apgulėti

gulė́ti, gùli (gùlia), -ė́jo

1. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! Guli – gulė́k, nebambėk! Jo gulėtoje vietoje negulėk. Šitoks jaunas da ir an sniego gulė́k, nesušalsi. Per tiltą jojau, nuo žirgo puoliau, purvynelė [je] gulėjau. Kuris gulėjo vartuosemp. Tas, katras gulėjo numirėliu, pasižiūrėjo iš po marškos. Kad gulė́čia ilgiau, tai visai sustingčia. Lazda teguliẽ, neimk. Gi žiūriu – peilis begulįs. Priėjęs iš vienos pusės kartą kirto, iš kitos – ąžuolas ir guli. Rugiai guli kap patalas. Dalis žolės jau gulėjo pradalgėse. Kad pavažinėja, tai guli kap vandeny. Guli į žirnį susirietęs. | Einu per kiemelį, klausau per sienelę – guli mano mergužėlė vakarykščio miego. Pas motynėlę valią turėjau – kolei norėjau, tolei gulėjau. Begulint atejo trys kaimynai aplankyti Juozapo. Mūsų mergaitės gùli klėty. Metas jau gùlimasis buvo, kaip jiejie atvažiavo. Čia mūsų gulimas kambarys. Gulia kaip šuo ant šieno. Gùli šuva, gùli uodega. Guli vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka. Gulėsi – nieko neturėsi. Lovoj gulėdamas, žuvies nesugausi. Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi (jei tingėsi šerti, neturėsi ramybės važiuodamas – reikės vis raginti arklį; jei rūpestingai šersi, važiuodamas pailsėsi – gerai pašertas arklys pats bėgs) . Ramiam užeina [bėda, nelaimė] begulint, greitasis pats užbėga. Niekur negausi duonos guliamos (dykai duodamos), visur reikia krutėti (dirbti) . Gulima duona negemsta in stalo, reikia ažuprocavot. Nekibink gùlinčios bėdos! Valgo, kol pasisõti, gùli, kol nusibosta. Visi gùli kaip negyvi – nors į sieną daužk. Aš tik sykį noriu bandyt, kai an plunksnų gùlis (kaip gera gulėti) . Čia negulė́kis, čia baido. Geras purmonas gulęs [is] (atsigulęs) pavaro arklius [kuliamojoje mašinoje].

2. nakvoti: A šiąnakt toli gulė́jot? Sykį nakties gulėjome (naktigonėje buvome), tai kad užėjo lietus! Dėdė liko gulė́damas (liko nakvoti) .
gulė́tinai. Barbė buvo gulė́tinai (buvo ir pernakvojo) . Šiandie žvejai išejo gulėtinai į jūrą (jūroje nakvos) .

3. sirgti, negalėti: Antri metai jau gùli ant patalo. Galvą skauda, ale gulėt neguli. Aš guliu tuo tarpu (ne visai sveikas esu) . Beveik visas kaimas guli gripu. Gulėjau strėnoms, dabar liga sulindo į kojas. Sergu, negaliu, galvelè guliu.
gulė́tinai. Jis dabar gùli gulė́tinai (nebesikelia iš lovos) . Gulėtinai neguli, bet dejuoja, galvą sopa, visam negera esą.
gulimaĩ. „Ar labai serga?“ – „Kur tau ne labai, vaikeli, – gulimaĩ serga!“.

4. būti paguldytam, palaidotam: Pasuko keleliu pro kapines, kuriose gulėjo senasis Kirda. Trys broliai – karžygiai jauni žemelėje guli. Mažame karste gulėjo Viktutė. Aukštasis kalnelis, naujasis grabelis, gùli mano dukrelė, grabe paguldyta. Ten aukštame kapaityj gul mano tėvaitis. Štai begulįs jauns bernelis, dėl vainiko skendęs. Kur varpeliai jaunai skamba, tę mano dukrelei gerai gulis.

5. stovėti, laikytis, supti: Baisus debesys gùli, ilgai lis. Vaiskas gùl aplink miestą. Čia eilė tokia gùli (daug žmonių, norinčių ką pirkti) . Kai šalta, musės gùli pasislėpę. Bitės dėl vėjų, šaltų orų bei lytaus nieko negalia dirbti, bet namie gulėti turia.

6. būti, stovėti (turėti vietą): Šalia ant stalo gulėjo jos šventadieniniai drabužiai. Gulėjo žemė po sniegu sušalus. Pro atvirą virtuvės langą, kur meitėlis gulėjo, spingsojo žiburys. Akmuo gùl prie kelio. Kad grabių nėra, tai vanduo gùli (nenuteka) . Mėšlai teip pat užsidega, kad didžiose krūvose sumynioti guli. Čia pat gulėjo sugrėbstyti kupečiai dobilų. Gulėjo vandens suneštas baltas smėlys. Ežeras guli per tris tūkstančius pėdų aukščiau jūros paviršiaus. Ant kalnelio putinas stovėjo, po putinu vieškelis gulėjo. Jis penkiasdešimt bačkų vyno tur begùlint. Gal pačtõ [je] ilgai gulėjo (siuntinys). Mano balnužėlis, mano tyminėlis, ant žirgelio gulėjo. Drūktenienei rūpestis kaip pakala, galvoje įkalta, guli su tomis vestuvėmis. O tas tavo žodis vis man širdy gul. Vietoj gulėdamas, ir akmuo apželia. Mūras gulėjos apskleistas šiaudais.

7. velti, trinti, gniaužyti, slėgti, spausti: Kam dabar guli patalus, ne tau paklotus!. Nauji namai gùlisi (slėgisi), užtat viršum langų palieka tarpą.

8. tikti, derėti, stovėti: Atėjo puikus vyriškis, apsivilkęs gražiai gulinčiais drabužiais. Pirmą kartą apsivilko milinę; ji guli nedailiai. Plaukai po pirčiai, ką labiau šukuoji, tą labiau negùli.

9. pasikeisti, kitokios sudėties pasidaryti vienodai bebūnant. Linas guli – šilkas guli (linai gulėdami gerėja, švelnėja) . Linai dar gulėsis (dar turės būti ant kratos) .
apgulė́ti, àpguli (apgùli), -ė́jo

1. nakvojant padaryti nepatogumų, išlaidų: Nenoriu apgulė́ti tų žmonių.

2. apsinakvoti: Aš apsigulė́jau, t. y. palikau ant nakvynės. Namo eidamas, niekur neapsigulė́k. Apsigulėjom Vė́liavoj.

3. įprasti gulėti: Apsigulė́jai, ir gulì.

4. aptrinti, apvelti begulint: Apgulė́jau daiktą, po šonu padėtą. Apgulė́ta drobulė, kas benorės pasikloti!
atgulė́ti, àtguli (atgùli), -ė́jo

1. atsirgti kurį laiką begulint: Atgulė́jo dvidešims metų. Man atgulė́t reikia, kad nusgąstu.

2. ilgai, kiek norint gulėti: Atsigulėjo jie ten, kol norėjo, iš ryto jau eis jiedu tolyn.

3. begulint pasikeisti, kitokios sudėties pasidaryti: Linai atsigulė̃s, t. y. atsibus. Jau linai atsigulė́ję, eisim imt. Jei linai gerai neatsìguli, tai esti pričižę. Ir žieminiai obuoliai atsigulė́ję pasdaro gardūs. Čia atsigulė́jus žemė, gali nedaug mėšlo krėsti. Jau duona iškepus, tik dar tegu atsigùli. Atsigulė́jęs (nusistovėjęs) vynas, alus.

4. nuo ilgo gulėjimo įskaudinti: Šonus atgulė́jau begulėdamas.
dagulė́ti, dàguli (dagùli), -ė́jo.

1. prigulėti: Guli ir nedaguli an pečiaus.

2. priklausyti, reikėti: Dagulėjo aukštą plotą (mokestį) imt.
įgulė́ti, į̃guli, -ė́jo

1. įprasti gulėti, ilgai gulėti: Įsigulė́jau, tai nebenoriu nė atsikelti.

2. išgulėti, išnakvoti: Nebijokit, kiek įgulėsiu (kiek naktų nakvosiu), tiek ir užmokėsiu.

3. begulint ką įspausti: Įgulė́jau duobę begulėdamas. Įsigulė́jęs žemėsna akmuo.
išgulė́ti, ìšguli (išgùli), -ė́jo

1. kurį laiką gulėti: Kai neima miegas, negali teip ilgai išgulė́ti.

2. laimėti, pelnyti gulint: Neką čia išgulė́si, kelkis!

3. gulint išsiilsėti: Aš namie vis geriau išsìguliu, negu svečiuos. Išsigulėj [o],
išsigulėj [o] in lažkos, pavalgė ir nuej [o] kieman.

4. kurį laiką sirgti gulint: Žmogus ilgus metus išgulėjo lovoje.

5. pasveikti pagulėjus: Tegul guli, tai išsigulės. Gal išsigulė̃s ta kiaulė, gal nedvės.

6. neiti į darbą: Per lietus tris dienas bitės išgulė́jo.

7. išbūti: Pinigai išgulėjo bánko [je] dešims metų.

8. suslėgti, suspausti, sutrinti, sunaikinti nuo gulėjimo: Visi žirniai išvolioti, išgulė́ti. Jei pavasarį sniegas išguli rugius slėniuose, tai bulvės tais metais reikia sodinti kalneliuose. Kas tik buvo sėta slėniuos, tai vanduo išgulėjo. Sniegas išgulėjo rugius. Pūrai išguli (iškali, išnaikina) žoles daržūse, ir žemė paliekta be žolių. Suskis išguli dobilus, bet neišeita par griovį. Našlelės patalai išgulėti. Šeirės lova išgulėta, meilės žodžiai iškalbėti. | Jūsų ten visi laukai išgulė́ti (jūs ten visą laiką gyvenat), o nieko nežinot.

9. nuo gulėjimo įgyti naujų gerų savybių. Linai šilką išgul (pasidaro kaip šilkas begulėdami) . Pjaustinėjimui imti tik gerai išdžiūvusias ir išsigulėjusias lentas. Neišsigulė́jus duona (neiškepus kaip reikia) .

10. priderėti, priklausyti, būti kaip reikiant: Merga kaip išgùli.
nugulė́ti, nùguli (nugùli), -ė́jo

1. galėti gulėti: Kaip tu ir nugulì, kai visi dirba?! Atsibodo jam ta naktis, nebegali nugulė́t ir laukia dienos. Iš degmaties nenuguli, bėga iš patalo.

2. truputį pagulėti: Kad katras ir pasigėrė, atsigulė, nugulė́jo, ir vėl viskas gerai.

3. nusilpti begulint; numirti: Gulėjo stancijukėn, kol nugulėjo. Nusigulė́jusi [sirgdama] teip, kad led tik paeina.

4. nuspausti, nuslėgti: Šonus nugulė́jau begulėdamas. Nugulė́jau ranką, dabar tirpsta. Oi matušele, balta lelijele, dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau. Tas vainikėlis žalių rūtelių, jis nugulėjo mano galvelę. Žolę nugulė̃s (nukalės, sunaikins) bulbienojai. Jo rėžį vanduo nugulėjęs. Pernai sniegas nugulėjo žieminius javus. Nusigulė́jau sprandą, negaliu nė bepalenkti. | Kai dobilai nusigulė̃s, da ben kokį vežimą užkrauna.

5. nuo stovėjimo nusistoti, nugulti tirščiams: Nusistovėjęs (nusigulė́jęs) alus.
pagulė́ti, pàguli (pagùli), -ė́jo

1. kiek gulėti: Anas pagulė [jo] kruopelę (trupučiuką) ir nuejo.

2. pasirgti gulint: Pagulė́jo mėnesį ir numirė.

3. nugulėti 4: Pagulėjo [vanduo] daug šieno dėl to, kad malūnas suaukštino tvanką.

4. pabūti nenaudojamam, pasistovėti: Pagulė́jusi žemė, turės augti. Pasigulė́ję obulai gardesni.
pérgulėti, pergulė́ti, pérguli (pergùli), -ė́jo

1. kurį laiką ištisai gulėti: Visą naktį akių nesudėjęs pergulėjau.

2. kurį laiką ištisai gulėti sergant: Išsisuko koją taip, jog per pusę metų ant lovos pergulėjo.

3. pernakvoti: Pérgulėk šiąnakt šiaip taip. Ateik pérgulėt – man tep nykù. Kur tu ten pérgulėsi tam Kaune? Pergulė́jo ji pas mane du naktigultu.

4. kurį laiką gulint pasitaisyti: Dirvonai tam yra didžiai patogūs, už vis jei paarti metus pargulės, idant šaknys žolių supūtų.

5. sugadinti begulint: Už naktigultą nieko neimsiu – mano suolo nepergulėjai.

6. persistovėti: Persigulėjęs vynas. Ir tabokus parsigulėjusius teip pat reik pavarstyti. Ar nepersigulėjus drobė?

7. nugrimzti begulint: Rūmas viškai žemė̃s persigulėjęs.
pragulė́ti, pràguli (pragùli), -ė́jo

1. gulint praleisti laiką: Dėl jo Monika liūdnai spėliojo, daug naktų pragulėjo be miego. Žmonės namie pragulė́jo šventę – visą dieną lijo.

2. sergant praleisti laiką lovoje: Duktė pragulėjo aplink metus.

3. ilgu gulėjimu prakiurdyti: Ans šonus pragulė́jo kiaurai begulėdamas. Paklodę pragulė́jau. | Pragulėta motriška liaunas dainuoti. Mano kepurė stalo nepragulės. Šoną prasigulė́ti.
prigulė́ti, prìguli (prigùli), -ė́jo

1. ilgai gulėti: Prigulė́si, kai pasensi, einam! užtektinai gulėti: Dar tu neprigulėjai, kelkis!

2. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėdamas nieko neprigulėsi.

3. prisibūti nieko neveikiant: Per žiemą bitės prigùli uždarytos.

4. pritikti, gerai stovėti. Ta sermėga glaudžiai prigul prie kūno.

5. begulint pagerėti kokybei: Tai bus gerai valgyt, kap prisgulė̃s [obuoliai].

6. priklausyti: Kam prìguli šitas miškas? Valsčiuj jis te prie pieno prìguli. Nėko neprìgulinčiam buta teko. Užmokėk, atiduok, kas man prigulė́jo. Kas paskutiniop daiktop prisiguli.

7. pritikti, priderėti: Plaikstytis yra į neprigulinčias vietas vaikščioti.
prigulinčiai. Žirnius prigulinčiai (tinkamai) minkštai ištrink.

8. sugyventi begulint: Nėščią padaryti, ką prigulė́ti. Vaikai Dievo prigulėjo dukteres žmonių ir jamus vaikus pavaisė.
sugulė́ti, sùguli (sugùli), -ė́jo

1. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėk gulėk – gi ką tu sugulėsi (kas bus iš to gulėjimo) ?

2. išgulėti: Jis dvi savaites sugulėjo ligoninėj.

3. suvelti, sutrinti, sujaukti: Ir vėl atrėmė sutvarstytą pakaušį į sugulėtą priegalvį. Drabužį sugulė́jai begulėdamas. Našlio lova sugulėta. Susigulė́jo į lamantus plunksnos begulint. Užsivilkęs guli, kurgi nesusigulės jam drapana! susislėgti: Reik žemei susigulėti prieš rugių sėjimą. Pašarinės žolės mėgsta susigulėjusią dirvą. Anksčiau suarus, pūdymas geriau susiguli. Šienas susigulėjo, dabar vėl galim kraut ant viršaus.

4. gulint ką pakeisti, subrandinti: Guli linas – sugul šilką (švelnus pasidaro), guli vilna – sugul vilką (šiurkšti pasidaro) . Jis visai gerai susigulėjęs rašytojas.

5. sugyventi gulint: Be mažo kas nebūtų iš žmonių susigulėjęs su tavo moterim.
užgulė́ti, ùžguli (užgùli), -ė́jo

1. gulint ką laimėti ar netekti: Dirbdamas tai vis uždirbi, o gulėdamas ką užgulėsi?. Tebuvo balnicoj (ligoninėje) dvi nedėlias, ir užgulėjo (reikėjo užmokėti) arti aštuoniasdešimt zlotų.

2. apsinakvoti: Kai nuvažiuosi, tai ir ažugulė́si, jau neleis naktį važiuot. Jis nuvažiavo ant vieną karalių ir ažgulė́jo naktigul̃to.

3. užsisirgti: Ligonis kai užsigùli, ir pasijudinti bijo.

4. užsibūti, užsilikti: Pirkioje kvepėjo suodžiais ir užsigulėjusiu mėšlu. Gauti pareiškimai nesvarstyti užsiguli mėnesiais. Užsigulė́jusios prekės (ilgai neperkamos) . Pas kaimyną užsigulė́jo pinigai (neatsiimti užsibuvo) .

5. nuo gulėjimo pagerėti, atsistovėti: Čia buvo gãniavos, tai čia ažgulė́jęs laukas.

6. priderėti, priklausyti: Iš tiesos daug ant to vardo užgul.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apguleti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x