apiputoti

putóti, -ója, -ójo

1. kilti, darytis, dėtis putoms: Piliant alus putója. Alus tik putója, bėga oran. Vilius gali ir perka ne tik putojančio vyno, bet ir saldaus vyno, ir rūgštaus vyno. Šiandie taurės mums putoja. Jei karvę melžiant pienas putoja, tai bus lietaus. Jei karvės duoda maža ir putojančio pieno – bus lietaus. Putója geltonom putom. Vanduo, krisdamas nuo akmens, putó [ja] putomis. Bet štai prieš juos jūra plačioji banguoja, siūbuoja, putoja. Siaučia putoja bangos, ir niekaip žmogus nesuprasi, ar jos su uolomis kaujas, ar žaidžia. Ežeras putója. Mačiau, kaip pavasarį upė ištvinus prie tilto putojo ir šniokštė. Juodžemis trupėjo ir biro į putojantį vandenį. Jau putója balos – pradeda ant upelį bėgt, grioviai pilni vandenio. Ant vandenio užsideda burbuliukai, putója sniegas. Ir putódams sniegs visur į nieką pavirto. Putojančios vonios. Išbaldina – bálta bálta, lietus lyja – tai net putója. Lenkiasi, stoja, duria, putoja. Pakėžęs jau sniegas korėjas, o kožnoj duobelėj apsekęs vanduo putojas.

2. daryti putas, muilinti: Ar gerai putója muilas? Kam tiek daug muilo putóji?

3. leisti putas (iš burnos, iš snukio): Putoja ir griežia dantimis. Ir, parpuolęs ant žemės, voliojos vis putodamas. Taip visi tuojaus su kuciais bėgo į krūvą ir tikt vis „užmušt, užmušt“ putódami rėkė. Du žili meitėliai pjaunas, baltom putom putoja. Neūžtauk, kuily, nesiputók!

4. labai prakaituoti, kaisti: Dirbau, ka nugara putójo! Bėgu uždusus, kupra putója, o nepaveju, i gana. Putódamas uždirbdavai dvidešimt kapeikų. Kad duoda, kad kerta rugius, net jam klynas putója! Bėgu, skubu, kad subinė putó [ja],
o anam neįtinku! Raunam linus, kad šakumas putó [ja] ! Tau kulis putós, kol išminkysi. Tu berneli, kur tu joji, tau žirgelis jau putoja. Ilsta šyvas žirgelis, krauju putoja. Arklys putoja.

5. smarkiai supykus bartis, rėkti, kad net tikštų seilės: Senoji Karalienė putoja pykčiu ant sūnaus. Tėvas net putojo iš piktumo. Braniukė ka putója, ka putója, o tie vaikai tik juokiasi. Kaimynas an kaimyno putója. Rėkia putoja – jos niekas nenutildins. Ateina putódamas. Pati putója putója, o jis, nebagas, tyli. Putóji ir putóji per dienas. Prieš tėvus sarmata putót. Ko čia putójies kaip pasiutęs, niekas čia tavęs nebijo!

6. smarkiai reikštis (jausmams): Kur tik ragana sustoja, apkalbos, vaidai putoja. Apmaudas putoja vyrų širdyse. Kiek čia keršto putójo!

7. daug kalbėti, plepėti, taukšti, tauzyti: Putóji, ir pati nežinai ką. Ale jau kai pradeda putót, tai galo nėr. Ką čia putóji dykąją! Bedievių burna putoja piktą.

8. smarkiai, godžiai valgyti: Va tai putója, kas papuola, brat!
apiputóti

1. atsirasti putoms, apsidėti putomis: Alus jau apsiputójęs, tuoj ims rūgt. Ugnelė žyburiuoja, bulbių katilėlis užkaistas jau apsiputojęs. Upeliai apsiputoję, urduliais gurgėdami plaukė. Iškilo iš apsiputojusios jūros nedidelė sala. Kai pradeda [ežeras] banguoti, šniokšti, siausti – apsiputoja visas.

2. aptaškyti putomis. . aptikšti, aplipti putomis: Laiveliukas apiputojęs visas, privarytas smėlio. Mėsos puode gelžis verda apiputójęs. Lūpos apsiputojo, akys krauju pasriuvo. Apsiputojusiu snukiu lokys.

3. išleisti putas (iš burnos, iš snukio), apsiseilėti: Apsibuzojęs, apsiputojęs – kap su tokiu ir prie stalo sėdėt! Ko dabar apsiputojai kaip šernas! Apsiputojęs kap kuilys. Hapkė sužaibavo akimis, nusikeikė, apsiputojo. Socialdemokratai apsiputoję šaukė darbininkus balsuoti už jų sąrašą. Geria apsiputóję po pusę stiklinaitės – kokia čia sveikata. Kap šoko jis an manęs apsiputójęs, misliau, ka sumindžios! Jie derėjos apsiputoję.

4. labai suprakaituoti, sukaisti: Apiputojo kap arklys, vilkų vejamas. Arkliu taip smarkiai važiuota, kad net apsiputójęs. Velnias kad lėkė į peklą apsiputojęs! Arkliai apsiputoję, net balti.

5. būti perimtam pykčio, piktai rėkti: Tegu jį, tegu – vis apsiputójęs per dienų dieneles. Atbėgo apsiputójęs ir ėmė bartis.
atputóti.

1. putojant artėti: Didelė banga atšniokščia, atputoja į krantą.

2. apsitaškyti putomis (iš burnos, iš snukio), apsiseilėti: Atsiputó [jo],
atsisnarglė [jo] visas. Velnias giema net atsiputójęs.

3. smarkiai sušilti, suprakaituoti (dirbant): Atsiputóję kruta.

4. labai sušilus, atbėgti, ateiti: Anądien jis buvo pas mus atputójęs. Ar jau atputójai? Atbėga atputója pasiutęs šuo.
įputóti. pridaryti putų: Muilą labai inputójau [prausdamos],
ir pasišiaušė kakta.
išputóti; .

1. išeiti į putas, pavirsti putomis: Baltymai sultinyje šakute plakami, kol išputoja. Lašiniai užsispirgyt geriau, negu sviestas, – sviestas išputója. Jei tu mane. neišgersi – visas išputosiu.

2. išrūgti putojant: Išputójo alus. Jei cukraus per mažai įdėsi, tai išputos uogos. Jau alus išsiputójo.

3. pasidaryti putotam, aptekti putomis: Jie regėjo sujudintas mares, jų išputojusias ir didžias kaip kalnus vilnis. Priėjova ir kitą upelį, ir tas išsiputójęs, patvinęs.

4. labai išprakaituoti, sukaisti: Žiūrėk, kaip nupluko, išputójo arklys. Kai reikėjo tuos penkis kilometrus motociklą stumti, tai ir nugaros išputojo.

5. iškilti (ppr. rūgstant), iškaužoti, iškoryti: Pridėk gerai mielių, tai pyragas gerai išputos. | Išputójusio čiugūno dalgis yr plovotas.

6. su putomis išnešti, iškelti į paviršių: Baisios marių vilnys, savo pačių gėdą išputojančios.

7. piktai išsakyti: Baisius gandinimus išputoja. Liežuviai dūko, visokius išgąstingus darkymo ir bliuznijimo žodžius prieš jį išputodami.
nuputóti

1. išsiskirti putoms (verdant): Žiūrėk, gal jau nuputójo mėsa, reikia nugraibyt putas.

2. apsitraukti putomis: Priėmė jį gražiai: ir pautienės stačiokės iškepė, ir nuputojusio alaus pastatė. Praplikimai nuputója nuo sniego.

3. nuimti, nugriebti putas.

4. visam labai sukaisti, suprakaituoti: Kai parjojo namo, arklys net baltas buvo, nuputojęs, o tėvą vos gyvą nuo arklio nusodino. Žirgas stenėjo bėgdamas, šonai nuputojo. Moteriškės rišo rugius nuputojusios. Nusiputójęs kol tu nueik po pietų, jau visos seniai darbuojas. Įeisi kitą sykį į staldį – arklys nusiputójęs, laumių nujodinėtas.

5. putojant nuplaukti: Paliko kadokus an ledo, tuojčės ledus pradėj [o] varyt, nu ir [jie] nuputój [o].

6. smarkiai sušilusiam nueiti, nubėgti: Netrukau į Salantus nuputóti.

7. įniršti, įpykti: Ka čia kertas nusiputójusi! Pula viršuo kaip žaltys nusiputójęs.

8. nuprausti: Nuputójo mergiotę po dušu.

9. mirti, nusibaigti: Parsisprogo ir nusiputojo, į griovį įvirtęs.
paputóti.

1. purslais pasitaškyti, papursloti: Lėkščios bangos pašėlo, paputojo, čia seną tvorą išvertė ir su savimi nunešė.

2. perpykus pasibarti: Ji mano, kad kas nusigąs, kai ji paputõs.
parputóti. labai sušilusiam, putotam pareiti, parbėgti: Veizu – parbėgąs parputójąs arklys be vežimo. Dar lig nesutemus parputójai. Tik parputoja ristas žirgelis.
pérputoti.

1. perrūgti: Sugyžusi jau, párputota latvių skabaputra, o latviai valgo pasiskanindami.

2. išputoti, nuputoti.
priputóti.

1. pasidaryti pilnam putų, atsirasti daug putų: Išvirė alų, priputójo bačkutė. Priputójo kap marklà [užmaišyla saldė]. Būriai vaikų pasklido po priputojusius kiemus ir klonius.

2. labai suprakaituoti, sušilti: Dirbsi, kad šakumas priputós!

3. prikalbėti, priplepėti, pritaukšti: Bobos daug an manęs priputójo.

4. priėsti: Tiek pririjo, tiek prisikimšo, tiek prisiputojo, kad peržiem ant vieno šono lauže išmiegojo [lokys].
suputóti

1. atsirasti putoms, pavirsti putomis: Į sirupą sudedami tryniai ir plakama, kol suputoja. Anais metais per Jurgį prisnigo, bet kap tik patekėjo saulė, tai sniegas ir suputojo (sutirpo putodamas) . Baltais žiedais suputoja vyšnios, obelys, kriaušės. Šalta smetona susikelia, susputója, nieko negali padaryt.

2. imti putoti: Taurėse suputojo vaiskus vynas. [V] anduo suputó [jo] baltom vilnim, išlindo smakas. Šiandien vandenynas šnara, atrisdamas nedideles, tik prie paties kranto suputojančias bangas. Vanduo susiputojęs pylės į laivą.

3. labai suprakaituoti, sušilti: Arkliai greitai suputojo. Teko suputót, iki iškasiau tokią duobę.

4. labai sušildyti: Ir arkliai suputóti visi, sušilę.
užputóti.

1. pradėti putoti, užsidėti putoms: Sultys da geros, tik šiandie užputójo. Kelią paleidė, balės užputójo.

2. apsitaškyti putomis (iš burnos, snukio), seilėmis: Ginčinosi net užsiputoję, kol abu ratų nustojo. Zuja kap tekis užsiputojęs. Arkliai užsiputóję ėda.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apiputoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x