apipančioti

pánčioti, -ioja, -iojo.

1. rišti pančiu gyvulio kojas: Pančioju ką. Su pančiu pánčiok arklius į dvigručius. Daugiau tos karvės, gyvatės, nigdi neberišiu nepánčiotos, kad ji taip zylioja. Mės savo karves pánčiojam. Eš karvių nepánčioju. Pánčiotos karvės nubėgt negali. Vijo pančius arkliam pančiot. Berneliai. žirgus šilkų pančiais pančioja. Jei toks [išdykęs] būs, reiks pánčioti. rišti paukščio kojas: Tą vištą vaikinę reiks jau pradėt pánčiot – kasa daržus, ka tik dulkės rūksta! Ar pas jūsų vištų nepánčio [ja] ?

2. surakinti pančiais, grandinėmis: Niekas savęs geruoju nepánčioja.

3. neleisti laisvai veikti, varžyti: Abu jautė, kad jiedu pančioja vienas kitą.

4. painiotis, trikti: Kai prigriebėm gerai, tuoj pradėjo pánčiotis, o paskui ir prisipažino. Tu su juo nesusišnekėsi – jam jau liežuvis pánčiojasi (sunku sklandžiai kalbėti) . Tiek prisilakei, kad jau liežuvis tau pánčiojasi!
apipánčioti. aprišti pančiu kojas: Apipánčiojau gerai – nepasileis. apraizgyti kojas virvute, skuduru: Tai nedoras vaikas: krapštės, krapštės, atsitūpęs prie kojų, i teip apipánčiojo tais lupatais, ka nė atraišiot nebegaliu.
atpánčioti.

1. atrišti pantį nuo gyvulio kojų: Vaikai, atpánčiokit galvijus ir parvarykit gurban! Atpánčiok karvę.

2. nuimti grandines, pančius.

3. atjungti ką pančiu prijungtą: Led aš savo arklį atpánčiojau nuo ano arklio.
įpánčioti

1. pančiu rišant gyvuliui kojas, įrišti, įpinti: Įpánčiok tam arkliui žalgą, kad ne taip lėktų [paleistas ganykloje].

2. įsipinti, įkliūti: Eglėn inspánčiota.
išpánčioti

1. atrišti pantį nuo gyvulio kojų: Išpančioju arklius. Išpánčiok karvę ir parvaryk namo. Noc (nors) vakare avis išpánčiok – par dieną drūčiai kojas nuveržė. Vieną kartą avelė išsipančiojo, peršoko per kelią ir nubėgo per ežią į dvaro lauką.

2. nusimesti grandines, pančius.

3. išlįsti susipainiojus: Kol jie išsipančiojo iš savo ilgų drabužių, jis išsmuko pro duris.

4. išsivaduoti: Sunku išsipánčioti iš bėdų. Žmonės turi išsipančioti iš geležinių, rodos, bet jau sutrūnijusių dogmų.
nupánčioti. apnarplioti, apraizgyti: Ką tu čia nupánčiojai kai ubago bambą, ka nė galo, nė pradžios negal atrast.
papánčioti. supančioti 1: Atvedė vienas brolis arklius, papančiojo.
pérpančioti. iš naujo supančioti, surišti gyvuliui kojas: Paimk geresnį pantį ir pérpančiok karvę.
pripánčioti. pančiu pririšti, prijungti: Kartą mano arklį buvo pripánčioję prie Čerkeso arklio.
supánčioti

1. surišti pančiu gyvuliui kojas: Prakeršiuo supánčiok arklius. Šilkų pančiais supánčiojau dvilypa į gručius. Supánčioja arklius ir paleidžia. Gerai supánčiok arklius, kad nepabėgtų! Liuda stovėjo tartum supančiotom kojom ir tyliai, abejingai atsakinėjo. Aš jau buvau supánčiotas (vedęs) , daugiau nebereikia. Ant senatvės žmogų tura supánčioti smertis. Pasileisiu arklius, susipánčiosiu.

2. susipainioti: [Dovydonis] taip pradėjo skubėti, kad susipančiojo vadelėse, ko neišvirto. Susipánčiojo boba kelnėse. pry visų žmonių.

3. įsipainioti, įkliūti, įsitraukti į kokį reikalą, dalyką: Vyras susipánčiojo per daug su merga ir nebeišmano kaip ištrūkti.

4. suvaržyti: Jo drausmė ir mane supánčioja. Šių namų tvarka supančiojo jį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipancioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis