kapójimas.
1. → kapoti 1: Mėsos kapojimas.
2. smulkinimas, skaldymas: Laimingi tie, kuriems malkų kapojimas duoda sielai gražiausio ir įdomiausio turinio.
3. kaupimas, kasimas: Su lopeta aplopetuo [ja] tabokynus; tą darbą vadina kapojimu nuo lopetos, kapočiu vadinamos.
4. plakimas, mušimas: Dabar prasideda asilo ujimas, raginimas, botagu kapojimas ir visaip pravardžiojimas.
5. graužimas, ėdimas. Kopūstų diegus galima nuo amaro kapójimo išsaugot.
apkapójimas. → apkapoti 1: Toks šakų apkapójimas medžiui nesveika. | Sėklinių raudonųjų dobilų (sėklojų) apkapojimas.
atkapójimas. → atkapoti
1.
iškapójimas. → iškapoti 5: Per gilus lovio iškapójimas (išskobimas) .
nukapójimas. → nukapoti 1: Po nukapojimo sąnarių į karštą katilą įmestas buvo. Stoties krovėjai dėl algų nukapojimo paskelbė streiką.
pakapójimas. → pakapoti 2: Šakų pakapójimas.
pérkapojimas. → perkapoti.
prakapójimas.
1. → prakapoti
2.
2. → prakapoti
3.
prikapójimas. → prikapoti
1.
sukapójimas.
1. → sukapoti 2: Užmokėk žmogui už malkų sukapojimą.
2. susimušimas, susikirtimas: Gaidžių susikirtimas, susikapójimas.
3. → sukapoti 5: Tavo nugara visa pilna vienų randų ir skaudžių sukapojimų.
užkapójimas.
1. užmušimas kapojant: Negyvai užkapojimų buvo nemaža.
2. užvalgymas: Ot kad biskį užkapójimo!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.