apganyti

ganýti, gãno, gãnė.

1. varinėti ir saugoti gyvulius ganykloje: Ganau pekų. Ganybo [je] piemuo gãno gyvolius. Gãno, kur gyvuliai ėda. Kada jaunas buvau, šile ožius ganiau. Aš tų ožkų nebganysiu, po karklynus neblandysiu. Žalioj lankoj žąsis ganiau, ten ir vaikštinėjau. Ką ginęs ir ganyk. Radau piemenėlį, ganantį žirgelius. Ilgai piemenė neateina gãnius. Kieno čia ganomi galvijai? Vakar buvo mum ganoma diena. Gãnomų (po kurias gyvuliai ganomi) pievų daug. Man beganant brolio šėmus jautelius, o ir atjojo trys jauni berneliai. Motina išleidė mane ganytų. Aš su tavim kiaulių neganiau (aš tau nelygus) . Neganyk kiaulės sode (neleisk nevalyvo, nešvaraus žmogaus, kur švaru gražu – priterš) . Eik šunų ganyti (eik iš čia, nesirodyk) ! Tam ir gužas, kad varles ganytų. Kaip kas išmano, taip save gano (verčiasi) . Katės paprato trobą ganyti (vis troboje būti) . Ganyk avis ir vilko nematydamas (visada budėk) . O gal tu nubėgtum pažiūrėt, kaip arkliai ganosi. Netoli nuo jų ganėsi didelė kaimenė gyvulių. Eina žmogus toliau ir pamato besiganantį jautį. Die, beganai! (toks piemenų pasveikinimas) .

2. saugoti, prižiūrėti: Vaikai tebėr gãnomuoju (juos reikia auklėti) . Senelis gano sodą, kad vaikai obuolių neraškytų. Tuos vaikus ganyk ir ganyk per dienas, nėr kada nei darbo nusitvert. Močia gãno vaikus. Jis tik mamą gano (vis prie mamos laikosi) . Visi turi mokėti ganyti savo sveikatą. Nėr kada vakaruškaut – reikia gyvenimą ganýt. Tu tas bitis ganýk (saugok, kad nespiestų) . Ganýk ją kap pakulas nuo ugnies! Ganýk jį kap savo akį! Vilkas greit į kaimą bėgo, ne į svečius, tik gyvastį ganydams. gelbėti, vaduoti: Kitų dūšias beganydamas, savo pražudžiau. Prisakiau, kad ganytų žmones mano.

3. valgyti; ėsti: Žalčio rūmuose visa ko pilna – tik ganykis ir linksminkis! Ganykimės, kol yra ant stalo.

4. šerti arklius ir pačiam valgyti (kelionėje): Sustojome ir mes ten miške ganytis. Nesigãnęs nevažiuosi tokio kelio. Panvėžin važiuodami du kartu gãnėms.
akimìs ganýti tyčiotis, juoktis: Kad tave svietas ganytų akelėm! (kieno)
ãkys gãnosi gėrisi, grožisi: Mano akys ganėsi po gražius vaizdus.
akių̃ neganýti nesisarmatyti: Kas akių negano, tai tą kūnas žyvija. Ona akių neganys – kaip jai užeis, taip ir papils (pasakys) .
ožiukùs ganýti būti užsispyrusiam: Mano vaikai ožiukùs gãno.
várnas ganýti žiopsoti: Ar jau vėl varnas ganai?
apganýti. ganomiems gyvuliams leisti kiek apėsti (ganyklą, pievą, javus): Šiąnakt kažkas apgãnė vasarojų. Apganysim pievą ir suarsim. Žieminiai javai rudenį galima apganyti. Jau visur apsiganė, nebėr geros ganyklos. Jau ir dobiliena apsigãnė – nebėr kur karvių dėt.
atganýti

1. baigti ganyti sutartą laiką: Vieną vasarą jau atgãnė. Atgãnė savo dienas – jau dabar pusbernis. Vėlei būtau vakar atsiganęs savo dieną.

2. atsiteisti ganymu: Kieką aš tau ganiau, tieką tu maniui atganýk. Kas jaunas negãnė, tam senam reiks atganýt.
atsiganýtinai. Pas mus tokia mada, kad kits kitą tik atsiganýtinai paleidam (aš turiu už mano gyvulių ganymą tiek pat laiko jo paganyti) .

3. geru šėrimu liesą gyvulį padaryti riebesnį, atšerti: Pašėrė arklius avižom – atgãnė. Arkliai atganyti, net žemyną drasko, kap bėga. Negal gyvolį beatganýti po žiemos speigų. Gera ganykla, tai karvės ir atsigãnė. Matyt, tu ant geros duonos papuolei, kad atsiganei kaip meška.
įganýti. geru šėrimu gyvulį padaryti riebų, stiprų: Gerai įganýtas, riebus jaučias, arklys. Galvijai labai įganýti. Bobos ožka įsiganė, ana šokti įsimanė. Ir tavo pati, bra, įganýta!. Įsigãnęs kai inkstas taukuose. Sūnus įsigãnęs eržiluojas, šoka sau po jaunuomenes.
išganýti.

1. pajėgti gyvulius ganyti, ganant išsaugoti: Eik, padėk, matai, vienas neišgãno! Ėgi kaip vienas Dievas išganys be piemenų tokią bandą? Nė vienas piemuo neišgano – vis prapuola kasdien po kelis galvijus. Negaliu tos žebrės išganyt – laksto ir laksto. | Anas ganė ganė ir visas vištas lapei išganė (ganydamas lapei atidavė, nuo lapės neišsaugojo) .

2. išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti: Niekas žmogaus neišganys, jei pats nesisaugos. Sėkla ižganantyji. sėjama yra. Žuvis neišganys, mėsa nepražudys.
išgãnomai. Padoriai ir ižgãnomai prašo. Jo dvasia. nuo baimės išsigano. Kuomig aš išsiganysiu?

3. kurį laiką ganyti: Išganýk šiandien per dieną gyvolius. Buvo geras viršinykas (kerdžius) – per vasarą išganė.

4. leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti (javus, pievą): Tik vieną pievukę išganėm. Piemuo išganė visus javus. Verta gi žinoti, kaip jinai tą vargužį išgano (išnaikina) .

5. įganyti: Darbininkai jauteliai gražiai išganyti. Ale pačią išgãnęs! Išauginau išganiau savo vaikelius – juodos dienos nematė. Išsiganęs kaip meitėlis.

6. aprūpinti gyvulį ganykla, pašaru, išlaikyti: Tris karves išgãno. Mano telyčia kasmet išsigano.
nuganýti.

1. ganant išsaugoti: Po tokias platybes gal nuganyti, ne bėda.

2. pražudyti, neišsaugoti: Nugãnė žąsioką. Piemenys mūs dvi avis miške nugãnė. Užkilo pustyti, ir nebnuganiau žvakelės – panyko.

3. ganant sunaikinti: Nuganeĩ visą lauką, ką tėvas pasakys! Rugius nugãnėm gyvuliais. Jinai su gyvuliais nugãnė pievas. Piemens nuganė kviečių dirvelę. | Pūdymai nuganyti – gali adatą atrasti.

4. suliesinti prastai šeriant, ganant: Visus dobilus arkliam sušeria, o karves kasmet nugano. Taip nuganytas arkliukas. Kas gi taũ taip nugãnė – vieni kaulai!. Norėjau atsiganyti, bet tik nusiganiaũ. Visai nusigãnęs (suvargęs) žmogelis.

5. gerai šeriant, ganant nupenėti: Graži kumelaĩtė, nuganýta. Nusiganęs, bet nepertukęs arklys.
paganýti.

1. kiek, truputį ganyti: Atolužy pagãnė, šaltinužiu pagirdė. Paganýk papieviais jaučius. Paganyk Dieve (toks ganančių piemenų pasveikinimas) , – pasakė Noreika.

2. pasaugoti, prižiūrėti: Kad jis paganytų savo sveikatą.

3. galėti, sugebėti ganyti: Nebemažas vaikas, jau pagãno [gyvulius]. Katras kiaulių nepagano, ir tas loja kaip išmano. Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas pagano.

4. kiek pašerti, papenėti: Aš paganysiu savo žirgytį baltaisiais dobilėliais. Nepamiršk įsidėti pašaro arkliam pasiganyti. Pusiaukelėj sustosim, patys užkąsim ir arklius pasiganysim. Paleiski žirgelius, kad pasiganytų. O kad prijosit žalią lankelę, pasiganykit bėrus žirgelius. Nėr kur pasiganą.
akìs pa [si] ganýti pasigėrėti: Visur norėjo savo akìs paganýt ir užgaišo. Akìs pasganaĩ gražiais žmonėm.
ãkys pasigãno pasigėri, pasigroži: Einam, tegul akys pasigãno (pasigėri žmonėmis) .
parsiganýti visiškai suliesėti nuo darbo, maisto ar pašaro: Mačiau šiandien Petrą – toks parsigãnęs parsigãnęs.
pérganyti, perganýti. ganant per daug prišerti, pripenėti: Veizėk, kad nepárganytum karvės tokiam atole. Ant dobilų atolo pergãnė karvę – ir išputo.
praganýti. ganant prapuldyti, pražudyti, pamesti ganomą gyvulį: Geras skerdžius nei vienos karvės nepragãno. Kaip ganei, kad viščiukus praganeĩ? Piemuo beriešutaudamas bandą praganė. Jeigu praganysi karves, tai pertvinks. Jis nemoka paganyt, tik jis moka praganyt. Kur tu praganei savo kepurę? Tu jau ir vėl praganei man peilį! Aš vežimą kažkur praganiáu. Praganė raktus vaikai.
priganýti

1. ganant prišerti, pripenėti: Ar priganái gyvolius (ar priėda) ? Priganiaũ gerai karves, tai ir pieno šiandie žymu. O kaip priganiau, namo parvariau. Priganei karvę, kad už uodegos šonų neregėt (prastai priganei) . Priganykit bėrus žirgus žalioje lankelėj. Kad būdavo jaučiai priganyti, suguldavo kur pavėsyje. Jomarke akių nepriganysi, jei kišenius tuščias. Prisiganę arklius, leidomės toliau.

2. ganyti iki nebenorint; ganyti pakankamai ilgai: Aš prisiganiaũ, kai maža buvau, dabar nebeganysiu.
suganýti.

1. suvaldyti ganant: Dvidešims ožkų laikyk – jas nesuganýsi.

2. ganant leisti gyvuliams visiškai išėsti, išminti (javus, pievą): Reikia atlyginti už suganýtus javus arba pievas. Piemenys sugano vasarojų, o atasakas vieno užstovo.

3. nuganyti 5: Tavo suganytas arklys. Arkliai nedirbami susigãno. Gražios, susiganę avelės. Palauk, ir aš susiganysiu.

4. susekti: Aš jį suganiau, kur nuejo.
užganýti.

1. ganant užkamuoti: Toks piemuo tai tuoj užganỹs žąsiukus.

2. ganant uždirbti: Užgãnė javo, tai tuoj ir pardavė. Mano vaikai jau patys sau duonos užsigãno.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apganyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x