apkalėti

.
kalė́ti, kãli (-ė́ja), -ė́jo

1. būti kalėjime: Aš kaliù, t. y. kenčiu kaliny. Gal jis apkaltas, gal jis kalėja. Parvedęs į pilę, į gelžinius įdėjo, kurioj didžiai ilgai kalėjo. Jie susitarė pirm išeidami kalė́t, Vyturį nuskandint. Kol jis kalėjo, guodė ir drąsino jį. Kalimasis laikas.

2. kalinti, laikyti apkaltą, laikyti kalėjime: Europos kultūros diegus tebekalėjo stiprios romėnų kultūros tradicijos. Gali ir kūną savo padonųjų ažumušti, vargint, kalėt. Tu žinai, jog ne po teisei Herodas mane kali. Teip mus smertis kalėjo.

3. smelkti, stelbti, gožti (augalus): Žolės pradėjo kalė́ti daržoves. Tas beržas anuos mažesnius kãli. Medžiai visados kali po savim augalus. Didesniejai medžiai tik daržus kalė́s.

4. nykti būnant vienoje vietoje, būnant prispaustam: Gal kiti, dausas pajutę, vienumoj nebekalės. Aš kaliúos visą dieną uždarytas ir nusinūdniju.
apkalė́ti, àpkali, -ė́jo. apkalinti: Aš jį apkalė́siu, t. y. į kalinį įdėsiu.
atkalė́ti, àtkali, -ė́jo.

1. atbūti kalėjime: Atkalėjai už arielką ir dar nori papulti. Tus metus atkalėjęs, nei maž geresnis nebuvęs. Ana atsìkali už nudobimą kūdikio turme, t. y. atsisėdi.

2. atsibūti uždarytam: Tie paršiukai tam tvarte atsikalė́jo par dieną, paleisk ant vakaro.
iškalė́ti, ìškali, -ė́jo

1. išbūti kalėjime: Septynerius metus iškalėjo.

2. nustelbti, nusmelkti: Medis žoles ìškali, t. y. nusmelkia.
nukalė́ti, nùkali, -ė́jo

1. nugožti, nusmelkti: Piktžolės javus nukalė́jo. Liepa nukalėjo obelaitę. Kūkaliai kviečius nukali. Medžiai nukalėjo kanapes ir viralus (daržoves) . Uosiai baisiai dirvas nùkali. Svėrės visus miežius nukalėjo. Erškėčiai nusmelkia ir nukali. grūdą. Nukalė́tos kanapės. Medžių nukalėti javai.

2. nuvargti, apsilpti: Nukalėjo mano pečiai. | Žmogus, į kalinį įdėtas, nukalė́jo. Su drabužiais vis apsidaręs, nusikalė́jau. Nusikalė́ [ja] kūnas – vis aptvertas, aptvertas. Taip nusikalė́jau visą žiemą be pirties. Paršeliai, seniai uždaryti, dideliai nusikalė́jo, paleisk nors valandelę. Tai nusikalė́jo tos vištos gardukyj. Nusisiausk šarkus, juk nusikalė́jai par dieną. Šarkūse kūnas nusikalėjo. Kambary bebūdamas žmogus nusikalėja. Šuo laksto nusikalėjęs pri sieto. Nusikalė́ję tos kiaulės bebūdamos uždarytos. Baisiai nusikalė́jęs išejo iš turmelio. Kitasis, per nedėlę stuboj nusikalėjęs, kaip ant sparnų tą rytą pasilakiojo.

3. nuvarginti, nuspausti: Čeverykos posiaurės, tai kad nukalėjo kojas, kol parėjo.

4. nustilbti, nusismelkti: Visi daigai kalėte nukalė́jo nuo paunksnio medžio. Reikia persodint kvietkus, bo nusikalės. Nedžiauk sruogų ant tvoros – nasturkos per daug nusikali.
prakalė́ti, pràkali, -ė́jo. prabūti kalėjime: Vyras dešimtį metų prakalėjęs.
užkalė́ti, ùžkali, -ė́jo

1. užgožti, nustelbti: Žolė kopūstus užkalė́jo. Žolės pupų neužkalė̃s. Pienės visas avižas užkalė́jo.

2. užnykti, užvargti: Tabokas, tankiai susodintas, užsikalės.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kalė́ti, </b>kãli (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">būti kalėjime: </span> Aš kaliù, t. y. kenčiu kaliny. Gal jis apkaltas, gal jis kalėja. Parvedęs į pilę, į gelžinius įdėjo, kurioj didžiai ilgai kalėjo. Jie susitarė pirm išeidami kalė́t, Vyturį nuskandint. Kol jis kalėjo, guodė ir drąsino jį. Kalimasis laikas. <br/>2. <span class="explanation">kalinti, laikyti apkaltą, laikyti kalėjime: </span> Europos kultūros diegus tebekalėjo stiprios romėnų kultūros tradicijos. Gali ir kūną savo padonųjų ažumušti, vargint, kalėt. Tu žinai, jog ne po teisei Herodas mane kali. Teip mus smertis kalėjo. <br/>3. <span class="explanation">smelkti, stelbti, gožti (augalus): </span> Žolės pradėjo kalė́ti daržoves. Tas beržas anuos mažesnius kãli. Medžiai visados kali po savim augalus. Didesniejai medžiai tik daržus kalė́s. <br/>4. <span class="explanation">nykti būnant vienoje vietoje, būnant prispaustam: </span> Gal kiti, dausas pajutę, vienumoj nebekalės. Aš kaliúos visą dieną uždarytas ir nusinūdniju. <br/><b>apkalė́ti, </b>àpkali, -ė́jo. <span class="explanation">apkalinti: </span> Aš jį apkalė́siu, t. y. į kalinį įdėsiu. <br/><b>atkalė́ti, </b>àtkali, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">atbūti kalėjime: </span> Atkalėjai už arielką ir dar nori papulti. Tus metus atkalėjęs, nei maž geresnis nebuvęs. Ana atsìkali už nudobimą kūdikio turme, t. y. atsisėdi. <br/>2. <span class="explanation">atsibūti uždarytam: </span> Tie paršiukai tam tvarte atsikalė́jo par dieną, paleisk ant vakaro. <br/><b>iškalė́ti, </b>ìškali, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išbūti kalėjime: </span> Septynerius metus iškalėjo. <br/>2. <span class="explanation">nustelbti, nusmelkti: </span> Medis žoles ìškali, t. y. nusmelkia. <br/><b>nukalė́ti, </b>nùkali, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">nugožti, nusmelkti: </span> Piktžolės javus nukalė́jo. Liepa nukalėjo obelaitę. Kūkaliai kviečius nukali. Medžiai nukalėjo kanapes ir viralus <span class="explanation"> (daržoves) </span>. Uosiai baisiai dirvas nùkali. Svėrės visus miežius nukalėjo. Erškėčiai nusmelkia ir nukali. grūdą. Nukalė́tos kanapės. Medžių nukalėti javai. <br/>2. <span class="explanation">nuvargti, apsilpti: </span> Nukalėjo mano pečiai. | Žmogus, į kalinį įdėtas, nukalė́jo. Su drabužiais vis apsidaręs, nusikalė́jau. Nusikalė́ [ja] kūnas – vis aptvertas, aptvertas. Taip nusikalė́jau visą žiemą be pirties. Paršeliai, seniai uždaryti, dideliai nusikalė́jo, paleisk nors valandelę. Tai nusikalė́jo tos vištos gardukyj. Nusisiausk šarkus, juk nusikalė́jai par dieną. Šarkūse kūnas nusikalėjo. Kambary bebūdamas žmogus nusikalėja. Šuo laksto nusikalėjęs pri sieto. Nusikalė́ję tos kiaulės bebūdamos uždarytos. Baisiai nusikalė́jęs išejo iš turmelio. Kitasis, per nedėlę stuboj nusikalėjęs, kaip ant sparnų tą rytą pasilakiojo. <br/>3. <span class="explanation">nuvarginti, nuspausti: </span> Čeverykos posiaurės, tai kad nukalėjo kojas, kol parėjo. <br/>4. <span class="explanation">nustilbti, nusismelkti: </span> Visi daigai kalėte nukalė́jo nuo paunksnio medžio. Reikia persodint kvietkus, bo nusikalės. Nedžiauk sruogų ant tvoros – nasturkos per daug nusikali. <br/><b>prakalė́ti, </b>pràkali, -ė́jo. <span class="explanation">prabūti kalėjime: </span> Vyras dešimtį metų prakalėjęs. <br/><b>užkalė́ti, </b>ùžkali, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">užgožti, nustelbti: </span> Žolė kopūstus užkalė́jo. Žolės pupų neužkalė̃s. Pienės visas avižas užkalė́jo. <br/>2. <span class="explanation">užnykti, užvargti: </span> Tabokas, tankiai susodintas, užsikalės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.