bepiga tokį durnių nukelnė́ti.

5. susismaukti į bumburus, sąsmaukas. Nusikelnė́jo siūlai audant, kad verpėja prýlaipojo verpdama.
susikelnė́ti apsivilkti, susitvarkyti drabužius: Ar jau susikelnė́jai?
užkelnė́ti. apsikelnėti: Užkelnė́ti bus apsivilkti kelnėmis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kélnėti, </b>-ėja, -ėjo. kelnė́ti, -ė́ja, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">mauti kelnėmis: </span> Da iš lopšio neišlipė, o jau kelnė́ja. Aš kélnėjuos, t. y. velku sejoną arba kelnes. Ką tu čia tep ilgai kelnėjys? Gali dėl manęs kelnė́tis, aš nepasipiktinsiu. Jis dar kelnė́jas, o jau svečiai pradėjo eiti. Tėvas kelnė́jas <span class="explanation"> (vienas kelnes nusimauna, kitas užsimauna) </span> visims matant. | Jau tik kelnė́kias – būtinai turia kas nosį įkišti. Nekelnė́kis <span class="explanation"> (nesisagstyk, nesitvarkyk kelnių) </span> čia, juk žmonys mato. <br/>2. <span class="explanation">apgauti. </span> <br/><b>apkelnė́ti</b>. <span class="explanation">apauti kelnėmis, aprengti: </span> Seniau, būdavo, tik pusbernį jau apkelnė́ja. Apsikelnė́ti reikia. | Dabar lauk tu jo, kol jis apsikelnė̃s. Na, ar tu apsikelnė́si kada, ar ne? <br/><b>nukelnė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">numauti kelnes: </span> Sugavę nukelnė́jo ir paleido. Nusikelnė́ti yra nusidaryti sijoną, kelnes. <br/>2. <span class="explanation">nuveikti: </span> Širšonas bimbalą nukelnė́jo, kad ir plunksnos padulkėjo. <span class="explanation">nusmukdyti: </span> Patį poną, galutinai nukelnėję laukan <span class="explanation"> (iš dvaro) </span> išvarė. <br/>3. <span class="explanation">nusigyventi: </span> Jis čia begyvendamas nukelnė̃s. Gervaraisčio dvarininkas nusikelnėjo. Taip nusikelnė́jo, kad buvo visai plikas. <br/>4. <span class="explanation">apgauti: </span> Neprasidėk su juo – nukelnė́s tave. Bepiga tokį durnių nukelnė́ti. <br/>5. <span class="explanation">susismaukti į bumburus, sąsmaukas</span>. Nusikelnė́jo siūlai audant, kad verpėja prýlaipojo verpdama. <br/><b>susikelnė́ti</b> <span class="explanation">apsivilkti, susitvarkyti drabužius: </span> Ar jau susikelnė́jai? <br/><b>užkelnė́ti</b>. <span class="explanation">apsikelnėti: </span> Užkelnė́ti bus apsivilkti kelnėmis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.