Analfabetizmas – tai negalėjimas skaityti ir rašyti savo gimtąja kalba. Skiriamas nuo funkcinio analfabetizmo, kai žmogus turi pagrindinius rašto ir skaitymo įgūdžius, bet jų nepakanka pilnam dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Pagrindinės formos:
1. Visas analfabetizmas – absoliutus raštingumo trūkumas.
2. Funkcinis analfabetizmas – riboti įgūdžiai, nepakankami formų pildymui, instrukcijų supratimui ar darbo reikalavimams.
Pavyzdžiai:
- Suaugęs, kuris niekada nelankė mokyklos ir negali perskaityti laiško ar parašyti savo vardo.
- Asmuo, išmokęs skaityti pagrindinius žodžius, bet nesuprantantis sudėtingesnių teksto dalių (pvz., sutartyje ar vaistų instrukcijoje).
- Senyvas žmogus, kuris dėl istorinių aplinkybių (karas, atokioji vietovė) neturėjo galimybės išsilavinimo.
Svarbu: Šiuolaikiniame kontekste dažnai kalbama būtent apie funkcinį analfabetizmą, kuris trukdo naudotis technologijomis, finansinėmis paslaugomis ar gauti kvalifikuotą darbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.