blañkti, -sta, -o.
1. balti, blykšti: Kaip nusigąsi, blankte nublanksi. Blankte išblanks tavo veidas nuo ligos, iš bado. Tuoj ima moterys drebėt, seneliai blanksta. blukti: Blañksta margymės drabužio.
2. temti, gesti: Jau balana blañksta. Vakaruose blanko šviesiai raudonos žaros liekana. Akys blañksta (blausiasi), noru miego. silpti: Mūs tėvas visai blañksta.
3. aušti: Diena jau blañko.
4. menkėti, darytis ne tokiam svarbiam: Prieš laimėjimus blanksta visokie trūkumai.
apiblañkti.
1. pablykšti, pabalti: Seniau buvo veidas raudonas, skaistus, dabar jau apiblañko.
2. apniukti: Vėlinių diena kasmet būna apsiblankusi.
išblañkti. išbalti, išblykšti: Suvyto vainikėlis, išblañko ir veidelis. Marti išblañkusi iš ligos karščių. Kabojo visas išblankęs ir nugedęs mėnuo.
nublañkti.
1. nubalti, nublykšti: Ans nublañkęs, t. y. išblyškęs. Jis toks nublañkęs, nubalęs. Nublañkęs, kaip ko nusgandęs. nublukti: Nublanko margymės drabužio, t. y. nubluko.
2. nusigiedrinti: Buvo užeję debesys, bet dabar vėl nublanko dangus.
3. prigesti: Tavo krosnis visai nublañko.
4. pasidaryti ne tokiam ryškiam, reikšmingam: Visas mano skurdas prieš juos nublanko.
pablañkti.
1. pabalti, pablykšti: A sirgai, kad kiek pablañkęs veidas? Vilnys ežero putotos susidrumstė ir pablanko.
2. prigesti, pritemti: Saulėleidžio raudonai nudažytas dangaus skliautas pablanko.
prablañkti. prašvisti: Medžių ir krūmų siluetai darosi ryškesni, lyg praskysta oras, prablanksta dangus.
priblañkti. sumažėti, susilpnėti: Neapykanta kuriam laikui lyg kiek ir priblanko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.