.
brukúoti, -úoja, -ãvo. brūkúoti.
1. burkuoti: Karveliai ant stogo brukúoja. Balandis brukúo [ja]. Strazdai čirška, varnos groja, karveliai brukuoja. Karvelėli, paukštužėli, kogi tu brukuoji? Brukuoja karvelis.
2. pradėti kalbėti, vograuti: Jau brukúoja mūs vaikas.
3. meiliai kalbėtis: Mat kad brukúoja kaip karveliai abu – insmylės, žiūrėk! Mergaitė brūkúoja kap karvelis.
4. keikti.
5. puruoti: Tigriai glostomi brukuoja.
apibrukúoti. meilinantis apgauti: Tol brūkãvo, kol apibrūkãvo mergą.
prabrukúoti. meiliai šnekantis praleisti laiką: Prabrūkãvome kaip karveliai lig dienai.
subrukúoti. sukeikti: Už durų sukeikė, subrukavo.
užbrukúoti. pradėti brukuoti (brūkuoti): Gegutėlė ažkukuos, karvelėlis ažbrūkuos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.