apiplyšti

plýšti, -ta, -o

1. rastis plyšiams, skylėms, skilti į dalis, driksti, trūkti, sprogti: Alyvniai (alyviniai) obuoliai plýšta an obeles. Skersai plyštantis vaisius. Subrendusios ankštys plyšta, ir grūdai išbyra. Kap plýšo toj drobė, visi grūdai razsipylė. Plyšta šilkų tinklelis. Tinklas jų plyšo. Čia debesis plýšusi. Plyšta pūslė. Maniau, žarnos pliš: duoda pusę stiklinės aliejaus. Žemė teip suaižėjus: bulbė auga, i žemė plýšta. Žemė plyšta, pleišti. Plýšo duona, revas radõs. Barbarka (kūlė) padirbta iš neplyštančio medžio. Drūtai (labai) plyšus lėkštelė. Stiklas plyšta. Akmuo karštas [v] andeny plyšta. Tavas plýšo kiaušinis. Nes kitaip plyšta sūdai, o vynas išteka. Kirvio pentis plýšo. Nuo brangymečio ir bado darbininkų kantrybė plyšo (baigėsi, išseko) . Valgyk ir pilvą plýšk. Valgyk, kad pilvas plyšt, krutėk, kad akys lįst. Tiek daug darbų, nors ir plýšk. Visi gėrė ik plýštant. Kad tu plýšk, nėr iš ko [pirkti]. Motka raudojo, misliau, kad plỹš. Plýšk rėkdamas – jau neatšauksi [mirusio]. Plyšo raudodami (labai raudojo) . Gale lauko puodas plyšta.
plyštinaĩ. skirsti: Jau ma [n] ka plýšta kojos! sprogti. Ka tik plýšta snariadas, balsas girdžias – bubt.

2. duotis lupamam, knotis, atkepti, atšokti: Karnos jau plýšta. Kad gilės krinta, reik krėsti; kad liepos plýšta (atkempa), plėšk. Kada liepas plyšta, tada plėšk.

3. dėvėtis, kiurti nuo ilgo nešiojimo: Neplyštamas (kuris ilgai neplyšta) drabužis. Par grumtynę vaikščiojant naginės labai plyšta. Man plyšta kojinės. Visa kas žmogui plyšta. Plýšo nuplýšo marškiniai.

4. mažėti, atsileisti: Vai, ir sliduma, Dievulėliai! Ir neplyšta šitas šaltis! Šaltelis plýšo.

5. smarkiai šaukti, rėkti: Ko čia taip plýšti, mes negi kurti esam! Ko čia plýšti kaip smaugiamas! Ko plýšti kai inžabotas! Vaikas rėkia plyšta, o jie lyg negirdi. Mergos dainuoja, plýšta. Vienas atsikėlė subambęs, o kitas plýšta, dainuoja. Žiūrėk, ko tas vaikas visa gerkle plýšta.
plyštinaĩ. Plyštinaĩ rėkti.

6. labai skambėti, aidėti: Laikykit vagį! – plyšo nuo riksmo laukai. Kas taip šauka, kas taip verka, kad ir laukai plýšta? Kas te rėkia, kas te šaukia, net laukeliai plýšta. Daržas plyšdavo nuo baisaus kudakavimo. Kap ima [dainuoti],
tai net plýšta troba.

7. būti perpildytam: Aruodai nuo visokių gėrybių pertekliaus plyšo. Kaimyno karvių tešmenys plyšta, o muno karvių tešmuo susitraukė. | Galva nuo rūpesčių plyšta. Katrė, vienmarškinė, po plaukų, basa prie stalo kočiojo drabužius; įpykusi, įniršusi plyšo raudoniu (labai įraudusi) . Ji graži merga – plýšta raudoniu (raudonais veidais) . būti labai riebiam: Veidai raudoni, riebi [mergaitė],
net plýšta. Liuob prasčiai (prastai) ėsdavom, o žandai plýšo.

8. tūžti, širsti: Anie, tatai girdėdami, plyšo.

9. ėsti, ryti, sprogti: Čia kieme visi plýšta bulbes. Plýšta šeškus viščiukus. Tas kiaulis gerai plyšta. Jūs plyštat – manęs nepažįstat.
apmaudaĩs (iš ãpmaudo, dėl piktùmo) plýšti labai perpykti, įširsti: Kuo neplyšau apmaudais negaudama vietos išvažiuoti, kur man reikia. Iš apmaudo plyšti gal. Gal dėl piktumo plyšti.
aũsys plýšta. Čia buvo pats sujudimas. Rėksmas, klyksmas, beldimas, triukšmas toks, kad net ausys plyšo.
galvà plýšta. Galva plyšta, nežinom, ką daryti.
gerklėjè plýšti labai šaukti: Janikė plýšta gerklė̃ [je].
juokù (juokaĩs) plýšti smarkiai juoktis: O tas žynys be galo džiaugėsi, net juokais plyšo. Jis tik žiūri į dyvus ir plyšta juokais. Salė plyšo juoku.
lū̃š [ar] plỹš būtinai: Atrodė, kad jis pasiryžęs, luš ar pliš, įvykdyti kiekvieną įsakymą. Aš turiu išgelbėti savo viršininko gerą vardą – luš pliš.
[ar] plỹš [ar] trū̃ks. būtinai, bet kuriuo atveju: Trūks plyš, o arielkos reik. Ar plyš ar trūks, nepasiduosiu. Trūks plyš, bet reikia ryžtis.
širdìs plýšta [perpùs, per pùsę] . labai skaudu, liūdna, gaila: Ir mano širdis plyšo iš gailesčio. Širdis krūtinėje man plyšta, bet žaist jausmais aš negaliu. Vaikas merdėja, man širdis plyšta. Kai duktė mirė, tai mano širdis plyšo. Plyšta širdelė, sprogsta galvelė, nėra kam paguosti. Bet jos. širdis perpus plyšo galvojant, kad sūnus niekados daugiau neregės savo tėvo. Ka pradedi galvot, širdìs plýšta par pùsę.
trūktinaĩ plyštinaĩ karštai, energingai: Jis trūktinaĩ plyštinaĩ ima.
apiplýšti. apdriksti, apskurti: Starkonių berniokų stogai apiplýšę. Jos ir rūbai applýšę. Buvo gražus miestelis, ale dabar apiplýšęs, apdegęs. Paėjo da toliau, patiko da senesnį apiplyšusį senuką. Applýšęs žmogus, aptrūkęs.
atplýšti.

1. atitrūkti, atidriksti: Ant galvos kepurė pusiau atplyšusiu brylium. Atplýšo čia manie skvernas. Lubose baigia atplyšti plonos lentos. Neretai vaismedžių šakos atplyšta.

2. ateiti šaukiant, rėkiant, dainuojant: Kas tę taip nuo miško atplyšta?
įplýšti

1. įdriksti, įskilti: Išvilko tiek žuvių, kad. ir tinklas įplýšo. Įplýšo skvernas, reikia susisiūti. Įplýšęs sienoje plyšys. Ve durys įplýšusios. Inplýšęs puodas, ir tiek brangiai prašai!

2. nutukti, įsipenėti: Ponia anspenėjus, ansplyšus, tai kap pagimdė vaiką – kap sienojį.
išplýšti.

1. atsirasti plyšiui, skylei, išdriksti: Sermėgo [je] skylė išplýšo. Kur tu čia dabar vaikščioji išplýšusiu klynu!

2. visiems nusidėvėti, iškiurti nuo ilgo nešiojimo: Apdarai išsibaigė, išplyšo. Visi kaliošai išplyšo. Drobės kąsnelį norinti išsiausti. Marškiniai visai išplyšę, iškiurę.
nuplýšti.

1. nudriksti, nuskurti: Gyveno vienas neturtingas žmogelis, jo žemelė buvo netikus, trobelės nuplýšę. Eina toliau, žiūri – dvaras nuplýšęs. Jam ka tik išgert – jis i nuplyšęs būt. O tas avinykas visas nuplyšęs. vargsta biednasis. Stogas nuplyšęs, kaminas nugriuvęs. Dangtis nuplyšęs, reikia ažlopyt.

2. nusinešioti, nusidėvėti: Seniau, kol milą išausdavo, milas nuplýšdavo. Kelnės greičiau nuplyšta už švarką. Nuplýšo drabužiai, nebturu nė su kuo nešioti. Ir nuplýšo marškinėliai. Nuplyšo batai, baigės pinigai. Vyžos mano nuplyšo bevaikščiojant pas tave. Mažesnė ir nuplyšèsnė man yra skarelė. | Kultuvas nuplýšo, reikia naujo. Ar sunku paprašyt? Paprašyk, nenuplìš liežiuvis. Pri medžio senelis pražilęs, keliai nuplýšę (nubraižyti, žaizdoti), kruvini. Tėvų kišenius nuplýšta nešant vaikam, o vaikų – kavojant nuo tėvų.

3. pasidaryti nederlingam, nusilaisinti: Nuplyšta laukas.

4. nueiti šaukiant, dainuojant: Čionai vėl du nuplýšo, nugiedojo.
liežùvis (liežiùvis) nuplýšo nusibodo (kalbėti, prašyti): Nuplyš gulbių sparneliai par mareles plaukiančių, nuplyš žmonių liežuvėliai ant mūs jaunų kalbančių. Jam liežiùvis nupliš nuo aiškinimo.
paplýšti.

1. kiek atplyšti: Paplyšusias vaismedžių šakas reikia tvirtai pririšti arba visai nupjauti.

2. sudriksti: Jau mano popieriai daiktais paplyšę, senai aš juos išėmiau.

3. sutrūkti, suskilti, sueižėti: Nagai kaltūnuoti, rankos paplýšę. Paplyšęs bakanas.

4. susidėvėti, prakiurti: Jau mã [no] žieminė kepurė paplyšo. Paplýšo kelnės ir marškiniai.

5. paryti, paėsti: Nor apiplyšęs, bet paplýšęs.

6. patrūkti, padvėsti: Pervarė arklį, ir paplýšo.
parplýšti.

1. nuskarti, nudriksti: Jau visai parplýšau, neturiu kuom apsivilkt.

2. susidėvėti: Parplýšo suknelė, reikia jau mest. Parplýšo maišas, nebeslaiko ir bulvos.
pérplyšti.

1. suplyšti į dalis, perdriksti, perskilti: Ažkliuvo eidamas tvoros, ir pérplyšo kelnės. Uždangtis. perplyšo ing dvi dali. Ir apsiujis (apsiuvas) (burtika, bortė) aplinkui skylę, kursai ją sutrauktų, jeib neperplyštų. Lenta párplyšo. Kvietys pérplyšęs. Apsidžiaugė kiškelis ir pradėjo juokties. Juokės, juokės – net jam lūpelės perplyšo. Valgyk – nepérplyš piulvas (pilvas) . Jeigu jau nori, tai i gerk, kol párplyši. Galės nors perplyšti bešaukdamas! Nors imk ir pérplyšk, jis neklauso, ir gana! Ryk, kad tu perplyštumbei (pertrūktumbei). Pati – ne vyža, neparplỹš. suskirsti, suskilti: Mano lūpos pérplyšę.

2. sprogti, padvėsti: Tas [šuo] surijo i pérplyšo.
gãli nósis (nósė) pérplyšti. Kvepėjo, kad galė́jo pradėm nósė párplyšti.
praplýšti.

1. atsirasti plyšiui, skylei, įplyšti, pradriksti: Drabužis praplýšo. Pradūriau kelnes kur kalvek ar praplýšo. Lig praplyštant milas kaip nau [ja] s. Viesulas svaido iš praplyšusių debesų sniegą. Nieko nėr amžino – visa pradyla, visa praplýšta.

2. imti smarkiai rėkti, šaukti: Užtat Saliamutė, kai tik įlėkė į tvartus, tuoj ir praplyšo: – Glostinėjies, čiupinėjies visas rytas! Pati tylėjo. Vyras praplyšo iš naujo. Praplýšo abudu kaip smakai. Praplýšo bobos, neturėjau kur akis kišti.

3. imti smarkiai ką daryti, reikštis: Kad praplýšo lyti! Tvankino tvankino, ir praplýšo lyti. Kaip praplyšo dainuoti, tai laukai skleidėsi. Patvoryje praplyšo skanus juokas.

4. pralobti: Iš ko tu teip greit praplýšai? Abė iš to meto praplyšęs.
priplýšti. priėsti, prisprogti: Priplýšai jau, nu tai ein – gulies. I lapė nuvirto nuo pirkelės, medaus priplyšus. Nor apiplyšus, bet priplyšus.
razsiplýšti. nusipenėti: Razsiplýšęs kunigas.
suplýšti

1. suskilti į dalis, sudriksti, sutrūkti: Vakar, besidraskant su bernais, suplyšo jo marškiniai. Sausais orais žemė suplyšta. Ir sudžiūvo, ir suplyšo juoda žemė be lietaus. [Varpinės] liko tiktai sienos suplýšę ir aprūkę nuo dūmų. Graži duona buvo – kur jie tokią ištaisė: nė suplýšus, nė sudegus. Kad tu suplyštum berėkdamas, niekše! suskirsti: Kojos suplýšę, kraujais aptekę. Kempinę pridėjo prie jo išdžiūvusiųjų, suplyšusiųjų lūpų. nudriksti: Čyst suplýšau, neturiu kuom apsirėdyti. Apgavikas papasakojo, kad jo sūnus suplyšęs, alkanas pas poną Dievą kiaules gano. Stogai suplýšę, kluonai dangum dengti.

2. susidėvėti: Rūbai veikiai suplýšta. Drabužio suplýšusio yra skudurai. Suplyšusi sermėga, dar suplyšesnės kelnės. Vienas kelnes teturu, ir tos pačios suplýšę. Suplyšus kaip ubago terba. Suplyšus paklotė po svietą lakioja.

3. suėsti, susprogti: Suplýšo visus lašinius. Te tau duonos plutelė, suplýš' tu.
užplýšti.

1. užlūžti, įskilti: Ažplýšo naga – nukirpk!

2. užrikti, uždainuoti: Pasiutusi ana: ka užplýšta – troba kelnojas. Užplýšo ta pasiutbobė, ka troba skleidas. | Didelis koras tų šunelių, tai užplýšta (ima smarkiai loti) kaip pabrikas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>plýšti, </b>-ta, -o<br/>1. <span class="explanation">rastis plyšiams, skylėms, skilti į dalis, driksti, trūkti, sprogti: </span> Alyvniai <span class="explanation"> (alyviniai) </span> obuoliai plýšta an obeles. Skersai plyštantis vaisius. Subrendusios ankštys plyšta, ir grūdai išbyra. Kap plýšo toj drobė, visi grūdai razsipylė. Plyšta šilkų tinklelis. Tinklas jų plyšo. Čia debesis plýšusi. Plyšta pūslė. Maniau, žarnos pliš: duoda pusę stiklinės aliejaus. Žemė teip suaižėjus: bulbė auga, i žemė plýšta. Žemė plyšta, pleišti. Plýšo duona, revas radõs. Barbarka <span class="explanation"> (kūlė) </span> padirbta iš neplyštančio medžio. Drūtai <span class="explanation"> (labai) </span> plyšus lėkštelė. Stiklas plyšta. Akmuo karštas [v] andeny plyšta. Tavas plýšo kiaušinis. Nes kitaip plyšta sūdai, o vynas išteka. Kirvio pentis plýšo. Nuo brangymečio ir bado darbininkų kantrybė plyšo <span class="explanation"> (baigėsi, išseko) </span>. Valgyk ir pilvą plýšk. Valgyk, kad pilvas plyšt, krutėk, kad akys lįst. Tiek daug darbų, nors ir plýšk. Visi gėrė ik plýštant. Kad tu plýšk, nėr iš ko [pirkti]. Motka raudojo, misliau, kad plỹš. Plýšk rėkdamas – jau neatšauksi [mirusio]. Plyšo raudodami <span class="explanation"> (labai raudojo) </span>. Gale lauko puodas plyšta. <br/><b>plyštinaĩ</b></b>. <span class="explanation">skirsti: </span> Jau ma [n] ka plýšta kojos! <span class="explanation">sprogti</span>. Ka tik plýšta snariadas, balsas girdžias – bubt. <br/>2. <span class="explanation">duotis lupamam, knotis, atkepti, atšokti: </span> Karnos jau plýšta. Kad gilės krinta, reik krėsti; kad liepos plýšta (atkempa), plėšk. Kada liepas plyšta, tada plėšk. <br/>3. <span class="explanation">dėvėtis, kiurti nuo ilgo nešiojimo: </span> Neplyštamas (kuris ilgai neplyšta) drabužis. Par grumtynę vaikščiojant naginės labai plyšta. Man plyšta kojinės. Visa kas žmogui plyšta. Plýšo nuplýšo marškiniai. <br/>4. <span class="explanation">mažėti, atsileisti: </span> Vai, ir sliduma, Dievulėliai! Ir neplyšta šitas šaltis! Šaltelis plýšo. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai šaukti, rėkti: </span> Ko čia taip plýšti, mes negi kurti esam! Ko čia plýšti kaip smaugiamas! Ko plýšti kai inžabotas! Vaikas rėkia plyšta, o jie lyg negirdi. Mergos dainuoja, plýšta. Vienas atsikėlė subambęs, o kitas plýšta, dainuoja. Žiūrėk, ko tas vaikas visa gerkle plýšta. <br/><b>plyštinaĩ</b></b>. Plyštinaĩ rėkti. <br/>6. <span class="explanation">labai skambėti, aidėti: </span> Laikykit vagį! – plyšo nuo riksmo laukai. Kas taip šauka, kas taip verka, kad ir laukai plýšta? Kas te rėkia, kas te šaukia, net laukeliai plýšta. Daržas plyšdavo nuo baisaus kudakavimo. Kap ima [dainuoti], tai net plýšta troba. <br/>7. <span class="explanation">būti perpildytam: </span> Aruodai nuo visokių gėrybių pertekliaus plyšo. Kaimyno karvių tešmenys plyšta, o muno karvių tešmuo susitraukė. | Galva nuo rūpesčių plyšta. Katrė, vienmarškinė, po plaukų, basa prie stalo kočiojo drabužius; įpykusi, įniršusi plyšo raudoniu <span class="explanation"> (labai įraudusi) </span>. Ji graži merga – plýšta raudoniu <span class="explanation"> (raudonais veidais) </span>. <span class="explanation">būti labai riebiam: </span> Veidai raudoni, riebi [mergaitė], net plýšta. Liuob prasčiai <span class="explanation"> (prastai) </span> ėsdavom, o žandai plýšo. <br/>8. <span class="explanation">tūžti, širsti: </span> Anie, tatai girdėdami, plyšo. <br/>9. <span class="explanation">ėsti, ryti, sprogti: </span> Čia kieme visi plýšta bulbes. Plýšta šeškus viščiukus. Tas kiaulis gerai plyšta. Jūs plyštat – manęs nepažįstat. <br/><b> apmaudaĩs (iš ãpmaudo, dėl piktùmo) plýšti</b> <span class="explanation">labai perpykti, įširsti: </span> Kuo neplyšau apmaudais negaudama vietos išvažiuoti, kur man reikia. Iš apmaudo plyšti gal. Gal dėl piktumo plyšti. <br/><b>aũsys plýšta</b>. Čia buvo pats sujudimas. Rėksmas, klyksmas, beldimas, triukšmas toks, kad net ausys plyšo. <br/><b>galvà plýšta</b>. Galva plyšta, nežinom, ką daryti. <br/><b>gerklėjè plýšti</b> <span class="explanation">labai šaukti: </span> Janikė plýšta gerklė̃ [je]. <br/><b>juokù (juokaĩs) plýšti</b> <span class="explanation">smarkiai juoktis: </span> O tas žynys be galo džiaugėsi, net juokais plyšo. Jis tik žiūri į dyvus ir plyšta juokais. Salė plyšo juoku. <br/><b>lū̃š [ar] plỹš</b> <span class="explanation">būtinai: </span> Atrodė, kad jis pasiryžęs, luš ar pliš, įvykdyti kiekvieną įsakymą. Aš turiu išgelbėti savo viršininko gerą vardą – luš pliš. <br/><b> [ar] plỹš [ar] trū̃ks</b>. <span class="explanation">būtinai, bet kuriuo atveju: </span> Trūks plyš, o arielkos reik. Ar plyš ar trūks, nepasiduosiu. Trūks plyš, bet reikia ryžtis. <br/><b>širdìs plýšta [perpùs, per pùsę] </b>. <span class="explanation">labai skaudu, liūdna, gaila: </span> Ir mano širdis plyšo iš gailesčio. Širdis krūtinėje man plyšta, bet žaist jausmais aš negaliu. Vaikas merdėja, man širdis plyšta. Kai duktė mirė, tai mano širdis plyšo. Plyšta širdelė, sprogsta galvelė, nėra kam paguosti. Bet jos. širdis perpus plyšo galvojant, kad sūnus niekados daugiau neregės savo tėvo. Ka pradedi galvot, širdìs plýšta par pùsę. <br/><b>trūktinaĩ plyštinaĩ</b> <span class="explanation">karštai, energingai: </span> Jis trūktinaĩ plyštinaĩ ima. <br/><b>apiplýšti</b>. <span class="explanation">apdriksti, apskurti: </span> Starkonių berniokų stogai apiplýšę. Jos ir rūbai applýšę. Buvo gražus miestelis, ale dabar apiplýšęs, apdegęs. Paėjo da toliau, patiko da senesnį apiplyšusį senuką. Applýšęs žmogus, aptrūkęs. <br/><b>atplýšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atitrūkti, atidriksti: </span> Ant galvos kepurė pusiau atplyšusiu brylium. Atplýšo čia manie skvernas. Lubose baigia atplyšti plonos lentos. Neretai vaismedžių šakos atplyšta. <br/>2. <span class="explanation">ateiti šaukiant, rėkiant, dainuojant: </span> Kas tę taip nuo miško atplyšta? <br/><b>įplýšti</b><br/>1. <span class="explanation">įdriksti, įskilti: </span> Išvilko tiek žuvių, kad. ir tinklas įplýšo. Įplýšo skvernas, reikia susisiūti. Įplýšęs sienoje plyšys. Ve durys įplýšusios. Inplýšęs puodas, ir tiek brangiai prašai! <br/>2. <span class="explanation">nutukti, įsipenėti: </span> Ponia anspenėjus, ansplyšus, tai kap pagimdė vaiką – kap sienojį. <br/><b>išplýšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsirasti plyšiui, skylei, išdriksti: </span> Sermėgo [je] skylė išplýšo. Kur tu čia dabar vaikščioji išplýšusiu klynu! <br/>2. <span class="explanation">visiems nusidėvėti, iškiurti nuo ilgo nešiojimo: </span> Apdarai išsibaigė, išplyšo. Visi kaliošai išplyšo. Drobės kąsnelį norinti išsiausti. Marškiniai visai išplyšę, iškiurę. <br/><b>nuplýšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nudriksti, nuskurti: </span> Gyveno vienas neturtingas žmogelis, jo žemelė buvo netikus, trobelės nuplýšę. Eina toliau, žiūri – dvaras nuplýšęs. Jam ka tik išgert – jis i nuplyšęs būt. O tas avinykas visas nuplyšęs. vargsta biednasis. Stogas nuplyšęs, kaminas nugriuvęs. Dangtis nuplyšęs, reikia ažlopyt. <br/>2. <span class="explanation">nusinešioti, nusidėvėti: </span> Seniau, kol milą išausdavo, milas nuplýšdavo. Kelnės greičiau nuplyšta už švarką. Nuplýšo drabužiai, nebturu nė su kuo nešioti. Ir nuplýšo marškinėliai. Nuplyšo batai, baigės pinigai. Vyžos mano nuplyšo bevaikščiojant pas tave. Mažesnė ir nuplyšèsnė man yra skarelė. | Kultuvas nuplýšo, reikia naujo. Ar sunku paprašyt? Paprašyk, nenuplìš liežiuvis. Pri medžio senelis pražilęs, keliai nuplýšę <span class="explanation"> (nubraižyti, žaizdoti), </span> kruvini. Tėvų kišenius nuplýšta nešant vaikam, o vaikų – kavojant nuo tėvų. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nederlingam, nusilaisinti: </span> Nuplyšta laukas. <br/>4. <span class="explanation">nueiti šaukiant, dainuojant: </span> Čionai vėl du nuplýšo, nugiedojo. <br/><b> liežùvis (liežiùvis) nuplýšo</b> <span class="explanation">nusibodo (kalbėti, prašyti): </span> Nuplyš gulbių sparneliai par mareles plaukiančių, nuplyš žmonių liežuvėliai ant mūs jaunų kalbančių. Jam liežiùvis nupliš nuo aiškinimo. <br/><b>paplýšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek atplyšti: </span> Paplyšusias vaismedžių šakas reikia tvirtai pririšti arba visai nupjauti. <br/>2. <span class="explanation">sudriksti: </span> Jau mano popieriai daiktais paplyšę, senai aš juos išėmiau. <br/>3. <span class="explanation">sutrūkti, suskilti, sueižėti: </span> Nagai kaltūnuoti, rankos paplýšę. Paplyšęs bakanas. <br/>4. <span class="explanation">susidėvėti, prakiurti: </span> Jau mã [no] žieminė kepurė paplyšo. Paplýšo kelnės ir marškiniai. <br/>5. <span class="explanation">paryti, paėsti: </span> Nor apiplyšęs, bet paplýšęs. <br/>6. <span class="explanation">patrūkti, padvėsti: </span> Pervarė arklį, ir paplýšo. <br/><b>parplýšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuskarti, nudriksti: </span> Jau visai parplýšau, neturiu kuom apsivilkt. <br/>2. <span class="explanation">susidėvėti: </span> </span> Parplýšo suknelė, reikia jau mest. Parplýšo maišas, nebeslaiko ir bulvos. <br/><b>pérplyšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suplyšti į dalis, perdriksti, perskilti: </span> Ažkliuvo eidamas tvoros, ir pérplyšo kelnės. Uždangtis. perplyšo ing dvi dali. Ir apsiujis <span class="explanation"> (apsiuvas) </span> (burtika, bortė) aplinkui skylę, kursai ją sutrauktų, jeib neperplyštų. Lenta párplyšo. Kvietys pérplyšęs. Apsidžiaugė kiškelis ir pradėjo juokties. Juokės, juokės – net jam lūpelės perplyšo. Valgyk – nepérplyš piulvas <span class="explanation"> (pilvas) </span>. Jeigu jau nori, tai i gerk, kol párplyši. Galės nors perplyšti bešaukdamas! Nors imk ir pérplyšk, jis neklauso, ir gana! Ryk, kad tu perplyštumbei (pertrūktumbei). Pati – ne vyža, neparplỹš. <span class="explanation">suskirsti, suskilti: </span> Mano lūpos pérplyšę. <br/>2. <span class="explanation">sprogti</span>, padvėsti: Tas [šuo] surijo i pérplyšo. <br/><b> gãli nósis (nósė) pérplyšti</b>. Kvepėjo, kad galė́jo pradėm nósė párplyšti. <br/><b>praplýšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsirasti plyšiui, skylei, įplyšti, pradriksti: </span> Drabužis praplýšo. Pradūriau kelnes kur kalvek ar praplýšo. Lig praplyštant milas kaip nau [ja] s. Viesulas svaido iš praplyšusių debesų sniegą. Nieko nėr amžino – visa pradyla, visa praplýšta. <br/>2. <span class="explanation">imti smarkiai rėkti, šaukti: </span> Užtat Saliamutė, kai tik įlėkė į tvartus, tuoj ir praplyšo: – Glostinėjies, čiupinėjies visas rytas! Pati tylėjo. Vyras praplyšo iš naujo. Praplýšo abudu kaip smakai. Praplýšo bobos, neturėjau kur akis kišti. <br/>3. <span class="explanation">imti smarkiai ką daryti, reikštis: </span> Kad praplýšo lyti! Tvankino tvankino, ir praplýšo lyti. Kaip praplyšo dainuoti, tai laukai skleidėsi. Patvoryje praplyšo skanus juokas. <br/>4. <span class="explanation">pralobti: </span> Iš ko tu teip greit praplýšai? Abė iš to meto praplyšęs. <br/><b>priplýšti</b>. <span class="explanation">priėsti, prisprogti: </span> Priplýšai jau, nu tai ein – gulies. I lapė nuvirto nuo pirkelės, medaus priplyšus. Nor apiplyšus, bet priplyšus. <br/><b>razsiplýšti</b>. <span class="explanation">nusipenėti: </span> Razsiplýšęs kunigas. <br/><b>suplýšti</b><br/>1. <span class="explanation">suskilti į dalis, sudriksti, sutrūkti: </span> Vakar, besidraskant su bernais, suplyšo jo marškiniai. Sausais orais žemė suplyšta. Ir sudžiūvo, ir suplyšo juoda žemė be lietaus. [Varpinės] liko tiktai sienos suplýšę ir aprūkę nuo dūmų. Graži duona buvo – kur jie tokią ištaisė: nė suplýšus, nė sudegus. Kad tu suplyštum berėkdamas, niekše! <span class="explanation">suskirsti: </span> Kojos suplýšę, kraujais aptekę. Kempinę pridėjo prie jo išdžiūvusiųjų, suplyšusiųjų lūpų. <span class="explanation">nudriksti: </span> Čyst suplýšau, neturiu kuom apsirėdyti. Apgavikas papasakojo, kad jo sūnus suplyšęs, alkanas pas poną Dievą kiaules gano. Stogai suplýšę, kluonai dangum dengti. <br/>2. <span class="explanation">susidėvėti: </span> </span> Rūbai veikiai suplýšta. Drabužio suplýšusio yra skudurai. Suplyšusi sermėga, dar suplyšesnės kelnės. Vienas kelnes teturu, ir tos pačios suplýšę. Suplyšus kaip ubago terba. Suplyšus paklotė po svietą lakioja. <br/>3. <span class="explanation">suėsti, susprogti: </span> Suplýšo visus lašinius. Te tau duonos plutelė, suplýš' tu. <br/><b>užplýšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užlūžti, įskilti: </span> Ažplýšo naga – nukirpk! <br/>2. <span class="explanation">užrikti, uždainuoti: </span> Pasiutusi ana: ka užplýšta – troba kelnojas. Užplýšo ta pasiutbobė, ka troba skleidas. | Didelis koras tų šunelių, tai užplýšta <span class="explanation"> (ima smarkiai loti) </span> kaip pabrikas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.