apipinti

pìnti, -a (pẽna, pìnti), pýnė.

1. daryti kokį daiktą perkaišant kuo (pvz, karnomis, vytelėmis, šakomis ir pan): Kraitelės iš šiaudų ir vytelių pìnta. Reikia eit vytelių ir pìnt keselys, kol laiko yr. Karklų prisipjovė kašikam pìnt. Atsisėdęs ant akmens, ir pina vyželę. Aš nemokėjau vyžų pint. Kolei gyvas gyvensiu, trumpų vyžų nepìnsiu. Kaminus pýnė iš žagarų, moliu išlipdė. Ne lentinės, iš šakų buvę pìntos durys. Kamščiais kištūs langeliai, šiaudų pintos durelės. Nors tasai laikas buvo dar toli, tačiau Petras jau pynė iš balanų lopšį, laimingai šypsodamas. Razskelt ana jas. ir pìnti. Iš šiaudų pýnė [pynes] ir korė an langų. Seniau tai kepeliušus pindavau. Kančiukėlis iš šimto vielelių pìntas. Pìnk iš kanapių jaugtas dėl užrišimo jungo ant ragų. Kalba, kaip vyžą pina. Pina kaip bajoras vyžas. Aš tiek vyžų nepyniau, kiek tu baloj gulėjai. Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė. Pýte pýtas, regzte regztas. Šimtu pyta, šimtu vyta, šimtu pavijota. tverti tvorą, perkišant, sukeičiant šakas: Tvorą pýti. Egles ka nūgenės, [iš šakų] statinius pýs. megzti: Ma [no] merga (duktė) pìna pirštines. Ponas liepė slūgom pinti tinklus. Jei voras tinklą pina, bus giedra. sukti, krauti (lizdą): Karklų krūmely pyniau lizdelį. Žagarėlius nešė, leliumai, ir 1izdelį pynė, leliumai. Siaudžia, griaudžia [paukščiai] lizdus pindami.

2. dėti į pynę (plaukus), daryti kasą: Dvi kasi pýnė. Ištekėjus neseka pint plaukų – pinsis gyvenimas. | Duokit man šitą pìntą (pynės pavidalo) bandą. Ji pýnėsi išsileidusią kasą. Aš jau nusiprausiau, dabar pinúosi. Jūsų seselė aukštam svirnely, aukštam svirnely pinas galvelę. ardytis, išsileisti iš pynės: Kasa jau viena pìnas lauk. Išsitrinkau vakar, o šiandieną nebgaliu besutūrėti [plaukų] – pìnas lauku.

3. jungti (gėles, šakeles ir pan) į pynę, vainiką: Pinu vainiką. Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, žydėsiu, kaip žydi laukai. Vainikus pìna iš pataisų. Su siūlu [vestuvių vainiką] penì – nepryema [stalo užgrobėjai] vainiko. Mokyklo [je] vainikus pýnė mergikės. Nėr man seselių vainikui pinti. Segė rūtų pintą vainikėlį. Kad mergytė rūtas skynė, muni minavojo, ir kad pynė vainikelį, muni garbavojo. O šie rūtų pumpurėliai vainikėliui pinti. Pýniau rūtą, pýniau mėtą, pyniau lelijėlę, pýniau savo jaunas dienas kaip žalias rūteles. Turiu rūtą skinamą, vainikėlį pìnamą. Aš daugiau nepinsiu nei rūtų vainikėlio. Pinù čibulius kason. Mes pradėjom su juo reikalą pìnti. Nepinsi gražumą į vainiką. Anys gyvena, kap vainiką pina (taikiai) . Pinkise vainikelį, dėkise ant galvelės. Ir lūkesčio pilnas svajoju linksmai, ir pinas į dainą jausmai. Dienos pinasi į savaites, savaitės ištirpsta į mėnesius. Kažkaip man nesìpina giesmė. Dainuot man – kaip vainikas pìnas (lengva) . Žmonių gyvenimas kaip vainikas pìnas (sudėtingas) .

4. perkaišant užraizgyti: Langą pìnti geležiniais virbalais.

5. raizgyti, painioti: Siūlus pìnti. Šitie siūlai labai pìnas. vyniotis, raitytis: Ją žalčiai išvydę, pinasi aplink. draikytis: Jei vortinklės aukštai pinas – priš lytų.

6. maišytis, painiotis: Kamgi reikia tokios ilgos suknelės, kad tarp kojų pinas! Ilgi rūbai tarp kojų pìnasi. Ot šiap tep pinamės (vargdami manomės, gyvename) penkiuosa an aštuontoko.

7. landžioti kaitaliojantis (šokant): Pìnas visaip, lankstos [senoviškus šokius šokdami],
o dabarčiuo tik susispaudę. Keturios poros susto [ja] i par kits kitą pẽnas pẽnas.

8. sumišai, kartu būti, jungtis: Tos žemės pynėsi su valstiečių ir didžiojo kunigaikščio žemėmis. Ir visoki žiedeliai teip tarp savę pìnas, kad iš tolo tik regis gražus margumynas. Į vyrų balsus [dainuojant] pynėsi ir švarus moteries balsas. Atidrėkusių debesų spalvos pynėsi viena su kita. Štai slenka ir pinas vaizdai ateities. Šios abi romantizmo kryptys tarp savęs pynėsi ir Kanuto Rusecko tapyboje. rigzti, mišti: Jam pýnėsi mintys. Kuo ilgiau galvojo, tuo labiau jam pynėsi mintys. Pìnasi galvoje, negaliu atsimint. Eina po galvą mislys, viskas pìnas. Į galą [kalbėtojas] toks buvo mieguistas, kad viskas galvoj pynėsi, pynėsi.

9. prasimanant, suktai, painiai kalbėti, pasakoti: Dūda turėjo įgimtų gabumų pinti tokias apysakas. Milicija pìna, kad iena galvon užumuštas. Petrikėnas pìna, kad mes visi trys vienamečiai. Mūsų kalbos nesuprasi – mes pinam kaip vyželę. Pinti niekus. Pýnė pýnė, ir nieko negalėjau suprasti. Ateis, tai meluos meluos, piñs piñs, kad nė grausmo nesuprasi. Kap susrinko par mus žmonės, kap ėmė pìnt pie vainą! Nepìnk, ko nereikia. Kaip kas mokėjo, teip tas pýnė. Moma ir lovą ažumena, ir stalą ažumena (užmina tokias mįsles) – pìna ir pìna.

10. klastingai veikti, turint tikslą kam pakenkti; regzti intrigas: Kokį velnią jis te prieš manę pìna?! Pýnė pýnė, makliavojo, makliavojo ir pats kaip toj musė voratinklin inkliuvo. Pýnės pýnės del tos žemės, pagaliau laimėjo!
ãkys pìnasi raibsta, mirguliuoja akyse: Akys pinas, lyg avinas aplink trinas.
ant liežùvio pìnasi. Jonui visą laiką pinasi ant liežuvio vienas klausimas.
kójos pìnasi netvirtas žingsnis kieno, svirduliuoja, svyruoja kas: Sudžiūvo, susisuko, kójos pìnas. Eina, ir kójos pìnasi. Kojos pinasi, linksta kaip girtam. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinase. Taip nepagaliu, net kójos pìnas einant. A kójos nèpinas nu tų pienų?
liežùvį pìnti kalbėti: Pina liežuvį lenkiškai kai vyžus.
liežùvis pìnasi sunkiai pakalba: Jau užgėręs parejo, liežùvis kad pìnas. Man liežùvis pìnas, neklauso manės. Bene, vyrait, būsi užmetęs, ka taip liežùvis pìnas?!
liežuviù (liežùviais, liežiùviais, liežuviùs) pìnti (pìntis) liežuvauti: Pìnti liežuviu. Pìntis liežùviais. Moterys vaikštinėja ir pliauškia, plepa, pina liežiuviais. Pýnė liežuviùs ta gyvatė.
po akių̃ pìntis nuolat maišytis, būti kieno akivaizdoje: Pinkis vis po akių, vis pajuokuok su jaunikiu.
po kójų (po kójom) pìntis kliudyti vaikščioti, maišytis: Vaikai, pasitraukit nuo čia, kur reikia vaikščioti, ir nesipinkit po kojų! Nesipìnk jam po kójom! Piníes piníes kaip šūdina virvė po kójom.
vỹžą pìnti niekus kalbėti: Ką čia pinì vỹžą?!
apipìnti, apìpina, apipýnė. appìnti.

1. aplinkui narpliojant, perkaišant kuo sutvirtinti: Aprezgiu, apipinu. Tošimis apipìnti. Daržely loveles apìpina (aptaiso kraštus vytelėmis) . Àppina brazdais. Statiniais daržą apìpena (aptveria) . Žilviais (žilvičiais) àppina [kaminą darydami]. Bizūną pindamas, jis apìpina šniūrelį, šikšnelę.

2. apjuosti, apraizgyti (vainikais, žalumynų pynėmis): Vartai vainikais apipinti. Marga lova išdabinta, vainikėliu apipinta. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Tas vaikinas gulia apkaišytas, vainikais apipýtas. Ir upės čia nedidelės, ir visos žilvičiais ir alksniais apipintos. Aš vainikais visa apsipynus, apsisiautus auksiniais plaukais. Girinykija apspýnus, apaugus krūmais. Jau liūnai ir balų klampynė žole ir žiedais apsipynė.

3. apraizgyti: Voras musę apipýnė savo siūlais. | Gyslų storu tinklu apipinta ranka nieko neranda. Visas vortinkliais apsipynęs ėjo kaimo pardavėjas.

4. daug sukurti, apgaubti (pasakojimais): Sunku čia rasti tokį kampelį, kalvą ar net gilesnį ežero duburį, kuris nebūtų apipintas padavimais, pasakomis, sakmėmis. Miestas apipintas daugeliu pasakojimų.

5. apgauti, apsukti: Pernai, kai arklius mainėm, tai anas mane drūtai apipynė.
atpìnti, àtpina, atpýnė.

1. išardyti supintą: Neatsivožijo niekas kaselių atpintie, atsivožijo jaunas bernelis atpintie. Vaikas siūlais apsikraigaliojo ir nebeatsipina. Pynė atsipina. Tavo kasos atsipynę traukia prie savęs mane. Jau atsipynė gelsvos kasaitės.

2. nupinti 1: Neatpynęs ausies, neįdėsi krežiuo parpino.

3. ateiti svyruojant, atšlitiniuoti: Jis ėjo ir ėjo, pagaliau vieną gražią dieną atpina pas mane girtas girtutėlis. atsidurti: Aš kap iššokau iš namų, tai net až kiemo atsipýniau.
dapìnti, dàpina, dapýnė. pridėti, prikurti: Užgirdai [dainuojant] ir savo dapýnei.
įpìnti, į̃pina, įpýnė.

1. pynę pinant įrišti, įtvirtinti: Įpainioju, įpinu. Kasininkus į plaukus kasos įpýnė merga. Tuos kaspiniukus tėvas jai nupirko, o ji lėlei įpýnė. Vytelėm inpìnta akėčios kastilis. Pasvadino į kraselę, šukuo [ja] geltonas kaseles, į̃pina raudoną štančkelę. Į plaukus gėlę įpìnti. Kas auselę ankerpa, kas vilnon kaspiną añpina [avims į ganyklą leisdami]. | Prašyk mieląją svočiulę vainikėlio pinti, tiktai vargiųjų dienelių prašyk neinpinti. Supinkit, sesutės, rūtų vainikėlį, tik neįpinkit vargų dienelių. Įsipýnė mergaitė kason rūtų šakelę. įsiraizgyti: Tarp medžių šakų įsipynę, žybčioja žalsvi spinduliai.

2. įsimaišyti į kieno tarpą, įsiskverbti: Tarp galvijų įsipynė kumeliokai. Bet jis patsai nekėlė jokios abejonės, liežuviai (paskalos) kol pikti neįsipynė. prikibti, įsisukti. Liga gali įsipìnt, ir dot (baigta) .

3. įtraukti, įpainioti į kokį nemalonų reikalą, dalyką: Čia ne jo vieno darbas, ir kiti įpintì. Lietuviai žemaičiai, būdamys patys įpinti į kares gudų, maž ką tame laike tegalėjo šelpti prūsus. Ir aš buvau tame mušimès (mušimesi) tada įsipynęs. Inspýnei bėdon, dabar pats neberodas (nepatenkintas) . Kam tau reikėjo įsipìnt į svetimus reikalus?!

4. įterpti, įjungti: O jeigu su kuo kalbėjęs, tai tik vokiškai arba nors įpindavęs nesuprantamų vokiškų žodžių. Baranauskas rašė tėvams laiškus, į juos įpindamas ir savo eilių. Šios legendos įpintos į objektyvaus istorinio proceso foną. Įpink giesmę į darbo žygį. Jis taip pat įsipynė į mūsų kalbą. Į epinį poemos toną įsipina sarkazmo, ironijos, epigraminio stiliaus elementai.

5. nusičiupti, nusitverti. Kažin kaip ji įsipynė tą šlubį (ištekėjo už jo) , lyg nebuvo vyrų.
išpìnti, ìšpina, išpýnė.

1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė. Išpinu kasas, pynius. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę. Kas tavo, seselė, kasas išpýnė? Išpynei kaselę – jau nesupinsi, išeisi iš motulės – jau nesugrįši. Išpìnk vyžą, jei negerai nupynei. Pynė išsipina. Išsipýnė kasa, susipink. Reiks kirpti žemyn, nestovia tie plaukai, išsìpina. Pusberniai buvo kumelei uodegą supynę, tai kol išsipýnė lauka, i vaikščiojo kaip su strypu. Neužmezgė mezgų, pametė teip, išsipýnė ta mezgytuvė, susinarpliojo, daba nons pasiusk. Viškum išsipynė to čibulių kasa, nebesituri čibuliai. išimti ką įpintą į pynę: Nuimtas vainikėlis, išpìntas kasnykėlis, nepriderėsi prie vainikėlio, prie šilkų kasnykėlio. Nuog galvelės rūtelę nuimčiau, iš kaselės šilkelius išpinčiau.

2. nupinti 1: Išpýniau krėslą. Atsisėda prie angos iš plėšų išpintoje kėdėje. Vokelė (sėtuvė) iš šiaudų išpìnta. Kubilas būna tokis iš šiaudų išpìnta. Tvora iš šakų išpìnta – tai tuinas. Iš vyšnių šakelių išpinsiu laivelį. | Prastos staklės – vos išpýniau (šiaip taip retą išaudžiau) audeklą. Kas atsitiko su jo trobele, kurią jis buvo iš karklų išsipynęs.

3. perkaišant užpildyti pinamo daikto tarpus: Aš išpýniau šiaudais lovą. Padarys kretilą didelį: sulenks kampus, išpìns su šakelėms. Išpìntas [žilvičiais],
aplipdytas [moliu] kaminukas. Iš pajūrio (Jūros upės pakraščio) parsineša plėšų, su toms plėšoms [tvoras] ìšpina. Eglelėm išpìnta [tvora] gražiai. Žabrai (tokios šakutės) tinka tvoroms išpinti. Ratų galą su viela išpýnė. Langai buvo išpinti geležimis, kad kelionėje būtų geriau apsisaugoti nuo nelaimės. Ką išpýti (išpį́ti). Tai aš išpinčia kelelį juostelėm. Gyvenimas vargais išpintas. Išsipýniau tvorą.

4. išsisukti, išsinarplioti: Kad išsipint iš šitų gyvačių skolų, tai daugiau nieko nenorėč. Šiemet vasarą led išsipýniau (vos išsiverčiau, vos pragyvenau) . Tik gudrumu tenai buvo išsipìnta [iš nelaimės].

5. suprastėti, išnykti: Pirma turėjo tokių gražių kiaulių, o dar̃ visos išsipýnė.

6. suprantamai pasakyti, išaiškinti: Pina pina ir nieko neìšpina – nežinau, ką jis nori pasakyt.
nupìnti, nùpina, nupýnė.

1. perkaišant, narstant padaryti: Nupinta virvė, rėtis iž sparto žolės. Jisai nupynė krapšą. Karbijos iš šiaudų nupìnta. Perdien du kašikai možna nupìnt kap niekas. Sėtuvės iš sluoksnelių nupìntos kaip kubilelis iš ievos medžio. Ir atneš sesulė pievon juostą pažadėtą: raudonmargę, šilkaruožę, iš gijų nupintą. Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė. Kašeles nusipìndavo. Einu Rygon druskos, tris poras vyžų nusìpinu. Vyžų sau nenuspindavo. Nusivijo virvę, nusipynė tokį lopšį, ir sako tas drūtasis: „Jūs manę leiskit in tą skylę“. Džiaugiasi kaip gudas, vyžus nusipynęs. numegzti: Nenupyniau tinklelių, neprigaudžiau žuvelių. Aš nusipinsiu šilkų tinklelį ir pasigausiu aukso žuvelę.

2. padaryti vainiką: Liuob nupìns gaspadoriuo iš rugių varpų vainiką. Nùpina vainiką iš varpų ir neša pjovėjom. Vainiką nupýnėm, apkalėm duris: reikėjo sveikint. Nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo ant galvos. Jinai nusipýnė sau vainiką. Ten tu pasiskinsi, ten tu nusipinsi žalių rūtų vainikelį. Vainikėlį nusipinsiu, an galvelės užsidėsiu. Nusipinsiu vainikėlį iš rūtelių, iš gėlių, iš gailiųjų ašarėlių, iš saulytės spindulių. apjuosti, apdėti (žalumynais): Tik gaila jai kranto, vainikais nupinto, tik gaila tų dainų, kur skamba skardžiai.

3. išsisukti, atsikratyti: Kad tik šitą bėdą nuspìnč, tai ir viskas būt gerai.

4. nuvargti, nusivaryti: Tai nusmūčijau, tai nuspýniau an visų šonų. Nuspynęs kai vyžas.
panusipìnti, panusìpina, panusipýnė. nupinti
1. Bernai vyžus panùspina.
papìnti, pàpina, papýnė

1. kurį laiką pinti (pynę): Tu ma [n] tik pačią pradžią tos pyniukės papìnk, toliau aš jau i pati mokėsiu. Eik pri vaiko, aš papìnsu tą kasą.

2. nupinti 1: Nuejo diedas krūmuos, pripjovė žvagulių ir papýnė lopšį.

3. supinti 3: Svogūnus papýnė. Pàpina i pakaria in pečiaus [svogūnus].

4. galėti pintis (pynę): Nepasipinsi kasdieną plaukų (neturėsi kada) , geriau nusikirpus.

5. pakišti (koją) kitam, kad pargriūtų: Pàpina koją ir parverčia visus. Visi jūs tokie. Vienas neapkenčia, kitas pavydi, koją papintų, kad galėtų. Jis papýnė koją [imtynėse] ir pargriovė mane. užkliudyti (koją), sutrukdyti žingsnį: Skersai kelią buvo pertiesta virvė. Ji papynė žirgui kojas. Rugiuos da greičiau kojos paspiñs (susipainios, užklius) . Koja paspýnė (užkliuvo) , ir nugriuvau.

6. sudaryti sąlygas netikėtai kam atsirasti, kilti: Plynia papynė čia tave! Nelabasis papynė užsidegti sekmadienį.

3. pasitaikyti, pasipainioti: Pasipýnė kitas, ir ištekėjo. Kad užkurys pasipiñt, tai da eit. Čia pat pasipynė dėdė Titas, taip pat nusiminęs. Pasipýnė gražesnis vaikis, i sutrūko meilės. Miesteliuose linksmiau, dažnai kareiviai pasipina. Kaip tik pasipynė ir velnias. Miške jam pasipina po kojų voverė. Mums ten pasipýnė po kojų tas pasiutėlis, tai ir apkaustėm. | Proga tam dalykui veikiai pasipynė. Vargai pasipina.

8. paplepėti: Daug ką mes pàpinam. Kad viską dėtum į širdį, reiktų iš galvos išeit.
pérpinti.

1. pinant iškaišyti: Po du kuolu sumušta ir pérpinta vytim. Kojų tarppirščius parpink ruginiais šiaudais.

2. iš naujo supinti: Susipynei kaip ne žmogus: párpink tas kasas. Par naktelę nemiegojau, rūtų vainikėlį parpyniau.

3. suvartoti pinant: Visus linus párpyniau į pynę.

4. išraizgyti: Viršutinis durpyno sluoksnis dažniausiai būna apneštas žemėmis ir perpintas žolių šakniastiebiais. Lubos pintais perpintais fantastiniais pagražinimais išmargintos. Nurudusios, negyvos šakos čia persipynė į nepralendamą raizginį, stipriai surišus plonus eglaičių kamienus tarpusavy.

5. sukeisti (akis) mezgant virbalais: Paprastosios akys, perpinant su išvirkščiosiomis, gali būti įvairiai pakreipiamos.

6. sukryžiuoti, sukeisti (kojas): Vyras parėjo iš darbo – parpýnė kojas, i sėdžia, o ta moterėlė vargšė laksto, bėga!

7. supinti 6: Eilės vienų pėdų gali būti perpintos eilėmis kitų pėdų. Lyriniais epizodais perpinta visa poema. Apsakymas gana sentimentalus, perpintas nenatūraliais pagrindinio herojaus prisipažinimais. Praeities dabarties gyvenimo persipinančiais kontrastais poetas išreiškė liaudies nepasitenkinimo nuotaikas.
prasipìnti, prasìpina, prasipýnė vargingai pragyventi, prasistumti: Šitą žiemą šiap tep prasipýnėm. Nor ir neturėjau pinigų, bet šiap tep prasipýniau.
pripìnti, prìpina, pripýnė.

1. pridurti pinant, pridėti pynės: Aš pripýniau ir tą galą, kur nedateko. Tas [nukirptas] kasas pripìnt možnės. Bene žmonės nemato, kad padirbtas kasas prisipýnus. Jos kasos striukos, nutriaušėję, tai prisipýnus nešioja. Nusikirpai kasas, o dabar sumanytum – prisipintum. pridėti, prijungti papildomai prie pynės: Pripìnk da vieną cibulį prie kasos. Strugas vainikas – pripìnk porą pluokščiukų [lapų]. Da iš šitos pusės šakelę pripink, kad virvės nebūt matyt. pinant pridėti daug ko: Pripìns [patvirkėlės] bizus ilginių ir varys aplink bažnyčią keliais.

2. pinant daug pridaryti (krepšių, vyžų ir pan): Tiek keselių pripyniau, o tu dejuoji, kad bul'bų nėr kur pilt. Pripýnė par žiemą daug kašikų, visai vasarai užteks. Davė [pasogos] virtinę vyžų pripintą ir baravykų žiemai džiovintų. Prisipýnęs krepšų devynias galybes – tura senis čėso. Prisideda terbon valgyt, vyžų prisìpina ir eina Daujėnų dvaran dirbt.

3. daug pridaryti (pynių): Kad prikabinau pilną kamarą cibulių [kasų] pripýnus. Tai pripynėm vainikų – ne tik vestuvėm, bet ir krikštynom pakaks!. Prisipýnė tų vainikų, prikarstė visais palubiais – i troba jau graži.

4. prisivelti, prisipainioti: Prispynė akėčion varpio, ir velka žemes.

5. prisijungti, pritapti: Ko čia prispýnei: seka, seka kai našlaitis gėriokas! Prisipìnti reikia prie procesijos. prilipti, prisikabinti. Tą ligą išsiliginau, prisipýnė karštinė. Liga prispýnė. Kad pas taũ prispiñt nuosunkiausia liga!

6. duoti mintį, sugundyti: Ir velnias pripynė ten eiti!

7. priplepėti, prišnekėti: Pripynei, pripaistėjai visokių niekų. Nuejo ir pripýnė, o dabar kalbos ir paskėlė. Pripýnė, prikalbėjo ant jos – nebėr jau žmogaus. Daug pasakų – kur te jų pripìnsi!
su liežùviu pripìnti pripliaukšti, priplepėti: Nuejus pripýnė pripýnė su liežuviù.
supìnti, sùpina, supýnė.

1. padaryti kokį daiktą perkaišant, narpliojant: Seniutė atsinešė parodyt – pintinis supinta iš šešių vytinių. Čia supìnta iš pagaliukų. Reikia kašikas supìnt. Kietai sùpina, kaip skūrinis krepšas.

2. sudėti į pynę (plaukus), padaryti kasą: Net Gustei supyniau plaukus į daug daug kaselių. Klausinėjo seserėlės: „Kas tave supynė?“. Katrytę supìnsiu i valgysiu. Nuo kojelių šilkelius nurištau ir mergelei kaseles supintau. Šukuos galvužėlę, supiñs kasužėles. Kelkias kelkias, matušelė, supink supink mun kaselę! Jie. baliušką daro, sùpina arkliam kasas. Žmona gulia kojas supýnus (paralyžiuota) . Tėvo skrynia nepavežama, brolio žirgas neužturiamas, sesės kasos nesupinamos. Jane, ar tu jau susipynei? | Tupi šarka susipýnus, nor ji ištekėti.

3. dedant, rišant vieną prie kito sujungti į pynę, į vainiką: Duok, cibulius supìnsiu. Vaikai laukia [vestuvininkų],
sùpina didelį, ilgą vainiką ir neleidžia per kelią. Eikš tu, sesyčiute, mes tave išpirksme, iš žaliųjų rūtytelių vainiką supìnsme! Ne rūtų sėsi, nei skysi, nei supysi. Vai kas juos. supins į žalią vainikėlį?! Mamutyte, senulyte, ar suskynei skynimėlį, ar supynei rūtų vainikėlį? Ir supynė lapus figų ir padarė sau žiurčius (Schurczus). Tę tu pasiskinsi, tę tu susipìnsi žalių rūtų vainikėlį.

4. perkaišant sujungti: Tada per dieną supýnėme tik po dvi [sielių] lovas. Ir vėliavas ąžuolo ūgiais supynę, mes triskart pasveikinom žemę gimtinę. Akelėm, akelėm – i sùpinam [mezginį]. surišti, supančioti: Vieną avį supýniau, kitos palaidos tegu bėga. Kai ema [karvė] dūkt, saugaus, kad lenciūgan nesupintų̃ (neįpainiotų) . Pažindyk jį, o Viešpat, supink vystyklomis. Supynė man širdelę bernelis, sunku be jo.

5. suraizgyti: Jėgu pradėt [ų] šėliotis [karvė],
tai supiñt [ų] lenciūgus. | Raides supýnė – nieko nesuprasi [kieno parašas]. Didelės kirmys susipynusios į kasą. Susipýnė [linų] galvelės, lekia in viršų. Ąžuolų daug suspýnę. Suspynusias viršūnes vėjas plevėsuoja. Susipynė žilvičiai, berželiai prie šaltinio skaidraus. Visos buvę viršūnės vienybėn suspýnę, kaip lietuvnykų širdys ant vieną tėvynę. Pavadžiai, viržiai ir vadelės susipynė – nutrūko. Sunku išnarplioti susipynusias gijas. Kur yra tėvo lauke dvylika ąžuolų, susipynusių šakomis. Saspynė (susipynė) kap akėčia.

6. glaudžiai susieti, sumaišyti: Rašytojas įdomiai supina žmonių santykius. Čia par mus kalbos suspýnę. Čia ne lengvabūdė mergelė rūpi, bet susipynęs tautų likimas. Liūdesys ir džiaugsmas visados susipynę. Stiliai susikryžiuoja ir susipina tarpusavy.

7. įsipainiojus, įsivėlus kojoms, netekti pusiausvyros: Vištos suspìnta pakulos [e],
ir guli paslika. Atrodė, kad susipynusi ilgame sijone, ji parvirs. susikliudžius ėjimui, susipainioti, pakrypti, sulinkti. Man kojos susipýnė, vos neparvirtau. Kaži kap ten man kojos susipýnė, ir pargriuvau.

8. būti nevikriam: Tokio susipýnusio vyro dar nemačiau.

9. labai susidraugauti, susinešti: Suspýnė su tuo bernu ir niekur neišsiskiria. prasidėti su kuo, įsitraukti, įsivelti: Ne vyrų darbas suspìnt su pletkais. Nieko buvo berniokas, ale susipýnė su mergiotėm (dėl jų pateko į keblią, nemalonią padėtį) .

10. sutrikdyti: Nutilkit, nebešnekėkit, man supýnėt laiško rašymą!. Kalbėjo, kalbėjo ir susipynė, ir [teisėjas] sugavo meluojant. Susipýnė pryš teisėją, ir tiesa iškilo į viršų. Mano kūmai tai negalėjo suspìnt, be protingi žmonės buvo.

11. nesuprantamai pakalbėti, pasakyti: Supynė kažką atėjęs, ir niekas negalėjo suprast. Dėl akių tiktai guldamas supýnė (šiaip taip sukalbėjo) poterius.

12. apkalbėti: Jam tik supìnt žmogų, šlovę nuplėšt. skleisti kalbas, pasakoti: Maž ir ne tep, ale supýniau. Daug svieto visiaip sùpina, sukalba.

13. kergtis, vaisintis. Gyvoliai susipynė.
liežuviùs (liežiuviùs, pletkùs) supìnti suliežuvauti: Supina liežuvius, įskunda vienas kitą. Liežiuviùs supýnė negražius. Vėl jau an Miškinį eina, tai, žiūrėk, supiñs kokiuos pletkùs. Šitos bobos liežiuviùs sùpina visap. Pynė, pynė i supýnė bobos liežuviùs.
vyžàs supìnti pabėgti iš tarnystės: Slūžij [o],
buvo, buvo, vargo, ir supýnė vyžàs.
užpinti, ùžpina, užpýnė.

1. perkaišant užtaisyti, užlopyti: Kašikas reikia užpint vytimi ar kuo. Skylę kresčio užpýniau. perkaišant užtverti: Namukas su mažais, grotomis užpintais langeliais, išlaužtom durim. Vienas langas, ir tas grotomis užpintas, dulkėmis užakęs.

2. pradėti pinti: Kašio akelės ažpìntos. Àžpini matūzelius, pyneles.

3. padaryti pynę: Ažpýnė moma mergutai kaseles.

4. apraizgyti: Ažupìntas priemenės langelis. Šermukšliais reik duris užpýti, kad karves nesuraganotų [per Jonines]. Sprenk su vyte kuolą, kad nevirstų, ir užpìnk. Voratinkliai duris užpynė. Gyvenant pamatysi, koki jo tinklai, kaip anas tave ùžpina.

5. užkliūti, užsikabinti: Aš tiek įsidaužiau, kaži kaip koja už koją užsipýnė.

6. būti labai užsiėmusiam, nebespėti apsidirbti: Nejaugi jis tę su tais darbais tep užsipynęs?! Užsipýnė vasarą darbais.

7. prasidėti, užsimegzti: Prie stikliuko užsìpina kalbos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis