apgaišinti

gaišìnti, -ìna, -ìno.

1. trukdyti (žmogų, laiką, darbą): Ar aš jus negaišinù? Kam tu jį gaišinì, leisk, tegu darbą dirba. Nueina [kieminėtis] ir gaišina žmones. Tokiom pasakom gaišiname dienas. Negaišìnk jįjį nuo darbo. Nieks nuo miego negaišins. Svečias dvejus namus gaišina. Pradžia darbą gaišìna. Pats negaišk ir kitų negaišìnk. Nesigaišìnk (negaišk), pareis motina pietų. Muma (mums) nesigaišiñs laikas. Nesigaišina viens antrą.

2. leisti, eikvoti: Kiekvienas bara, jog tat dykų dykai gaišinami pinigai. Tai druską gaišina! Negaišink pinigų, jaunų agurkų. Dėl ko mano turtą teip gaišini? Kaip būtų jis lobį jo gaišinąs.

3. pamesti, prapuldyti: Neduosiu peiliuko, tu gali gaišìnti.

4. gadinti; naikinti: Amžius gaišina gražybę. Krūmus ir girias linksmas jau giltinė suka ir grožybes jų gaišìn draskydama vėtra. Toks vėjas dideliai gaišìna rugius [pavasarį].

5. naikinti, žudyti: Keturias dienas muses gaišìnom. Mistras senu įpratimu visados norėjo tokiais antpuoliais lietuvius gaišinti ir novyti. | Prasimanė ana boboms vaikus gaišinti (daryti abortus) .

6. badu stapinti, dvasinti, marinti: Jeigu laikai gyvulį, tai jo negaišìnk.
apgaišìnti. apnaikinti: Didumą karpų apgaišìno nuo rankos.
išgaišìnti.

1. sutrukdyti: Atėjęs išgaišìno mane visą vakarą.

2. išeikvoti; išleisti: Valstybės turtą išgaišìnti. Jinai, marti, išgaišìno visus gyvolius. Išgaišìno visus pinigus. Tai tu išgaišinaĩ visus degtukus! Išgaišinaĩ visą alų. Išgaišint tai tu moki, bet uždirbt nei kiek. Atskrido musė iš Prūsų žemės ir išgaišino arielką. Kada tėvas numirė, tėvo turtai išsigaišino.

3. pamesti, prapuldyti: Aš savo pančekas išgaišinaũ. Iš pradžių vijaus, bet kur ten pavysi – tuoj ir iš akių išgaišinaũ. Metrikai išgaišinti, nežinom metų. | Kap aš jojau per tamsią girelę, išgaišino žirgelis kelelį. Tu saugokis, kad pats neišsigaišìntum (nepaklystum) .

4. išnaikinti; išgadinti: Dilgynes, žoles išgaišìnti. Užeitinès karpas tai aš išgaišìnsiu, o gimtinès tai ne. Tu visus piktuosius atmeti ir išgaišini vardą amžinai. Miestą jų ižgaišino. Karalystė. bus ižgaišinta, ir namai ant namų grius. Iš pado išgaišinti (iš pamatų išnaikinti) . Indai išsigaišìno (išsimušė bevartojant) .

5. išžudyti, išnaikinti: Buvom išgaišinę muses, ir vėl atsirado. Išgriaus lizdą ir žvirbliukus išgaišins. Labai daug visokių kirminų apnikti, nuo didžiųjų medžių juos visai nebuvo galima išgaišinti. Badas bei ligos vaiską išgaišìno. Aš anus išgaišinsiu iš žemės. Norėjo išgaišint visas žmones iš to miesto.

6. išdvasinti, išmarinti: Su tokiu pašaru visas avis išgaišìnsi.

7. išsivarginti, išeikvoti jėgas: Per kiaurą naktį šoko, klykė, dainavo, labiau išsigaišìndamas per vieną šeštadienį neg per šešias darbo dienas. | Gal pasieis – neišsigaišìnęs kuilys, seniai buvo prie kiaulių.

8. pasidaryti abortą: Kažkokia kita merga išsigaišinusi ir beveik galą gavusi. Motriškai nėščiai ar nepakišai žoles, kad išsigaišintų?
nugaišìnti.

1. pamesti, prapuldyti: Jis nugaišìno jau pirštines. Tik nugaišìnk man botagą!

2. nudvasinti, numarinti: Paršelį nugaišìno. Žiūrėk, nenugaišink vištuko.
pagaišìnti.

1. nuo darbo atitraukti, patrukdyti: Nepykit, kad jum (jus) kiek pagaišìnsiu. | Lytus visus darbus pagaišina (sutrukdo) .

2. prapuldyti, pamesti: Pagaišinaũ peilį.

3. panaikinti, sunaikinti: Akčyžės ir muitas pagaišinami. Medų išimdami daug bičių pagaišinat, o tatai auliui iškadą daro.

4. pagadinti: Kur pagaišinai kojas, kad šlubas?

5. nudvasinti: Pagaišiñs gyvulius.

6. pasidaryti abortą.
pragaišìnti.

1. versti sutrukti, praleisti veltui laiką, sugaišinti: Jis tik pragaišìno mane visą dieną. Mano diena gerui nepragaišinta.

2. praleisti, išeikvoti: O kada vis pragaišino, stojos didis badas toje šalyje. Dejavo ir blaškėsi tik tie, kurie jau pragaišinę buvo turtus. Besiprovodamas visai prasigaišinaũ.

3. pamesti, prapuldyti: Kur aš dar tą adatą pragaišinaũ! Pragaišinaũ svetimą peilį, dabar reiks atpirkt. Tu pragaišinsi repleles, duok man. | Ganė Kasė jaučius, ganydama pragaišino. Po tą kalną, dobilyną, tę mergelė jaučius ganė, ganydama prasgaišino, ieškodama užblūdino.

4. išnaikinti, išdildyti: Ir tuomi kartu nepragaišinsiu miesto. Juokas ir bėdas pragaišìna.

5. išžudyti, išnaikinti: Vaina daug pragaišìno žmonių.

6. suvarginti: Tas visas darbas turi mane pragaišìnti.
prigaišìnti.

1. privarginti, prikamuoti; prispausti: Napoleonas, norėdamas inglėnus (anglus) prigaišinti, buvo užgynęs nuo jų sukrų (cukrų) pirkti.

2. primarinti, badu pridvasinti: Prigaišìntas kačiukas.
sugaišìnti.

1. sutrukdyti: Sugaišìno tik dieną, ir nieko nepelniau nuvažiavęs [į turgų]. Mane smarkiai sugaišino turkų muitinės valdininkai. Nenorėdama dieną susigaišint, vakare vėlai pabulėlių (vystyklėlių) ėjo ant ežero liepto išsiskalbt.

2. išeikvoti: Kam turtą sugaišìnti. Jų nesušelpėm, savo sugaišinom.

3. sunaikinti: Kitas knygas, čia pat padėtas, ji rado ugnimi sugaišintas. Jis suardo driūtus miestus ir sugaišin kunigaikščių žemes. Tas visas džiaugsmas tapė dabar per šitą atsitikimą sugaišintas. Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė.

4. sukliudyti: Triukšmadariai žmonėms miegą sugaišino.

5. išžudyti: Visus jos neprietelius sugaišino.
užgaišìnti.

1. sutrukdyti, versti sugaišti: Užgaišìno mane šiandie mieste, ir sutemo, kol parvažiavau. Kažin, ar laivo neužgaišino audra.

2. nudvasinti, sulaisinti: Užgaišìntas arklys.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apgaisinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x