apgimtis

Apgimtis – tai žodis, reiškiantis prigimtį, būdingą savybę ar charakterį (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Nurodo įgimtas, natūralias ypatybes.

Pavyzdžiai:
- Šunų apgimtis – ištikimybė.
- Jo apgimtis – rami ir sąžininga.
- Tai priešinga žmogaus apgimčiai.

Sinonimai: prigimtis, charakteris, būdas.
Pastaba: Retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau literatūroje ar senesniuose tekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apgimtis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Apgimtis – tai žodis, reiškiantis prigimtį, būdingą savybę ar charakterį (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Nurodo įgimtas, natūralias ypatybes. Pavyzdžiai: - Šunų apgimtis – ištikimybė. - Jo apgimtis – rami ir sąžininga. - Tai priešinga žmogaus apgimčiai. Sinonimai: prigimtis, charakteris, būdas. Pastaba: Retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau literatūroje ar senesniuose tekstuose.